– Treneri, su kokiomis nuotaikomis ruošiatės eilinėms Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynėms su „Neptūnu“?
– Jos nėra eilinės. Galimybės ribotos, bet dar turime šansą užimti pirmąją reguliariojo sezono vietą. Žinome, kad bus nelengva – reikia Kaune nugalėti „Žalgirį“. Tą padaryti labai sunku, bet dabar mums svarbiausia neišbarstyti taškų kitose rungtynėse. Juk šiemet esame pralaimėję ir Kėdainiuose. Taigi ruošiamės su visu rimtumu.
Dabar „Neptūnas“ gerai žaidžia. Anksčiau galbūt buvo problemytė, emocinis nuopolis, nepatekus į Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertą.
– Ar realu laimėti reguliarųjį sezoną?
– Atsiliekame viena pergale. Duosiu pavyzdį – kai treniravau Vilniaus „Sakalus“, penktadienį žaidėme su „Lietuvos rytu“, šeštadienį – „Žalgiriu“. Klausiau LKL, kaip pasiruošime „Žalgiriui“? Tuometinis generalinis direktorius Linas Gilys atšovė: tai vis tiek gausit. Sakiau: tai gal tada mums net nereikia žaisti?
Suprantu viską ir šiuo atveju. Ką, jūs galvojat, aš kažkokiam kosmose, ar ne? Tačiau kol šansas yra, reikia juo pasinaudoti.
Džiaugiuosi, kad turime eilę laimėtų rungtynių ir norime tai pratęsti. Bus nelengva, žinome „Neptūno“ ambicijas, skaitome jų piktumus. Nežinau, kodėl jie yra, bet gal jiems tai bus papildoma motyvacija.
– „Neptūnas“ neseniai „Lietuvos rytą“ apkaltino intrigomis ir nesportišku elgesiu. Kaip tai vertinate?
– Suprantu, kaip skaudu, kai komandą palieka žaidėjai. Tačiau nemanau, kad tai – „Lietuvos ryto“ problema. Tai – paties klubo bėda. Jis prieš sezoną į sąlygas įsirašo, kad jei nemokės atlyginimo, žaidėjas gali palikti klubą. Tokių variantų žinome daug.
Nemanau, kad „Neptūno“ žaidėjai išėjo į blogesnį klubą. Žinoma, jie – klaipėdiečiai, jiems malonu žaisti savo miesto komandoje, bet padarė tokį sprendimą ir, kaip Ramūnas Karbauskis sakė, viskas teisinga, ant nieko negalima pykti.
Juo labiau, kad kiti klubai turi panašių problemų. Kėdainių „Nevėžis“ buvo priverstas paleisti Valerijų Lichodėjų, Malcolmą Grantą, kuris išvyko į „Astana“.
Nesumoki pinigų, žaidėjas ir išeina. Tas pats buvo su Juanu Palaciosu. Kodėl „Neptūnas“ nepyksta ant Stambulo „Bešiktaš“?
Žinoma, žiūrovai nori matyti geriausius savo miesto žaidėjus, bet ne visada taip išeina. Mes gi dažnai ką nors išsirenkame į valdžią, o po metų peržiūrime, kad, oi, blemba, vėl ne tuos pataikėm.
– Neseniai pranešta, kad su „Neptūnu“ galite žaisti visos sudėties. Dabar nesitreniruoja Egidijus Mockevičius. Kodėl?
– Jis sirgo, po to turėjo nugaros problemų. Tikėjausi, kad bus pagerėjimas, bet kol kas to nėra. Gaila, nes šiemet niekada neturėjome visos komandos – du ar trys krepšininkai vis negali žaisti.
– „Neptūnas“ trečiadienį baigė pasirodymą FIBA Čempionų lygoje. Kaip manote, kokios psichologinės būsenos sekmadienį bus klaipėdiečiai?
– Gaila. Jei atvirai, tikrai sirgau už „Neptūną“. Man patiko, kaip jis žaidė, turėjo visus šansus laimėti. Nepaisant to, kad „Strasbourg“ yra stipresnis vertinant žaidėjus, net nenoriu kalbėti apie biudžetų skirtumus. Tačiau „Neptūnas“ kaip komanda buvo geresnė.
Kaip visada, po pralaimėjimo emocinė būklė bus prastesnė, bet toks gyvenimas – jei suklupai, turi keltis ir vėl žengti į kovą. Nemanau, kad jie atvažiuos nusivylę, nusiminę. Anąkart mums pavyko gana nesunkiai laimėti. Dabar, manau, nebus lengva.
– „Neptūnas“ po rungtynių sakė, kad rašys FIBA techninei komisijai, prašys įvertinti teisėjų darbą. Ką manote?
– Šiandien apie tai kalbėjome su treneriais, buvome susiskambinę su Virginijumi Šeškumi.
Ką gyvenime pastebėjau – kai žaidžia tavo komanda, matai daug neteisingų švilpukų. Ypač, jei praloši. Kai grįžti namo, ramiai pažiūri įrašą ir nieko tokio nebematai.
Ką aš mačiau per televiziją – buvo klaidų ir į vieną, ir į kitą pusę.
Nemanau, kad protestai ką nors duoda. Kam jie? Visi žinom, kaip viskas vyksta. Pamenu, VTB lygoje buvome pralaimėję Samaros „Krasnyje Krylja“. Rungtynių pabaigoje Paulas Davisas gavo techninę pražangą, varžovai sumetė abi baudas, turėjo kamuolį ir pralaimėjome tašku. Tada dirbo vienas teisėjas iš mūsų šalies.
Parašėme protestą. Algimantas Pavilonis buvo atsakingas už lygos teisėjų darbą. Gavome atsakymą: į jūsų pusę teisėjai suklydo septinis kartą, į jų – 10. Dar netgi likome pralaimėję.
Manau, tokius dalykus reikia sugebėti nuryti. Skaudu, bet nieko nepakeisi. Žinoma, kiekvienas turi savo teisę. Bet jei rašai protestą, tam turi 15 minučių po rungtynių. Kas iš to, jei po trijų savaičių ar po penkerių metų pasakysi, kad prie tavęs priekabiavo? Niekas nepasikeis.
– O ką mano V. Šeškus?
– Daugiau kalbėjome apie jo klubo problemas. Net neįsivaizduoju, kaip jausčiausi jo situacijoje, bet Virgis gerai laikosi, yra optimistas. Dabar gal jam dar geriau, kai Ballai išvažiavę į Barseloną, normaliai pasitreniruos. Tačiau Virgis sako, kad jie grįš ir vėl juos turės leisti į aikštę. Vėl negerai. Sakau: Virgi, tu moki.
Esu buvęs panašioje situacijoje – be mano žinios atleido fizinio pasiruošimo trenerį, gydytoją ir du žaidėjais. Pabaigiau treniruotę, paruošiau šeštadienio rungtynėms ir, turėdamas septynis krepšininkus, paskambinau vakare vadovui bei pasakiau: neišsipildė tai, ką kalbėjome vasarą, skirstomės. O Virgis iš šitos situacijos išspaudė gal ne sportinę, bet kitą sėkmę – padengė visas skolas.
Jeigu „Vytautas“ užims paskutinę LKL vietą, bet išlaikys Ballus kitam sezonui, lyga galėtų padaryti išlygą. Jie gali surinkti gerą komandą. Reikia vardan krepšinio saugoti klubus, kurie gali pasigirti savo finansais, nes tokių nėra daug.
– Tačiau jūs Ballų netreniruotumėt?
– Aš renkuosi žaidėjus pagal save. Kai dirbau Permėje, tuometinis klubo prezidentas Sergejus Belovas prieš pasikviesdamas mane paprašė, kad į komandą paimčiau jo sūnų. Draugas norėjo, tą ir padariau. Jo sūnus labai svarbaus vaidmens neatliko. Tačiau kai treniravau jaunimo rinktinę, į ją galėjau pakviesti savo sūnų. To nedariau, nes norėjau išsaugoti sūnaus autoritetą. Taip pat nenorėjau, kad kažkas prikaišiotų man, jog tempiu ką nors už ausų.
Žinoma, jeigu LaVaras Ballas gertų ne pieną, jie būtų susėdę ir galėję rimčiau, profesionaliau pakalbėti. Tačiau, velnias, ką gali kalbėti su žmogumi, kuris geria pieną? Ką su juo sutarsi?
– Tačiau esate treniravęs Aleksejų Švedą. Jis – rezultatyviausias Eurolygos krepšininkas, bet žaidžia visiškai nelogišką krepšinį.
– Pats ir atsakei. Labai geras, talentingas žaidėjas, vaikinas. Tačiau jis viską supranta truputėlį kitaip.
Komandoje esu turėjęs Keithą Langfordą. Jis buvo brangiausias ekipoje. Aš jį atleidau, o pernai jis tapo rezultatyviausiu Eurolygoje. Na, ir ką? Kokią vietą užėmė Kazanės komanda? 16-ąją.
Aš krepšinį matau šiek tiek kitaip. Man ir šiemet sako, kad Jimmy Baronas nežaidžia taip rezultatyviai, kaip pernai. Tačiau tada neturėjome tiek gerų krepšininkų. Šiemet jis valdo komandą, o man to reikia.
Matėme, kaip rungtyniauja buvęs žalgirietis Dee Bostas – išvis nesiorientuoja, laksto, mėto… Man tokie žaidėjai netinka. Man nesvarbu, kiek kas šiandien įmetė taškų. Man svarbu, kad komanda laimėjo.
Su A. Švedu sudėtingiau. Jis visada surinks 20–30 taškų, bet reikia žinoti, kada jį leisti ir kada išimti. Aš per dvejus metus išmokau, bet atėję nauji treneriai užlipa ant to paties grėblio. A. Švedas gali ir laimėti rungtynes, ir pralaimėti.
Pamename A. Švedo konfliktą Rusijos rinktinėje su Andrejumi Vorontsevičiumi. Jis išaugintas kaip nugalėtojas, augęs CSKA sistemoje. A. Švedui to trūksta. Tačiau dabar jis žaidžia kur kas geriau nei tada, kai grįžo iš NBA. Jis ten tokio krepšinio ir išmoko. Jono Kazlausko treniruojamoje Maskvos CSKA žaidė visai kitaip – rungtyniavo komandai, buvo lyderis, labai naudingas, rezultatyvus.
– Dabartiniam vyriausiajam komandos treneriui Georgios Bartzokui turbūt užrištos rankos, nes A. Švedas neliečiamas?
– Nepasakyčiau. Man irgi niekas neliepdavo, kad jis žaistų ar nežaistų. Sprendimai buvo mano. Mačiau jo galimybes ir tikėjau juo, bet jis ne visada mano pasitikėjimą pateisindavo.
Kodėl „Žalgiris“ yra stiprus? Jis pastaraisiais metais išsiugdė. Žaidime nematau blogų metimų. Prasčiausias turbūt buvo Artūro Milaknio, kurį jis pataikė. Maniau, kad Jaska jį sunešios, kas ir buvo padaryta. „Žalgiris“ neturi tokių pajėgių žaidėjų, kaip kitos komandos, bet rungtyniauja organizuotai, žino, kas svarbu ir kas ne. Mes irgi norime žaisti taip gerai, kaip tai daro „Žalgiris“.
– Nesinorėjo treniruotę iškeisti į protestą prie Seimo?
– Ne, norėjau asistentą Robertą Kuncaitį nusiųsti, kaip klubo atstovą. Jis ten arti gyvena.
Ne, jei rimtai, mes nepolitikuojame. Stebiu, turiu viskam savo nuomonę, bet jos niekam neperšu. Matau, kad daug ką galima daryti kitaip, bet taip jau būna – išsirenkam, o po metų pažiūrime, kad vėl nepataikėme. Dažnai taip būna ir su žmonomis. Tada prasideda tos problemos, apie kurias rašoma laikraščiuose.
– Šiandien pranešta, kad Simui Jasaičiui baudžiamosios atsakomybės nebus.
– Tą žinojau devintą valandą ryto, kai tai įvyko. Taip viskas turėjo baigtis. Nežinau, kam žaidžiame tuos žaidimus – vieni ieško, kiti tiria. Vieni rengia laidas, kiti – verkia. Visiems yra kažką veikti.
Nesiginsiu – ir aš namuose pasakau griežčiau, ir sunervina, ir paklausiu, kodėl pirko tą nereikalingą 160-ą daiktą. Nėra viskas taip jau gerai, o čia kažkokie išgalvoti žodžiai – smurtas artimoj aplinkoj, kvapas. Normalus tas kvapas.
