Lietuvos sporto orgnizacijų atstovai dažnai skundžiasi, kad apeina šimtus bendrovių, bet rėmėjų taip ir nesuranda. Tačiau nutinka ir priešingai - kartais verslininkai patys ieško sporto organizacijų, kurias galėtų paremti. Būtent taip pasielgė UAB „Archyvų sistemos“ generalinis direktorius Tomas Kriščiūnas, kurio vadovaujama bendrovė tapo Vilniaus sporto žaidimų klubo „Žuvėdra“ moterų žolės riedulio komandos rėmėja. Riedulininkių komanda neseniai oficialiai pakeitė pavadinimą į jungtinį „Žuvėdra-Archyvų sistemos“, teigiama pranešime spaudai.
T. Kriščiūnas pasakojo, kad svarstė trijų sporto šakų rėmimo galimybes.
„1997 metais esu pasirašęs sutartį dėl Kauno „Žalgirio“ rėmimo „DHL International Lietuva“ vardu. Kiek matau, tos sutarties pagrindu per „Žalgirio“ rungtynes DHL reklamuojasi ir toliau, - savo pirmąją patirtį sporto rėmimo srityje prisiminė verslininkas. - Idėja remti sportą „Archyvų sistemose“ kilo svarstant, ką mes galėtume duoti gero visuomenei ir savo bendruomenei. Kadangi kolektyvas iš esmės moteriškas, buvo aišku, kad remsime moterų sportą - rinkomės tarp krepšinio, rankinio ir žolės riedulio. Atvirai sakant, „Žuvėdros“ prezidentas Leonardas Čaikauskas parodė didžiausią iniciatyvą, susidomėjimą, todėl ir pasirinkome darbui partnerį, kuris pats nori bendradarbiauti, kviečia, nereikia siūlytis.“
Visose Baltijos šalyse dokumentų saugojimu, archyvavimu, skaitmenizavimu ir naikinimu užsiimančios bendrovės vadovas žolės riedulio komandos rėmėju tapo ne aklai - pats ieškojo informacijos apie žolės riedulį, klubo veiklą internete.
„Dar būdamas moksleivis stebėjau ir žinojau, kad žolės riedulys Lietuvoje turi gerą vardą, tradicijas. Manau, Europoje po futbolo, priklausomai nuo šalies, žolės riedulys dalinasi antrąją vietą pagal populiarumą su regbiu, rankiniu, krepšiniu. Kaip pavyzdys gali būti Olandija“, - sakė T. Kriščiūnas.
„Archyvų sistemų“ ir „Žuvėdros“ bendradarbiavimas neapsiribojo parama. Dvi žolės riedulio žaidėjos bendrovėje gavo darbą.
„Taip, įdarbinome keletą merginų. Esant norui, įdarbinsime ir daugiau sportininkių. Darbas mūsų įmonėje yra sėdimas - dokumentų tvarkymas, sportininkės dirba archyvaro padėjėjomis, - pasakojo verslininkas. - Mums irgi gerai, nes gauname rekomenduotą, motyvuotą žmogų. Be to, tikiuosi, kad sportininkai kolektyve įneša papildomos drausmės, skatina sveiką gyvenimo būdą. Dirbančiam žmogui būtina nors kiek sportuoti.“
Paklaustas, ką patartų sporto organizacjoms daryti ieškant rėmėjų, pašnekovas siūlė atkreipti dėmesį į mažesnes bendroves.
„Rekomenduočiau sporto federacijoms, komandų savininkams ieškoti rėmėjų ne tik tarp didžiųjų, bet ir tarp smulkių ar vidutinių, įmonių. Manau, klubams lengviau gauti po 3000-5000 litų paramos metams iš 10 rėmėjų nei 50 000 litų iš vieno. Lygiai taip pat verslininkams reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į populiariausias sporto šakas. Taip galima gauti daugiau vertės už priimtiną kainą. Darbas su tokiomis komandomis yra paprastesnis, nes jos nėra išlepintos dėmesio, - tvirtino naujasis „Žuvėdros“ rėmėjas. - Manau, retai nutinka, kad verslininkas siūlytųsi remti pats. Todėl patarčiau ieškoti įmonių, veikiančių tame miestelyje, regione ar mikrorajone. Įmonės turėtų ieškoti, kaip paremti savo bendruomenę, nes verslas yra bendruomenės dalis.“
