- Tikrai taip galima sakyti. Čia yra vienas paradoksas – pasaulio čempionais mes tampame tik senjorų kategorijoje. Prieš keletą metų asmeninėse varžybose čempionu, taip pat veteranų varžybose, tapo Algimantas Butnorius. Komandinis toks laimėjimas pirmas, kaip ir pasaulio čempionatas. Toks pirmas blynas. Kažkas gal pasakys, kad gal buvo per mažai komandų, bet visgi, jei žmonės atsitrenkia sužaisti net komanda iš Naujosios Zelandijos, tai visgi kažką reiškia. Buvo ir daugiau norinčių, neatvyko kelios labai stiprios komandos, bet taip nutiko dėl nesusipratimų su vizomis, organizacinių problemų. Juk atvykti į tokį renginį reikalingi rėmėjai, tad ne visiems išeina. Antai, trečią vietą musų grupėje užėmė Lietuvos Rosican -Makabi komanda, remiama Lietuvos žydų bendruomenei priklausančio verslininko.
- Minėjote pirmą blyną – bus antrasis? Taps čempionatas tradiciniu?
- Manau, kad tikrai taps. Sumanymas buvo Kauno šachmatų federacijos, Lietuvos šachmatų federacijos ir Drezdeno (Vokietija) šachmatų federacijos. Jei pirmas blynas neprisvils, vokiečiai pažadėjo iškepti dar mažiausiai du.
- Kokia komanda buvo labiausiai tituluota?
- Rusijos ir Gruzijos moterys. Pas ruses buvo visos didmeistrės, o už Gruziją žaidė tituluočiausia persona - ilgametė, daugkartinė pasaulio čempionė Nona Gaprindašvili.
- Varžybos vyko „šveicariška“ sistema. Gal galite paaiškinti ne šachmatininkams – ką tai reiškia?
- Na, visi žino, kad olimpinėje sistemoje pralaimėjusi komanda iškrenta. O šveicariška sistemoje yra kiek kitaip. Tarkime, kad žaidžia 10 komandų. Pirmame rate 5 iš jų laimėjo, 5 pralošė. Tos 5 pralošusios neiškrenta – jos vėlgi žaidžia tarpusavy, kaip tarpusavy žaidžia ir laimėjusios. Sekančiame rate susitiks aukščiausią reitingą turinti komanda su ketvirtąjam antrą reitingą turinti komanda su trečiąja. O ta penktoji komanda, kadangi su kažkuoi žaisti reikia, keliaus į pralošusiųjų grupes žais joje su aukščiausią reitingą turinčia komanda. Stengiamasi taip suporuoti komandas, kad kitame rate susitiktų artimiausi konkurentai. Tuo ir skirasi, kad pralaimėjusieji neiškrenta. Tiesa, yra apribojimas, kad dvi komandos negali susititkti daugiau nei vieną kartą.
- Lietuviai, amžiaus grupėje 50+ laimėjo ir tai buvo aišku dar prieš paskutinį ratą. Tad pergalė užtikrinta. Ar ji buvo dėsninga, ar tokį uždavinį sau ir kėlėte?
- Kiekvienas šachmatininkas siekia laimėti, o pergalė nebuvo netikėta. Mums gal šiek tiek pasisekė, nes dėl savo organizacinių problemų neatvyko stiprios Rusijos ir Baltarusijos komandos. Tad rimčiausiu konkurentu, vyrų grupėje 50+, liko Anglijos pirmoji rinktinė. Pergalė dėsninga dar dėl vienos priežasties – mes buvome jauniausi iš senjorų – gimę maždaug 1962-1963 metais. Juk Lietuvos rinktinė pasauliniuose šachmatuose pasiekdavo geriausius rezultatus apie 1990 metus, kai buvome jauni. Dabar laimėjusi senjorų rinktinė yra iš esmės ta pati komanda, kuri pirmą kartą atstovavo Lietuvai pasaulinėje šachmatų olimpiadoje Maniloje. Joje žaidė ir Eduardas Rozentalis, ir Aloyzas Kveinys, aš ir Virginijus Dambrauskas. Tada pasidalinom 4-6 vietą Europoje. Buvo įsimintinų pergalių. Nežinau ar greit užaugs jaunieji šachmatininkai, kurie sugebės aplošti JAV ar Vokietijos rinktines. Mes JAV esame aplošę. Taip kiad stebėtis dabartine pergale – nereikėtų. Pamiršau paminėti, kad anoj olimpinėje rinktinėje žaidė ir Darius Ruželė. Tai dabar lauksim, kol ir jis pasens iki 50 metų ir dar sustiprinsime komandą.
- Koks mačas buvo sunkiausias rinktinei ir jums asmeniškai?
- Man asmeniškai sunkiausias buvo mačas su Rusijos moterimis, kur tikrai pripažįstu, kad „pakišau” komandą. Tokiame lygyje žaidžiant tikrai padariau nedovanotiną klaidą – vienu ėjimu „žioptelėjau“ du pėstininkus ir paskui išsigelbėti jau nebuvo įmanoma. <...> Rusijos moterų rinktinėje pelnytai užėmė pirmą vietą moterų įskaitoje, nes yra labai stipri. Tai buvo vienintelė rinktinė, sugebėjusi sužaisti su mumis lygiosiomis (ne be mano žioplos pagalbos). <...> Mačas su Anglija buvo sunkus, nes vos susirinkus, prasidedant turnyrui buvo aišku, kad šis mačas bus lemiamas. Anglai atsivežė du labai aukšto lygio didmeistrius. Na bet mes, visgi, esam daug kartų žaidę aukštame lygyje, tad su įtampa susidorojome, nors ji tikrai buvo didelė. Kartu tai mano atsakymas abejojantiems ar šachmatai yra sportas. Pamėginkite kelias valandas pasėdėti nuolatiniame strese, nuolat jaudindamasis dėl savo padarytų klaidų ir spėliodamas – kas bus. Čia tiesiog puikiai sužaidė Virginijus Dambrauskas, kuris laimėjo vieną partiją, o mes baigėm lygiosiomis ir to pakako.
- Paminėjote, kad nežinia kada suaugs karta, kuri jus aplenks? Bet esate vaikų treneris. Negi nenorite, kad mokiniai jus pranoktų?
- Be jokios abejonės noriu ir matau perspektyvas. Tuyriu vieną labai stiprią grupę jaunuolių, gimusių apie 2000-2002 metus – iš jų tikiuosi nepaprastai daug, bet pavardžių nesakysiu. Tai būtų pernelyg didelis spaudimas, būtų neetiška ir nepedagogiška vaikų atžvilgiu.
- Apdovanojimo metu skambėjo himnas. Ką jautėte?
- Buvo organbizuota labai įspūdinga ir šilta uždarymo ceremonija. Man tai buvo pirmas toks kartas ir labai jaudinausi. Himnai nėra dažniausiai giedami šachmatų sporte net per aukščiausio lygio varžybas. Neturėjau praktikos, tad negiedojau, bet akys buvo drėgnos. Be galo didžiuojuosi savo šalimi.
******
Vilniuje vykusiame Pasaulio senjorų komandiniame šachmatų čempionate vyresnių negu 50 metų amžiaus kategorijoje Lietuvos pirmoji komanda, per 9 kovas iškovojusi 8 pergales ir vos sykį sužaidusi lygiosiomis, užėmė pirmąją vietą. Lietuvai šiame čempionate atstovavo didmeistriai Eduardas Rozentalis, Aloyzas Kveinys ir Vidmantas Mališauskas, tarptautinis meistras Virginijus Dambrauskas ir FIDE meistras Laimutis Solys. Čempionate dalyvavusios vyrų komandos buvo suskirstytos į dvi amžiaus kategorijas – vyresnių negu 50 metų ir vyresnių negu 65 metų, moterys varžėsi vienoje kategorijoje – vyresnių negu 50 metų. Vyresnių negu 50 metų amžiaus vyrų kategorijoje antra liko Anglijos rinktinė. Vyresnių negu 65 metų šachmatininkų amžiaus kategorijoje triumfavo Rusijos-Sankt Peterburgo komanda. Stipriausia tarp turnyre dalyvavusių moterų komandų tapo Rusijos rinktinė. Iš viso liepos 13 d. prasidėjusiame čempionate varžėsi 28 komandų iš 14 pasaulio valstybių – Lietuvos, Anglijos, Rusijos, Moldovos, Gruzijos, Austrijos, Naujosios Zelandijos ir t t. Komandų sudėtyse buvo net 17 didmeistrio titulą turinčių žaidėjų, o didžiausia turnyro žvaigždė – gruzinė Nona Gaprindašvili, 1962-1978 m. moterų pasaulio čempionė. Visos čempionato varžybos vyko Vilniaus rotušėje. Tai aukščiausio lygio tarptautinės šachmatų varžybos, Pasaulinės šachmatų federacijos (FIDE) patikėtos surengti Lietuvai per visą nepriklausomybės istoriją. Renginį organizavo Kauno šachmatų federacija kartu su LŠF ir FIDE, prisidėjo ir Vilniaus savivaldybė. Pirmasis pasaulio senjorų komandinis šachmatų čempionatas buvo suorganizuotas 2004 m. Jungtinėje Karalystėje. Kitąmet varžybos vyks Drezdene, Vokietijoje.
