Vilniaus „Sakalų“ komandai ateinančiame sezone padės po kelerių metų pertraukos į krepšinį sugrįžtantis 40-metis gynėjas Rolandas Skaisgirys. Krepšininkas kalba, kad šiuo metu dar tik vyksta pasiruošimas ir naujai komandai dar reikia laiko susižaisti.
– Kaip galėtumėte įvertinti dabartinę komandos formą?
– Aš ne treneris, negaliu vertinti. Dar vyksta pasiruošimas, kol kas nieko negalima vertinti. Dirbame tik trys savaitės, dar niekas neaišku, kaip čia viskas bus. Laikas parodys. Manau, mes galime būti komanda vidutiniokė.
– Kokias užduotis treneris skiria draugiškoms rungtynėms?
– Tokiose rungtynėse treneriui gerai pasižiūrėti jaunus žaidėjus. Gal ir senus gerai pasižiūrėti, nes iš trylikos žaidėjų likęs tik vienas R. Matulis. Jam dar viskas irgi yra kosmosas. Dar nežino kas ką gali padaryti, o mūsų tai tik trečios draugiškos rungtynės.
– Kokios gali būti „Sakalų“ stipriosios ir silpnosios pusės?
– Vėl sunku pasakyti. Mes tik kelios dienos kai turime didelį centrą (P. Joneliūną, – red. pastaba). Gal vienas didesnių kozirių bus žaidimas su juo. Nežinau, o gal tai bus patirtis ar išmintis...
– Kaip sekasi susižaisti su komandos jaunimu?
– Čia viskas priklausys nuo manęs, jeigu aš negrybausiu, nerėkausiu kur nereikia, o tik patarsiu, ką išmanau ir žinau, viskas bus normaliai. Aš pasiruošęs būti daug solidesnis.
– Kodėl Jūs pats po kelerių metų pertraukos nusprendėte sugrįžti?
– Aš nieko nenusprendžiau niekur grįžti. Aš padedu šitai komandai, aš su ja sportuoju, čia mano draugai, aš su jais sportuoju draugiškai. Jeigu aš matysiu, kad galiu žaisti, aš „Sakalams“ padėsiu, jeigu matysiu, kad negaliu žaisti tokiame lygyje, aš ir nebežaisiu. Aš dabar tik dirbu ir stengiuosi. Matysim, kas bus po dviejų, trijų, o gal keturių savaičių.
