Rūtenis Palauskas - tituluotas krepšinio treneris ir akademikas - dėstys „Europos krepšinio treniravimo koncepcijų" modulį, vieną iš kelių dalykų, kurie bus dėstomi šią vasarą prasidėsiančiose Europos krepšinio trenerių magistro studijose.
Buvęs Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris, Europos sidabro medalio laimėtojas su Lietuvos jaunių vaikinų rinktine, kelių Lietuvos ir Rusijos aukščiausios lygos komandų vyr. treneris, šiandien visą dėmesį skiria mokslinei veiklai. Dar 1999 m. apsigynęs daktaro disertaciją tema „Jaunųjų krepšininkų adaptacija fiziniams krūviams", R. Palauskas dabar užima docento pareigas Vilniaus pedagoginiame universitete ir toliau analizuoja krepšinio teoriją bei sporto treniruočių metodikos pagrindus.
R. Paulausko vedamas modulis padės Europos krepšinio trenerių magistro studijas pasirinkusiems studentams geriau suprasti skirtingas Europos šalių krepšinio trenerių ruošimo sistemas.
- Rūteni, papasakokite, koks pagrindinis šio studijų modulio tikslas?
- Šio dalyko tikslas - suteikti studentams žinių ir supratimo apie atskirų šalių krepšinio trenerių ir žaidėjų ruošimo sistemas, struktūrą ir valdymo programas. Studentai turėtų suprasti skirtingų teorinių ir praktinių modelių privalumus ir trūkumus bei suvokti, kaip skirtingi treniravimo požiūriai įtakoja trenerio ir žaidėjo ugdymo procesą.
- Kokių žinių įgis studentai, baigę šį kursą?
- Magistro kvalifikacija skiriasi nuo žemesnės pakopos tuo, kad leidžia diplomantui ne tik sėkmingai realizuoti kažkieno sukurtas treniruočių metodikas, bet ir patiems jas kurti. Mūsų tikslas - išmokyti studentus interpretuoti informaciją taip, kad treniruočių procesas būtų labai lankstus, prieinamas, suprantamas įvairaus amžiaus ir meistriškumo žaidėjams.
Mūsų parengti studentai turi būti savo šakos lyderiai, kurie išmano ne tik metodikas, bet moka bendrauti su sportininkais bei yra aukštos moralės specialistai.
- Kokios bus jūsų paskaitos?
- Studentai gaus bloką naujausiomis žiniomis paremtos teorinės informacijos, kuri bus tampriai siejama su praktika, turės argumentuotą pedagoginį pagrindimą, ir leis studentams šias žinias pritaikyti trenerio veikloje.
Mes derinsime darbą auditorijoje su praktiniais užsiėmimais sporto salėje. Paskaitų metu skatinsiu studentus būti aktyviais ir dalyvauti bendrose diskusijose.
- Akivaizdu, kad turite daug tiek teorinės, tiek praktinės patirties. Koks būtų jūsų patarimas tiems, kurie darbuojasi tik vienoje iš šių sričių (praktikai arba teoretikai), tačiau siekia ir antrosios srities žinių?
- Gyvenime pasitaiko situacijų, kuomet teorija būna labai nutolusi nuo praktikos ir visas mokslininkų įdirbis eina tik tam, kad būtų realizuojamos idėjos vardan mokslo progreso. Tačiau labai blogai, kuomet praktika remiasi vien intuicija arba patirtimi, kuri dėl subjektyvių priežasčių gali būti klaidinanti. Mano patirtis rodo, kad žmonėms šiuos du dalykus sėkmingai susieti yra labai sunku. Teorinės žinios turi leisti tobulinti metodikas ir palengvinti treniruočių procesą bei apsaugoti sportininkus nuo išsekimo, traumų ir pan. Praktika savo ruožtu turi duoti grįžtamąjį ryšį mokslui. Trenerių ir žaidėjų atsiliepimai ir pasiekimai turi įpareigoti mokslininkus ieškoti pačių geriausių sprendimų pergalei pasiekti.
- Kokių šalių pavyzdžiais labiausiai remsitės šio kurso metu ir kokius pagrindinius šių šalių skirtumus galėtumėte išskirti?
- Pradinėje stadijoje mes pristatysime Lietuvos krepšinį. Mūsų trenerių, mūsų žaidėjų rengimo mokyklos ir struktūros pavyzdžiai daug kam kelia pasigėrėjimą, nors kartais žinome, kad daug ką reikia tobulinti. Esame maža šalis, nelabai mokame dalintis informacija tarpusavyje, tačiau jaunų žaidėjų pasiekimais ir vyrų rinktinės laimėjimais esame viena pirmaujančių valstybių drauge su serbais. Mums neturėtų būti sunku parodyti tai kitiems, o tuo pačiu ir gauti informacijos iš kitų.
- Jūsų dalykas bus dėstomas tuo pat metu, kai Vilniuje vyks Europos vaikinų jaunių (iki 18 metų) čempionatas. Ar planuojate kaip nors panaudoti šį turnyrą savo dalyko dėstyme?
- Turbūt geresnės vizualinės priemonės už šį turnyrą ir nesurasi. Turėsime galimybių stebėti įvairių šalių rinktines, žaidėjus, trenerių darbo metodus. Tie privalumai ir trūkumai matomi aikštelėje, padės mums išryškinti platesnį krepšinio sistemos kontekstą - daugiamečio rengimo sistemas, talentų paiešką, komandos techninį/taktinį parengtumą, komandos teorinį/intelektinį paruošimą ir kt.
