Trečiadienio vakarą, kažkur Elektrėnų savivaldybėje, be varlių kurkimo, vietinius gyventojus stebino ir siautėjančių automobilių riaumojantys varikliai. Kylantys dulkių kamuoliai iš saugiai atitverto kelio ruožo, ore kartais pasirodantis pakilusio skristi „Mitsubishi Evo“ stogas tik patvirtinto tai, ko laukia jau kuris laikas ralio nuotaikomis gyvenantys entuziastai, teigiama pranešime spaudai.
Ir ne tik jie. Raliui ruošiasi ir patys “barankų” sukinėjimo specialistai, priverčiantys minias ne tik keltis anksti (kaip šeštadienio rytui – be galo anksti) ryte, bet ir savaitę tylėti prieš tai, kad galėtum palaikyti savo favoritą. O jau minėtame Elektrėnų žvyrkelyje šį kart debesis danguje skirstytis vetė ne kas kitas, kaip Lietuvos ir Latvijos sporto meistras Ramūnas Čapkauskas, lydimas savo komandos. Po poros mėnesių “atostogų” atgal į šturmano kėdę atsisėdo ir Tomas Šipkauskas.
Kaip atrodė treniruotė? Šonu skrendantis Evo, iš po ratų šokinėjantys akmenys, nespėjančios nusileisti ant kelio dulkės, kažkur tolumoje boluojant vaivorykštei ir ramus Ramūno „na šiandien taip va...ramiai sau pasivažinėjome“... Žinantis ką daro ir, kaip visad, apsiginklavęs gera nuotaika Ramūnas ramus ir prieš šeštadienį įvyksiantį Vilniaus ralį.
Greičiausiai, treniruotė skatino adrenaliną greičiau kraują varinėti tiems, kurie gavo pasėdėti šturmano kėdėje pirmą kartą. Tarp tokių buvo ir automobilių sportu besidomintiems puikiai pažįstama Indrė Senkutė. Kėdę teko išbandyti ir man. Emocijos? Sunku aprašyti. O nusakyti, matyt, dar sunkiau. Čia belieka prisiminti patarlę: sotus alkano neužjaus. Tad suprasti įmanoma tik išbandžius. Kaip bebūtų, dėl tokių akimirkų jei ne verta gyventi, tai bent jau iš naujo įsimylėti gyvenimą – tikrai.
Linkime „Čapkauskas Racing“ sėkmės ralyje, sirgaliams – išsaugoti balsus iki šeštadienio ir, apsiginklavus visa reikiama amunicija, kaip kad skėčiai ir fotoaparatai, susirinkti smagiai praleisti dieną „Vilniaus ralyje 2013“.
