Kol kas M. Tomkus mėgaujasi prasidėjusio tarpsezonio malonumais ir ruošia savo kūną naujam etapui Beniliukso šalyje.
„Belgija – dviračių sporto viršūnė, ten vyksta aukščiausio lenktynės. Tad ten važiuoti jau yra labai daug“, - naujienų portalui tv3.lt sako Lietuvos dviratininkas.
Pirmosios kelionės – nuo Vilniaus iki Trakų
Martynai, papasakok apie save plačiau. Kaip susidomėjai dviračių sportu? – tv3.lt paklausė dviratininko.
Ant dviračio skaičiuoju jau dešimtus metus. Viskas prasidėjo dar vaikystėje, kai ėmė patikti minti ilgesnius atstumus – tada kelionė nuo Vilniaus iki Trakų dviračiu, pirktu Gariūnų turguje, trukdavo visą dieną. Nors nemėgdavau sporto, nebuvau sportiškas, bet ši veikla užkabino – pradėjau lankyti treniruotes pas savo pirmąjį trenerį Vytautą Juchnevičių dviračių sporto bazėje Šeškinėje, Vilniuje.
Kaip supratai, kad gali tapti profesionaliu dviratininku?
Apie dviračio mynimą aukščiausiame lygyje svajojau nuo pat pradžių. Visada žavėjausi profesionalų komandomis, vidine dviračių sporto virtuve. Tiesa, rezultatai nebuvo itin džiuginantys gan ilgą laiką. Daug nusivylimų, motyvacijos trūkumo, nesėkmių užgoždavo norą siekti svajonių.
Tačiau pradėjau mokytis perlipti per neigiamus dalykus, iškentėti net tada, kai nebebūdavo net menkiausių prošvaisčių. Pradėjau atrasti, kas toje sunkioje situacijoje džiugina ar motyvuoja. Labai daug prie fizinio ir ypač psichologinio pasiruošimo prisidėjo dabartinis mano treneris, dukart Baltijos šalių čempionas Venantas Lašinis.
Sustiprėjau ir pradėjau daryti tai, kas anksčiau atrodė neįveikiama. Taip ir atėjo suvokimas, kad nieko nėra neįmanomo.
Kokioms komandoms esi atstovavęs praeityje?
Praeityje esu mynęs už UCI Continental „Kaunas Cycling” komandą, esu dalyvavęs ne vienose Europos turo varžybose.
Kokiai komandai dabar priklausai ir kokius tikslus ji tau kelia?
Šiuo metu atstovauju VZW WP de MOLENSPURTERS MEULEBEKE komandai, įsikūrusiai Belgijoje. Tikslai keliami prieš konkrečias lenktynes, dažniausiai jie būna susiję su pagalba komandai varžybų metu.
Belgija – dviračių sporto viršūnė, ten vyksta aukščiausio lenktynės. Tad ten važiuoti jau yra labai daug.
Į kokias lenktynes labiausiai specializuojiesi?
Esu plento dviratininkas, nors kartais pasirodau ir kalnų ar gravel dviračių varžybose. Pagal mano, kaip dviratininko, profilį labiausiai tinkamos man yra atskiro starto lenktynės, kurios labiausiai ir patinka.
Kokiais savo pasiekimais džiaugiesi labiausiai?
Kol kas įsimintiniausias pasiekimas – bronzos medalis 2023 metų Lietuvos čempionate, atskiro starto lenktynėse. To siekiau 10 metų.
Padeda dviračių mėgėjams ir svajoja apie „Tour de France“
Kaip atrodo įprasta tavo rutina, sportas ne tik ant dviračio, bet ir sporto salėje? Kaip savo kūną ir psichologiją ruošiasi dviratininkai?
Rutina priklauso nuo sezono laikotarpio – nuo pavasario iki rudens turime lenktynių fazę, kai didžiausia treniruočių dalis atliekama ant dviračio – ramus mynimas, darbinės treniruotės, pagreitėjimai, skirti paruošti kūną artėjantiems startams bei lenktynės. Vasario, kovo mėnesius praleidžiu treniruočių stovykloje Ispanijoje, kur turiu puikias sąlygas (orai, infrastruktūra) ruoštis varžybų sezonui. Žiemos metu įtraukiu bendrą fizinį pasiruošimą salėje, bėgimą, bet dviračio mynimas lauke irgi niekur nedingsta.
Psichologinis atsparumas auginamas disciplinos pagalba, be to, aiškių tikslų turėjimas ir jų siekimas palengvina sunkią rutiną.
Kaip sekasi derinti sportą su kitomis gyvenimo sritimis?
Kasdienės treniruotės sekina. Tai atsiliepia kitose gyvenimo sferose. Tačiau būna labai smagu, kai aplinkiniai supranta ir padeda. Tai tikrai labai prisideda prie geresnės savijautos ir varžybų, ir treniruočių metu.
Ar iš dviračių sporto gaunamų finansų gali pragyventi, ar tenka dirbti kitus darbus? Jeigu taip, kokius?
Deja, bet tenka dirbti ir kitus darbus. Nuo dviračio per daug nenutolstu ir tada, kai ant jo nesėdžiu – esu mechanikas vienoje iš dviračių parduotuvių Vilniuje. Smagu savo patirtį perduoti žmonėms, kurie, galbūt, ieško pirmo savo sportinio dviračio ar susiduria su kokia nors technine problema.
Ar turi sau išsikėlęs konkrečius tikslus, kalbant apie dviračių sportą?
Pirmiausia – mėgautis tuo, ką darau, ir džiaugtis, kur esu. Ne visi turi galimybę stovėti starte su profesionalais, važiuojančiais „Tour de France“ lenktynėse. Turiu tokį tikslą. Vien tai man jau yra daug. Antra – viskas yra įmanoma. Laimė mėgsta tylą, tad pažiūrėsim, kur pavyks būti po kelių metų.
Kaip dviračių sportas keitėsi, tarkime, per 10-20 pastarųjų metų?
Dviračių sportas labai smarkiai patobulėjo. Tinkamiausias žodis apibūdinti pokytį yra ,,pagreitėjo“. Profesionalų lenktynėse vidutinis greitis vyrauja apie 50 kilometrų per valandą. Jos trunka ir 3, ir 4, ir daugiau valandų.
Dabartinės technologijos – nuo pačių dviračių iki sportininkų mitybos, atsistatymo priemonių – leidžia važiuoti daug greičiau ir efektyviau nei prieš 10 ar 20 metų. Baisu pagalvoti, kas laukia dar po dešimties metų.
Kokie artimiausi tavo startai, kurių lauki labiausiai?
Šiuo metu pereidinėju į ne sezono laikotarpį, kuomet pradedu ruoštis kitiems metams, stiprinti silpnąsias vietas, tad artimiausi startai laukia tik kovą – balandį Belgijoje. Greičiausiai teks startuoti ne tik vietines, tačiau ir profesionalių lenktynes, kuriose susirenka pasaulio dviračių sporto elitas.
