Jono Valančiūno atstovaujama Memfio „Grizzlies“ per 64 rungtynes iškovojo 32 pergales ir suklupo tiek pat kartų. Uteniškio klubas konkurencingoje Vakarų konferencijoje rikiuojasi 8-tas.
Tai reiškia, kad „grizlių“ pozicijos, bent šiuo metu, atrodo pakankamai solidžiai. Aštuntoji vieta reiškia, kad „play-in“ pakaks laimėti kartą, o suklupus bus šansas pasitaisyti. Kiek labiau reikalai komplikuotųsi, jei Memfio klubas nukristų į 9-10 pozicijas.
Nereikia atmesti varianto, kad „Grizzlies“ subyrėtų ir nepatektų į atkrintamąsias, tačiau stabilus darbas sezono metu neturėtų išgaruoti per kelias paskutines savaites.
Pagrindiniai Jono ir „grizlių“ varžovai 7-11 pozicijose yra Portlando „Trail Blazers“ (36/29), San Francisko „Warriors“ (33/33), San Antonijo „Spurs“ (31/33), Naujojo Orleano „Pelicans“ (30/36).
Domanto Sabonio ir Indianos „Pacers“ situacija kur kas labiau komplikuota. Lietuvio ekipa pergalę šventė 30 kartų, o pralaimėjo 34 kartus.
„Ristūnai“ Rytų konferencijoje rikiuojasi devinti. Tai reiškia, kad vien atkrintamąsias pasiekti gali būti labai sunku, nes iki aštuntoje vietoje esančių Šarlotės „Hornets“ (32/33) atsiliekama dviem pergalėmis, tiek pat pergalių yra surinkę Vašingtono „Wizards“ (30/35).
Labai realu, kad „Pacers“ reguliarųjį sezoną baigs dešimti, o pagal dabartinę situaciją tai reikštų susidūrimą su Bostono „Celtics“ (34/31).
Į „peržaidimą“ dar bandys kabintis ir Toronto „Raptors“ (27/39) su Čikagos „Bulls“ (26/39).
Portalas tv3.lt susisiekė su buvusiu krepšininku ir apžvalgininku Tautvydu Šležu, kuris papasakojo apie lietuvių klubų šansus rimčiau pakovoti po reguliariojo sezono.
Indianos „Pacers“
Kas labiausiai krenta į akis stebint „Pacers“ žaidimą šiame sezone?
Pasigirdo gandai, kad ekipa po sezono nori paleisti trenerį Nate‘ą Bjorkgreną. Tai dar kartą įrodo, kad krepšinyje ne viskas baigiasi ties strategija, žaidimo planu. Ypač tokioje lygoje kaip NBA yra svarbu santykiai su žaidėjais.
Daug yra bandymų pastaruoju metu įtraukti trenerius tokiu loterijos principu, kaip pasisekė „Raptors“ su Nicku Nurse‘u.
„Pacers“ tai ne iki galo pavyko. Treneris jaunas, per mažai patirties bendraujant su žaidėjais. Vadinamasis „ego glostymas“, mokėjimas prieiti prie atleto, kad jis rodytų pilną potencialą nėra stipriosios Bjorkgreno pusės.
Aišku, pastaruoju metu į akis krenta ir gynyba. Įmeta po 120, bet praleidžia panašiai arba net daugiau. Sezonas labai banguojantis, traumos irgi nepridėjo prie jų pasirodymo, ypač dabar kovojant dėl „play-in“ turnyro.
Krepšinis yra kompleksinis sportas, kuriame daug veiksnių turi susidėlioti, kad pasiektum sėkmę. Mane asmeniškai „Pacers“ kiek nuvylė šį sezoną.
„Pacers“, ko gero, dabar pretenduoja tik į „play-in“ turnyrą, tačiau ir jame sunku matyti pozityvo. Ar matote grėsmę Domanto Sabonio klubui nežaisti atkrintamosiose?
Viskas ant labai plono ledo. Reikia paminėti ir tai, ką Vašingtono „Wizards“ dabar išdarinėja su Westbrooku, Šarlotės „Hornets“ susiklijavo į gana neblogą komandą. Iš tų tokių gan paprastų žaidėjų susilipdė neprastą rotaciją, atsigavo Terry Rozieras.
„Pacers“ sezono pabaiga gan liūdna. Jei įveiks papildomą turnyrą, atkrintamosiose jie neturėtų užsibūti. Kalbant apie Domantą, jis irgi banguoja. Pradžia buvo labai gera, vėliau gerus rezultatus keitė kritika iš analitikos skyrių dėl prastos gynybos, o dabar jis sugrįžo į tokį balansą.
Bendroje lygos akivaizdoje, žaidėjas yra labai stiprus, čempioniškos medžiagos. Pasiekimai kalba už save, bet Indianos stovykloje geros nuotaikos labai trūksta. Manau, kad pagal visus nerašytus dėsnius jie į atkrintamąsias neturėtų patekti. Pačiai lygai ir fanams būtų įdomiau matyti Russellą Westbrooką ar patrauklią Šarlotės komandą.
Tada kyla klausimas, kuris dažnai sukelia diskusijų – ar Domantas Sabonis yra tas žaidėjas, kuris gali vesti komandą į titulą?
Visų pirma, jei šitas pokalbis yra vystomas Domanto Sabonio tema – kažką jis daro gerai. Aš galvoju, kad jis gali vesti komandą, jei vadovybė sudėliotų per ateinančius metus tinkančius žaidėjus Domantui. Yra akivaizdi chemija tarp jo ir Dougo McDermotto, bet kažkur stringa su kitais lyderiais Malcolmu Brogdonu, Carisu LeVertu.
Tarpsezonyje bus tikrai daug darbo vadovybei – ką daryti su treneriu, visa žaidimo sistema, sudėtimi. Mano nuomone, Domantas į titulą neatvestų, bet būdamas antru, trečiu geriausiu žaidėju komandoje gali pretenduoti į trofėjų.
Klijuojantis žaidėjas, geros užtvaros, perdavimai, bendra inteligencija aikštelėje, bet jis nėra tas žaidėjas, kuris darys taškus įmetus kamuolį „ant ūselio“. Kaip žaidėjai nuo jo priklausomi yra, taip jis priklausomas nuo aplinkos.
Memfio „Grizzlies“
Įvertinus tai, kad Memfio sudėtis yra labai jauna, bet antrus metus iš eilės stabiliai pretenduoja į atkrintamąsias ir dar didžiąją dalį be Jareno Jacksono – įspūdis neblogas?
Aš vertinu, kad jie yra savo vietoje. „Play-in“ turnyre jie, ko gero, dalyvaus ir gavus, tarkime, Fynikso „Suns“ – tikrai nebūtų parankiausi varžovai jiems.
„Grizzlies“ turi atsaką Deandre Aytonui su Jonu Valančiūnu, turi atsaką ir Chrisui Paului su Ja Morantu, kuris yra vienas perspektyviausių lygos žaidėjų ne vien iš fizinių galimybių. Sprendimų priėmimo kokybė, asmeninės savybės tikrai aukšto lygio.
Dėl Jono Valančiūno tikrai sutinku su nuomone JAV žiniasklaidoje, kad jis yra vienas labiausiai neįvertintų žaidėjų laukinėje Vakarų konferencijoje. 16 taškų ir 13 atkovotų kamuolių vidurkis atkrintamųjų komandoje yra tikrai labai solidu.
„Grizzlies“ irgi, turbūt, žais „play-in“ turnyre, bet jų akcijos atrodo geresnės nei „Pacers“. Sutinkate?
Aš galvoju, kad „Play-in“ turnyre jie turėtų susitvarkyti. „Warriors“ gretose Stephas Curry žaidžia kosminį krepšinį, bet jis vienas neištemps, Jameso Wisemano nebebus.
Akivaizdu, kad Memfis yra daug patrauklesnė organizacija už juos ir „Spurs“ ar „Pelicans“. Pastarieji dar turi kažkokių šansų kovoti, bet žiūrint į juos, tai jausmas kaip gerti kavą be kofeino (juokiasi).
Akivaizdu, kad didžiausia sezono sensacija galima laikyti jau minėtos Fynikso „Suns“ šturmą Vakarų viršūnėje. Kas Jus labiausiai intriguoja Rytuose?
Pabrėžkime, kaip atsigavo „Hawks“ paskyrusi Nate‘ą McMillaną – iš 10 vietos į 4-ą. Žinoma, viena mano mėgstamiausių komandų dėl trenerio yra „Knicks“. Tomas Thibodeau yra visiškas darboholikas, gyvenantis salėje prie kompiuterio ekrano.
Su Leonu Rose‘u jie sustatė visą kultūrą, sunkaus darbo vertybėm paremtą organizaciją. Prieš du sezonus buvo daug nusivylimo, kad nepavyko prisivilioti jokių žvaigždžių ir atvyko Juliusas Randle‘as.
Visi keikė vadovybę, bet matome, kad kažkas buvo daryta kryptingai, rezultatai atsiperka. Vis daugiau žaidėjų nori žaisti Niujorke, žvaigždės domisi galimybe prisijungti. Tikrai malonu stebėti šią komandą, man patinka klampus, gynybinis krepšinis.
J. Randle‘as pasiekė, ko gero, simbolinės pirmos NBA komandos lygį. MVP jis netaps, bet į penketuką tikrai jį reikia rašyti. Matome, koks stiprus yra poveikis gerai sustatytos organizacijos, vadovybės, trenerio. Kaip ir minėjau, krepšinis yra kompleksinis sportas ir daug dalykų susideda į vieną visumą.
