Jonas Valančiūnas
Lietuvos krepšinio sirgaliai turėjo gerai įsidėmėti didelę J. Valančiūno jėgą po krepšiu besistumdant su kitais aukštaūgiais. Ypač tuomet, kai šiam draugiškose rungtynėse prieš Prancūziją pavyko po krepšiu išjudinti gerai sucementuotą ir dažniausiai nepramušamą bokštą Moustapha Fallą.
Kietas žaidimas po krepšiu ir kova dėl kiekvieno kamuolio turėtų būti pagrindiniu J. Valančiūno ginklu ir krepšinio kovose prieš kitų šalių rinktines pasaulio čempionate Filipinuose. Ne veltui jis ir NBA lygoje atlikdavo svarbų vaidmenį aikštėje būtent tuomet, kai oponentų stovykloje nuo suolo pakildavo galingo stoto, tradicinis vidurio puolėjas.
Kita vertus, tikėtina, kad varžovai ir toliau išnaudos pagrindinio Lietuvos rinktinės vidurio puolėjo turimas spragas susijusias su judrumu aikštėje. Ypač tuomet, kai bus žaidžiama susikeitimo gynyboje sistema, nes ši nėra pati stipriausia Jono žaidimo sritis. Jonas nėra toks vidurio puolėjas, kuris gali spėti paskui greitesnius ir vikresnius gynėjus, o tai dažnai lemia ir greitai susirinktas pražangas arba praleistus taškus.
Tiesa, reikia paminėti kartais varžovų užmirštamą ginklą tritaškius, kurį Jonas už Atlanto sėkmingai naudoja jau ne pirmą sezoną ir tai daro gana efektyviai. Nereikėtų nustebti, jeigu šis ginklas būtų panaudotas ir rinktinėje.
Donatas Motiejūnas
D. Motiejūnas bene visą savo karjerą kur kas geriau atrodė puolime nei gynyboje. Tad tikėtina, kad daugiausia naudos rinktinei čempionate jis ir atneš puldamas krepšį.
D. Motiejūnas, puolime išsiskiria savo klaidinančių judesių arsenalu ir taip geba pergudrauti kiek mažiau judresnius besiginančius varžovų aukštaūgius. Be to, yra tas aukštaūgis, kuris varžovų nenustebina, jeigu meta iš tritaškio. Nors tą daro ir ne tiek dažnai.
Tačiau gynyba yra ta vieta, kur pas D. Motiejūną varžovai atranda nemažai spragų, ypač, kai jam tenka žaisti prieš tvirtesnio sudėjimo aukštaūgius. Tikėtina, kad čempionato metu varžovai tai prieš D. Motiejūną ir išnaudos.
D. Motiejūnas kaip aukštaūgis nepasižymi gera kova dėl atšokusių kamuolių. Pavyzdžiui pastarajame Eurolygos sezone turėjo 3,7 atkovoto kamuolio vidurkį. Tačiau Eurolygoje jis rinko vidutiniškai po 8,5 taško (63,5 proc. dvit.), ir 10 naudingumo balų per mažiau nei 18 minučių.
Ignas Brazdeikis
Ne vienas krepšinio sirgalius dar klubinio sezono metu puikiai suprato, kad šis rinktinės gynėjas yra vienas iš tų, kuriam savo dideles spragas gynyboje reikia kamšyti dar didesnėmis pastangomis puolime.
Klubinio sezono metu I. Brazdeikis buvo vienas labiausiai pramušinėjamų Kauno „Žalgirio“ žaidėjų gynyboje. O prastesne I. Brazdeikio gynyba pasinaudodavę varžovų žaidėjai sėkmingai rinkdavo taškus.
Tikėtina, kad ir šiame pasaulio čempionate I. Brazdeikiui ne visada seksis išpildyti K. Maksvyčio planus gynyboje. Ir tai nedžiugins nei pačio žaidėjo, nei trenerio.
Tačiau I. Brazdeikis išsiskiria drąsa puolime ir kaip aiškiai rodė žaisdamas „Žalgiryje“, nebijo svarbiausių momentų ir svarbiausių metimų. Jeigu svarbūs metimai sukris, I. Brazdeikis bus vienas svarbiausių rinktinės žaidėjų puolime.
Rokas Jokubaitis
Nepaisant to, jog Rokui dar tik 22-eji, jis jau yra be galo svarbus rinktinės varikliukas, styguojantis žaidimą aikštėje. Ir nuo jo turėtų stipriai priklausyti, kaip atrodys bendras rinktinės žaidimas.
R. Jokubaitis kartu su I. Brazdeikiu specialistų yra įvardijami kaip bene vieninteliai rinktinės žaidėjai, galintys žaisti vienas prieš vieną. Tai ir yra viena iš stiprybių, kurią abu gynėjai, galimai, pasistengs išnaudoti čempionate.
Pagrindinis rinktinės įžaidėjas demonstruoja kiekvienais metais vis solidesnį žaidimą ir su savo užduotimis aikštelėje susitvarko vis geriau.
Ko gero, kad pagrindinis klausimas yra tas, kaip R.Jokubaičiui seksis susitvarkyti su gautomis atsakomybėmis. Juk milžiniški lūkesčiai 22-erių įžaidėją slėgė ir prieš Europos pirmenybių startą praėjusiais metais. Tuomet susitvarkyti su psichologiniu spaudimu sekėsi ne taip ir lengvai.
Deividas Sirvydis
Kuomet šis krepšininkas čempionato kovų metu bus išleistas į aikštę, varžovai aiškiai žinos, jog būtina žymiai labiau pasisaugoti prie tritaškio linijos.
Tritaškiai yra pats didžiausias šio krepšininko ginklas, o puikus to įrodymas, jog vien draugiškose rungtynese vilkėdamas Lietuvos rinktinės marškinėlius jis išmetė tris kartus daugiau tritaškių nei dvitaškių metimų. Tritaškių taiklumas buvo kiek didesnis nei 40 proc.
Krepšininkas nėra tas, kuriuo treneris daug remtųsi gynyboje, nes tai ir nėra D. Sirvydžio stiprioji pusė. Tai galima įvardinti kaip krepšininko spragą, nes tobulėti ties šiuo aspektu jam tikrai yra kur.
Visi supranta, kad krepšininko vaidmuo rinktinėje nebus svarbus, bet kaip pats jis teigė, prie to yra pratęs - svarbiausia tas kelias minutes, kuomet treneris patiki, išnaudoti kuo produktyviau. Belieka tikėtis, kad ranka metant iš toli nedrebės.
Mindaugas Kuzminskas
Vienas vyriausių ir labiausiai patyrusių rinktinės žaidėjų, o ta patirtis ir gali tapti svarbiu koziriu krepšininkui stengiantis demonstruoti gerą žaidimą čempionate, kai to labiausiai reikia.
Tai, kad M. Kuzminskas geba imtis iniciatyvos, kai kitiems sunku ir rinktinei žaidimas visai nesiklijuoja, jis įrodė draugiškose rungtynėse su Prancūzija išvykoje, kai buvo pralaimėta 72:90. Tuomet krepšininkas pelnė 18 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir surinko net 30 naudingumo balų.
Tiesa, jau kitose rungtynėse su prancūzais jis pelnė tik 5 taškus, atkovojo 2 kamuolius, suklydo 3 kartus ir surinko -2 naudingumo balus.
M. Kuzminskas gerai geba skaityti varžovų gynybą, laiku atsidengti ir susikurti metimus. Tačiau ne kiekvienose rungtynėse pasižymi stabiliu pataikymu ir būtent banguojantis M. Muzminsko žaidimas nėra labiausiai džiuginantis faktorius.
Juk draugiškos rungtynės aiškiai parodė, kad kartais per 20 minučių aikštėje krepšininkas renka rekordinį naudingumo balų skaičių, o kartais per tą patį laiką jis tarsi kažkur dingsta ir būna minusinis.
Tadas Sedekerskis
Tai yra žaidėjas, kurio užduotis rinktinėje bene aiškiausia iš visų. Jam numatytas atkaklus darbas gynyboje. Ir nors galima ieškoti minusų šiam krepšininkui puolant, tai čempionate, ko gero, nebus tiek svarbu, kadangi jis bus daugiausia vertinamas pagal darbą prie savojo krepšio.
T. Sedekerskis dėl gynybos vertinamas ir klubiniame krepšinyje, tad akivaizdu, kad rinktinėje trenerių štabas jo darbą analizuos pagal tai, kaip jam sekėsi stabdyti varžovų žaidėjus.
Pats K. Maksvytis, po draugiškų rungtynių su Prancūzija labai aiškiai pasakė, jog šis puolėjas atlieka gynybines funkcijas, dirba juodą darbą ir taškų rinkėjas nebus.
Tomas Dimša
Juodas darbas, atkaklumas ir drąsa aikštėje yra tai kuo pasižymi šis žaidėjas. O nuo pasitikėjimo savimi priklauso ir tai, kaip rungtynėse kris T. Dimšos išmesti metimai.
Tad kuo daugiau pasitikėjimo turės šis krepšininkas, tuo geresnius rezultatus jis turėtų demonstruoti ir čempionate. Priešingu atveju, krepšinio sirgaliai gali pamatyti nuviliantį vaizdą.
Tai, kad kartais pasitikėjimo T. Dimša turi su kaupu jis puikiai parodė rungtynėse su Sakartvelu, kai aidint sirenai pataisė netaiklų Igno Brazdeikio metimą ir išplėšė lietuviams pergalę – 104:102.
Gynėjas gerai jaučiasi greitose atakose, atviroje aikštėje. O gynyboje nėra tas, kurį varžovai dažnai atakuoja, kadangi prie savojo krepšio daugumoje atvejų atidirba kantriai ir pavyzdingai.
Eimantas Bendžius
Tolimi metimai vos tik gavus progą. Tai, ką geriausiai sugeba šis krepšininkas. Ir nė kiek nereikia abejoti, kad tai bus jo pagrindinis ginklas prieš visus varžovus žaidžiant čempionate.
O, kad E. Bendžius turi labai taiklią rankelę ir gali žudyti varžovus tolimais metimais jis puikiai įrodė ir draugiškose rungtynėse.
Mače su Ukraina jis per pusę antrojo kėlinio pelnė 13 taškų – įsmeigė tris tolimus metimus, du dvitaškius. O ką jau kalbėti apie rungtynes su prancūzais, kai pataikė 6 tritaškius iš 9 ir buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas. Vien tris tritaškius snaiperis pataikė pirmajame kėlinyje.
Didžiausias krepšininko minusas yra ne tiek tvirtai sudėtas kūnas, kaip daugelio kitų sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiančių krepšininkų. Tad kontaktiniame krepšinyje jam sekasi sunkiau. Tą visada gali išnaudoti tvirto sudėjimo puolėjus turinčios varžovų komandos.
Margiris Normantas
Dar vienas juodadarbis rinktinės žaidėjas, kurį į priekį veda jo paties asmeninis atkaklumas.
M. Normantas priverčia varžovų gynėjus paplušėti tiek prie tritaškio linijos, tiek ir arčiau krepšio, kadangi gali mesti ir pataikyti praktiškai iš visų pozicijų. Tačiau krepšininkui trūksta stabilumo ir kaip parodė draugiškos rungtynės, vieną dieną jis gali būti labai naudingas, o kitą rinkti minusinį naudingumo balų skaičių.
Praėjusiame sezone Vilniaus „Ryte“ M. Normantas kai kuriose rungtynėse buvo linkęs prisirinkti nereikalingų ir skubotų pražangų. Nereiškia, kad tai kartosis ir rinktinėje, tačiau į šį aspektą reikėtų atkreipti dėmesį.
Vaidas Kariniauskas
Šis įžaidėjas ne tik geba kurti žaidimą, žaisti pikenrolo situacijas, tačiau mėgsta ir žaisti nugara. O tą daryti gali tikrai sėkmingai, kadangi yra 199 cm ūgio, kas yra sąlyginai didelis ūgis įžaidėjo pozicijoje. Tai yra vienas iš didžiausių jo privalumų. Ypač tuomet kai varžovų komandoje yra mažesnio ūgio įžaidėjai.
Tiesa, V. Kariniauskas nemažai kritikuojamas dėl to, jog mėgsta perlaikyti kamuolį. Šiuo metu tai yra vienas didžiausių jo trūkumų ir to nedaryti jo kas kartą prašo rinktinės trenerių štabas. Jeigu šios spragos jam pavyktų atsikratyti, įžaidėjas su R.Jokubaičiu rinktinėje turėtų būti geru, vienas kitą papildančiu tandemu.
Ir pats K. Maksvytis jau nuo pat rinktinės pasiruošimo stovyklos pradžios akcentavo, kad mato V. Kariniauską ir R. Jokubaitį kaip tinkamą duetą įžaidėjo pozicijai.
Gabrielius Maldūnas
G. Maldūnas čempionate daug minučių žaisti neturėtų, tačiau kuomet gaus šansą, didžiausias klausimas yra, kaip krepšininkui seksis susitvarkyti su jauduliu. Juk dar taip neseniai jis galvojo nebetęsti profesionalaus krepšininko karjeros, o štai dabar jau yra tarp dvylikos rinktinės narių.
Nors ir nemeta metimų nuo tritaškio linijos, tačiau G. Maldūnas yra pakankamai universalus bei pasižymi aikštėje už daugumą vidurio puolėjų didesniu judrumu.
Jis yra tokio tipo vidurio puolėjas, kuris gali duoti naudos tiek puolime, tiek ir gynyboje.
Pavyzdžiui, praėjusį sezoną žaisdamas aukščiausiu lygiu Europos taurėje pakankamai solidžiai metė dvitaškius (61,3 proc. taiklumas). O pasaulio čempionato atrankos rungtynėse prieš Prancūziją G.Maldūnas sulaukė pagyrų iš rinktinei tuomet vadovavusio Kęstučio Kemzūros, jog puikiai atstovėjo gynyboje prieš supertalentą Viktorą Webanyamą.
