Garsiausia pastarojo meto sporto emigrantė penkiakovininkė Donata Rimšaitė sako išvykusi svetur dėl geresnių sąlygų (ir iš meilės), vis dėto Lietuvoje sąlygos šiai sporto šakai sudarytos išskirtinės. Ekonominiu požiūriu Lietuvai išlaikyti penkiakovę apskritai yra prabangos dalykas.
Sausio pabaigoje Lietuva stebėjo sportininkės D. Rimšaitės dramą: mūsų šalies Tautinis olimpinis komitetas (LTOK) jai neleido dalyvauti olimpiadoje su Rusijos vėliava.
Sportininkė Rusijoje turi ne tik puikias sąlygas treniruotis ir uždirbti – jai rusai atseit dar buvo pažadėję dviejų kambarių butą Maskvoje.
Lietuvos metinis paramos penkiakovei dydis sudaro apytikriai tiek pat, kiek Maskvoje kainuotų geras butas, vis dėlto nėra viskas čia tik blogai. Tiesa, savaitraščio pašnekovai užsimena, kad Lietuvos penkiakovė ir lengvoji atletika didesnio valstybinio finansavimo sulaukė po D. Rimšaitės emigravimo precedento.
(nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio) D. Rimšaitė
Rusai lepina prizininkus
Lietuvos šiuolaikinė penkiakovė pernai turėjo verstis iš beveik milijono litų – tiek jai per tris šaltinius skyrė valstybė. „Iš šių pinigų buto turbūt neįsigysi, bet gyventi įmanoma. Susitaupyti galima iš premijų“, – savaitraščiui sakė trečia geriausia pasaulio penkiakovininkė Laura Asadauskaitė.
Ji ir kita penkiakovės garsenybė Edvinas Krungolcas per mėnesį uždirba 3,5 tūkst. litų. Kiek mažesnė – 3 tūkst. litų – valstybės stipendija priklauso jaunajai penkiakovės žvaigždei Justinui Kinderiui. Be šių stipendijų, sportininkai kas mėnesį iš LTOK dar gauna 1 tūkst. litų dydžio maistpinigių. Kartu valstybė juos pagaliau įtraukė į socialinį draudimą.
Lenkijoje penkiakovininkams mokama stipendija pernai sudarė iki 3 000 zlotų (2 450 litų). „Be šios stipendijos, iš Sporto ministerijos kai kurie studijuojantieji atletai dar gali gauti 1 000 zlotų iš Mokslo ministerijos“, – skaičiavo Wlodzimierzas Pazikas, Lenkijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius. Maksimali 6 900 zlotų stipendija šalyje kaimynėje skiriama tik olimpiniams čempionams.
Ir lenkus, ir lietuvius pranoksta aukščiausias vietas čempionatuose laimintys rusai – jie esą gali uždirbti ir iki 100 tūkst. rublių per mėnesį (apie 8 660 litų). „Pas mus veikia subsidijų sistema, sportininkai gauna prezidento stipendiją. Tačiau kiek kokio dydžio yra stipendija be premijų, nepasakysiu – tai kaip ir paslaptis“, – savaitraščiui teigė Rusijos penkiakovininkų treneris Nikolajus Položencevas.
Lietuvoje net pridėjus premijas už pergales penkiakovininko vidutinis mėnesio atlyginimas nepasieks rusiškojo.
Donatos Rimšaitė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Blaškosi tarp trijų erdvių
Stipriausieji Lietuvos penkiakovininkai uždirba apytikriai tiek, kiek per mėnesį gauna valstybės institucijų direktorių pavaduotojai, tačiau jų darbo sąlygos nėra geriausios. Sportininkai kas dieną turi blaškytis tarp trijų treniruočių erdvių: jie šaudo, bėgioja ir fechtuojasi lengvosios atletikos manieže (vasarą – Vilniaus Vingio parke), plaukioja Lazdynų baseine, o jodinėja Belmonte, kur įsikūrusi sostinės raitoji policija.
„Su Rusija čia nepalyginsi. Maskvoje veikia šiuolaikinės penkiakovės centras, kur viename pastate įkurta sporto salė, šaudykla, plaukiojimo baseinas, valgykla. Prie pat yra 400 m ilgio stadionas, netoliese – ir arklidės su 28 žirgais“, – pasakojo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.
Anot stipriausios šalies penkiakovininkės, net latviai rengiasi geresnėmis sąlygomis, mat po vienu stogu. „Tokią penkiakovės bazę, kurioje treniruojasi Donata, Lietuvai turėti – tik pasvajoti“, – sakė L. Asadauskaitė.
Tarp Lazdynų, Naujininkų ir Belmonto klajojantys šalies penkiakovininkai pernai iš Privatizavimo fondo lėšų dar buvo aprūpinti šiuolaikine įranga. Federacija įsigijo 16 šveicariškų lazerinių pistoletų, 650 eurų (2 242 litai) už vienetą. „Žinoma, norėtųsi geresnių sąlygų, bet nereikia varyti Dievo į medį“, – teigė V. Kalininas.
Lenkų penkiakovininkams taip pat tenka pavažinėti treniruojantis. Jie keturių rungčių infrastruktūrą įkūrė 10 km atstumu nuo Varšuvos, o jodinėti žirgais tenka keliauti dar 15 km. Lenkija turi ir alternatyvą – modernų penkiakovės centrą netoli Zeliona Guros.
L. Asadauskaitė (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
Rėmėjai palankūs tik krepšiniui
Lietuvoje tradiciškai daugiausia remiamas patriotinius ir net religinius jausmus žadinantis krepšinis. Pinigų sukrapštoma ir pergalių atnešančiai penkiakovei, lengvajai atletikai, dviračių sportui. Privatūs rėmėjai dar dosnūs tokiems elitiniams žaidimams kaip tenisas ir boksas.
Bendrovės šalies sportininkus daugiausia išgali paremti „natūra“, o pinigais skiria nebent tūkstantį kitą. „Kad dabar kas duotų pusę milijono! Čia iš visų rėmėjų tiek nesurinksime. Žinoma, parama paslaugomis, produktais tokio dydžio susidarys“, – skaičiavo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos rinkodaros vadovas Algirdas Maldūnas.
Jo žodžiais, lengvaatlečiai nemokamai gauna vaistų, gali už dyką ne sezono metu lankytis prabangiuose poilsio namuose „Baltija“ ir panašiai. Antai trikotažo gamintojas „Ominteksas“ įsipareigojo aprengti sostinės atletų rinktines, įskaitant trylika olimpinių kandidatų, – tai bus beveik 200 sportinių komplektų.
Bendrovės pinigų nešykšti pirmiausia krepšiniui. Vienas didžiausių sporto, o pirmiausia – krepšinio, šelpėjų „Švyturys-Utenos alus“ pernai sportą parėmė 1,8 mln. litų, dar 600 tūkst. litų investavo į krepšinio sirgalių zonų įrengimą prie arenų. Bendrovė „Omnitel“ taip pat remia krepšinį, globoja tenisininką Ričardą Berankį. Koncernas SBA sportui praėjusiais metais skyrė beveik 200 tūkst. litų.
Statistikos departamento duomenimis, 40 proc. visos privačių rėmėjų paramos skiriama sportui – tai yra apie 130 mln. Lt.
Lietuvos rinktinė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Penkiakovė įdomiausia pačiai Lietuvai
Krepšinis dar surenka pinigų iš juridinių asmenų, o penkiakovė lieka maitinama iš valstybės biudžeto asignavimų. Atsainesnį rėmėjų požiūrį į šią sporto šaką galima pateisinti tuo, jog pasaulyje penkiakovė yra nepopuliari ir aktyviausiai kultivuojama Rytų Europos šalyse.
Rinkodaros konsultantas Mindaugas Lapinskas Lietuvos dėmesį penkiakovei palygino su Rusijos Federacijos Kalmukijos respublika, kurios prezidentas Kirsanas Iliumžinovas dar yra ir Tarptautinės šachmatų federacijos prezidentas. „Tokių pavyzdžių pasaulyje turime ne vieną. Kalmukija, ko gero, skiria didžiausią BVP dalį pasaulyje šachmatams. Tad ir Lietuvoje išskirtinė penkiakovės padėtis tikriausiai rodo šios šakos federacijos gebėjimus „išsimušti“ pinigų“, – sakė M. Lapinskas.
Anot jo, investuojant į sporto šaką reikia atsižvelgti į jos populiarumą, prieinamumą per televiziją. „Manau, Lietuvoje penkiakovė nedaug ką bendro turi su sporto rinkodara ir kryptinga valstybės politika – teneįsižeidžia jos gerbėjai“, – svarstė M. Lapinskas.
Jo teigimu, Lietuvoje kaip šalies rinkodaros įrankis yra būtent krepšinis, Latvijoje – ledo ritulys, Lenkijoje – futbolas. „Rusijai penkiakovė yra „penktas skaičius po kablelio“ arba keliasdešimtas potencialus olimpinis medalis. Štai ar mums patiems įdomu, kas atstovauja Rusijai fechtavimo rinktinėje? Šiuolaikinė moterų penkiakovė – lyg olimpinė rapyros rungtis, svarbi pačiai šaliai, bet ne bendrame kontekste“, – teigė pašnekovas.
Jis dar atkreipė dėmesį, kad D. Rimšaitės istorija krito į derlingą dirvą, mat pagal jos pavyzdį dabar ir kiti sportininkai prašys daugiau pinigų. „Jeigu Nijolė Pareigytė turėtų Rusijos pilietybę, galimas dalykas, kad valstybinį finansavimą gautų net „Olialia pupytės“, – palygino rinkodaros žinovas.
Galų gale Londono olimpiadai sportininkai rengiami už beveik 3,5 mln. litų – tai esą užtikrins visišką olimpiečių pasirengimą. „Pas mus sąlygos – vienos prasčiausių, o rezultatai – vieni geriausių. Bet kas žino: gal būtų puiki bazė – ir neturėtume tokių rezultatų“, – reziumavo potenciali olimpinė medalininkė L. Asadauskaitė.
Laura Asadauskaitė (nuotr. SCANPIX)
Daugiausia valstybės remiamų sporto šakų TOP 5 (mln. litų)
2010 m. 2011 m.
Krepšinis 3,91 2,82
Lengvoji atletika 1,30 1,48
Dviračių sportas 1,04 1,36
Šiuolaikinė penkiakovė 0,78 0,95
Futbolas 0,60 0,79
(Šaltinis: Kūno kultūros ir sporto departamentas)
Orientacinė penkiakovės žvaigždžių stipendija, Lt/mėn.
Lietuva 4 500
Lenkija 2 450
Rusija 8 660
(Šaltinis: Ekonomika.lt)
Lietuvių ir kaimynų vieta pasaulio penkiakovės reitinge
Vyrai
1 Aleksandras Lesukas, Rusija
3 Andrejus Moisejevas, Rusija
7 Sergejus Karijakinas, Rusija
12 Ilja Frolovas, Rusija
21 Justinas Kinderis, Lietuva
23 Mikailas Gaijanauskis, Baltarusija
26 Remigiuszas Golis, Lenkija
37 Bartoszas Majewskis, Lenkija
Moterys
3 Laura Asadauskaitė, Lietuva
9 Jekaterina Churaskina, Rusija
11 Elena Rublevska, Latvija
16 Evdokija Grečišnikova, Rusija
19 Anastasija Prokopenko, Baltarusija
21 Sylvia Gawlikowska, Lenkija
22 Joanna Gomolinska, Lenkija
23 Donata Rimšaitė, Rusija
33 Julija Kolegova, Rusija
(Šaltinis: UIPM)
Marijus Širvinskas
TAIP PAT SKAITYKITE:
D. Rimšaitė: daugelis Lietuvoje nusiteikę priešiškai, žurnalistai užsipuolė mane ir mamą
LTOK: Rusijos atstovų pareiškimai dėl D. Rimšaitės – absoliutus melas
Rusai įtūžę: mainais už D. Rimšaitę atsisakėme olimpinės krepšinio atrankos
LTOK prezidentas: D. Rimšaitės „pabėgimo“ istorijoje padėtas taškas
LTOK Generalinė asamblėja užtrenkė D. Rimšaitei duris į olimpiadą
D. Rimšaitė: niekada neatsisakiau Lietuvos pilietybės ir neskelbiu, kad esu rusė
D. Rimšaitė dalyvavo gražiausių sportininkių rinkimuose
