Ją atradusiam ir pirmuosius metus treniravusiam dviračių sporto specialistui Alvydui Surgautui tituluočiausią Lietuvos dviratininkę nuo pasitraukimo iš sporto teko atkalbėti mažiausiai penkis kartus.
Treneris prisidėjo prie to, kad S. Krupeckaitė beveik 20 metų garsino Lietuvos vardą, o jos įspūdingą karjerą vainikuos prestižinės Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) dviračių treko Čempionų lygos varžybos, kurių antrasis etapas lapkričio 27 d. įvyks Panevėžio „Cido“ arenoje.
Dar prieš ilgai lauktas penkių etapų naujo formato varžybas su šou elementais S. Krupeckaitė paskelbė, kad po jų ketina atsisveikinti su didžiuoju sportu. Net du dešimtmečius aukščiausio lygmens varžybose kovojusi sportininkė lapkričio 6 d. kartu Olivija Baleišyte ir Vasilijumi Lendeliu Maljorkoje startavo įspūdingame renginyje, kuris jau netrukus atkeliaus į Lietuvą. Panevėžio „Cido“ arenoje šalies sporto mėgėjai turės paskutinį šansą išvysti vieną ryškiausių nepriklausomos Lietuvos sportininkių, kurios karjera prasidėjo gimtojoje Utenoje.
Čia ją pastebėjo iki šiol treneriu dirbantis A. Surgautas, kurio charizma ir menas įtikinti sužavėjo tuo metu dvylikametę moksleivę.
„Utena maža. Žinojau, kad ji sportuoja, turėjo puikius genus, jos mama taip pat sportavo. Treniruotes pradėjo lankyti kartu su pussesere, kuri sportą metė, o Simona liko. Ji turėjo dviračių sportui reikalingus duomenis: jėgą, greitį, ištvermę. Be to, nuo pat pradžių buvo darbšti ir labai užsispyrusi. Tai matydamas, prisišnekinau ateiti sportuoti pas mane. Džiaugiuosi, kad pavyko atrasti tokį talentingą vaiką“, – pažinties istoriją prisiminė pirmasis treko dviratininkės treneris.
Taip pasidėjo S. Krupeckaitės kelias į dviračių sportą. A. Surgautas ją treniravo iki pat 17-os metų. Pačiame paauglystės įkarštyje viena garsiausių šalies atlečių ne kartą buvo nusprendusi pasitraukti iš sporto.
„Simona visada buvo su charakteriu. Prisidėjo paauglystė, maištavimai. Nuo sporto metimo ją esu iš viso atkalbėjęs mažiausiai penkis kartus. Kariavome, tuomet kalbėdavomės. Sugebėdavome rasti bendrą kalbą ir po kelių dienų ji vėl grįždavo treniruotis. Pavyko ją išsaugoti sporte, tuo aš labiausiai ir džiaugiuosi.
Ar teko kada ją barti? Pasikalbėjimų buvo, bet svarbu, kad viskas išėjo į naudą. Kažkada po tarptautinių varžybų, pamenu, ji numetė dviratį į purvą, teko griežtai paprašyti pakelti (juokiasi). Tačiau dėl darbštumo, pareigingumo problemų niekada nebuvo“, – prisiminė dviračių specialistas, kuris, be S. Krupeckaitės, išugdė dar ne vieną garsią šalies plento dviratininkę.
Nepaisant maištavimų, S. Krupeckaitė nuo pat pradžių pasižymėjo darbštumu ir didžiuliu talentu. Karjeros pradžioje sportininkė išbandė ne vieną dviračių sporto šaką, o dėl tolimesnių perspektyvų treneriui teko talentingą auklėtinę patikėti kitiems dviračių sporto specialistams Panevėžyje.
„Ji buvo universali dviratininkė: puikiai važiavo plente, grupinėse ir asmeninėse, žiedinėse lenktynėse, su ja esame išbandę viską. 17-os metų ją bendru sutarimu išleidau į Panevėžį. Žinoma, buvo gaila paleisti tokią talentingą sportininkę, bet ten Simona galėjo siekti dar geresnių rezultatų, Utenoje to pasiūlyti negalėjome.
Tiesa, ir iš ten buvo vėl grįžusi su mintimi mesti sportą, bet vėl pavyko įkalbėti likti. Tokie jau metai buvo, pati paauglystė. Iki šiol manau, kad bendromis jėgomis sugebėjome parinkti jai geriausią variantą tolimesnei karjerai“, – pasakojo A. Surgautas.
Panevėžyje sportininkė labiausiai atsiskleidė dviračių treko sprinto rungtyje ir tada prasidėjo įspūdinga ir ilgametė karjera. Tituluota Lietuvos treko dviratininkė, be dviejų pasaulio ir trijų Europos čempionatų aukso medalių, savo kolekcijoje turi galybę bronzos, sidabro apdovanojimų, du pasaulio rekordus, tris metų sportininkės titulus, net penkis kartus dalyvavo olimpiadoje ir šiuo pasiekimu jai gali prilygti tik Virgilijus Alekna bei Daina Gudzinevičiūtė. Pirmasis S. Krupeckaitės treneris niekada neabejojo jos potencialu.
„Jai visur gerai sekėsi, bet kai pažįstamas treneris paklausė apie talentingas mergaites, kurios tiktų trekui, rekomendavau Simoną. Pabandė, viskas puikiai pavyko ir dabar matome, kad sprendimas buvo geras. Visada tikėjau, kad ji daug pasieks, bet kad tiek metų kovos aukščiausiame lygyje ir dar sprinto rungtyje – tikrai nesitikėjau
. Lenkiu savo žilą galvą, tai yra unikalu. Vienas dalykas yra būti sporte, kitas – didžiajame sporte. Visa tai dėl Simonos mąstymo, neįtikėtino darbštumo ir užsispyrimo. Tokių sportininkų Lietuvoje nėra, ji yra unikali, didžiausia pagarba Simonai“, – kalbėjo dviračių sporto treneris.
Nepaisant visų titulų ir pasiekimų, treneris savo indėlio nesureikšmina, o žinia apie S. Krupeckaitės pasitraukimą iš didžiojo sporto jam nebuvo netikėta.
„Aš prisidėjau tik tiek, kad suradau ir nesužalojau jos netinkamai treniruodamas. Didelė klaida labai anksti iš jauno sportininko daryti profesionalą. Leidau jai išbandyt viską, tai, matyt, išėjo į naudą. Galbūt tai, kad pavyko išlaikyti Simoną sporte, irgi yra mano indėlis. Žinia apie karjeros pabaigą labai nenustebino. Ji geriausiai žino ir jaučia, kiek ji gali važiuoti. Ne jos charakteriui dalyvauti varžybose vien tam, kad važiuotų. Auga sūnus, jam reikia dėmesio, tai yra Simonos kelias ir pasirinkimas“, – dėstė A. Surgautas.
S. Krupeckaitės atsisveikinimas su Lietuvos sporto mėgėjais lapkričio 27 d. įvyks UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybų antrajame etape Panevėžio „Cido“ arenoje. Žiūrovų lauks įspūdingas specialiųjų vaizdo, garso efektų šou, ryškiausios pasaulio dviračių treko žvaigždės, tarp kurių ir dar du Lietuvos atstovai: talentingieji O. Baleišytė ir V. Lendelis.
