Šalies valdžios pareigūnai po kiekvienos ryškesnės sportininkų pergalės pradeda žarstyti pažadus, kaip netrukus pagerės šalies sporto infrastuktūra, tačiau jau 33 metus Lietuvos vandensvyžio federacijos generalinio sekretoriaus postą užimantis Rolandas Vizgirda sako, kad tokiomis kalbomis jau įprato netikėti.
Kiek vandensvydininkų yra Lietuvoje?
Mūsų šlayje yra apie 600 šios sportos šakos atsotvų, tačiau jų būtų dar daugiau, jei būtų sudarytos tinkamos treniruočių sąlygos. Reikia suprasti, kad vandensvydžio komandos treniruotėms reikalingas visas baseinas, o, pavyzdžiui, Vilniuje, kuriame gyvena apie 90 proc. šalies vandensvydžio rinktinės narių, galimybė treniruotis yra tik viename baseine – Lazdynų, tačiau į jį sportininkai įleidžiami tik nuo dešimtos valandos vakaro. Visą dieną baseine plaukioja kas nori, lankosi pirtyse, o sportininkai lieka pamiršti.
Tai nesidžiaugiate sportininkų ruošimo sąlygomis?
Geresnes sąlygas treniruotis turi tik vandensvydininkai Kaune ir Alytuje, tačiau, kaip jau minėjau, daugiausia jų gyvena Vilniuje. Lietuvoje apskritai trūksta baseinų. Po Rūtos Meilutytės pergalių girdėjome daug gražių pažadų, kad mūsų šalyje bus pastatyti keli baseinai, tačiau premjeras, atrodo, jau visus savo pažadus pamiršo. Buvo skaudu klausytis, kai, stovėdamas šalia olimpinės čempionės ir pasaulio rekordininkės R.Meilutytės, ministras pirmininkas žadėjo statyti stadionus, krepšinio aikšteles, o baseinus pamiršo.
Sostinės Lazdynų baseinas tapo įvairaus plauko „mafijozų“ poilsio vieta. Baseine veikia bufetai, groja rusiška muzika. Jame geriama, vakarais rūkoma... o sportininkams reikia treniruotis. Tokiomis sąlygomis ugdoma šalies vandensvydžio rinktinė.
Visgi neseniai Kaune buvo rekonstruotas Girstučio baseinas. Tai einame tinkama linkme?
Generaliniu sekretoriumi Vandensvyžio federacijoje dirbu 33 metus ir tų pažadų gerinti sąlygas esu prisiklausęs į valias. Kauno Girstučio baseinas buvo remontuojamas, galima sakyti, 20 metų. Mokytis plaukti ateina labai daug žmonių. Pavyzdžiui, Vaikų ir jaunimo centras prieš rugsėjo 1-ąją gauna kelis tūkstančius norinčiųjų lankyti plaukimo treniruotes paraiškų, tačiau geba priimti vos kelis šimtus, nes neturi sąlygų. Graudu žiūrėti ir į situaciją Klaipėdoje. Tai miestas, kuris turi labai senas vandensvydžio tradicijas. Dar prieš karą uostamiestyje atsirado pirmųjų vandensvydžio komandų, o dabar ten likęs vienas baseinas.
Tačiau pažadėta, kad netrukus Klaipėdoje atsiras naujas baseinas.
Taip, tada, kai bus baigtas įgyvendinti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas, kai bus pastatyta krantinė. Ar tik nebus visi gražūs planai pamiršti? Visa tai atrodo dar liūdniau, kai sužinome, kad Klaipėdos rajone yra daugiausia skęstančiųjų, o vietos, kur mokyti plaukti vaikus ar suagusiuosius, nėra. Vilniuje 50 m baseinų statybos bus pradėtos tik po ketverių metų. Reikėtų nepamiršti, kad dar 2006-aisiais Gedimino Kirkilo vadovybė patvirtino programą, kurioje buvo numatytas privalomas mokymas plaukti, tačiau vėl visi planai liko tik popieriuose.
Ar netrūksta vandensvydžio trenerių?
Dabar vandensvydis gyvuoja tik todėl, kad netrūksta entuziastų. Tinkamos sąlygos dirbti treneriams yra tik Kaune ir Alytuje. Klaipėdoje taip pat yra treneris, kuris pasirengęs suburti komandą, tačiau kaip tą padaryti, kai nėra kur tą komandą treniruoti? Uostamiestyje likusi tik veteranų komanda. Kaimynai latviai ir estai baseinų trūkumu nesikundžia, o Baltarusijos sostinėje yra net 27 baseinai. Kiekviename Vilniaus rajone turėtų būti po 25 m baseiną. Baseinų poreikis Lietuvoje yra itin didelis.
Vyksta Lietuvos vandensyvdžio čempionatas. Atrodo, kad sportuojančiųjų netrūksta.
Taip, susirinko 75 sportininkai. Iš Vilniaus atvyko dvi komandos. Elektrėnuose šia sporto šaka aktyviau domėtis pradėta tik prieš dvejus metus, tad čia dar nėra susiformavusi vietos komanda. Atvažiuoja treniruotis sportininkai iš Vilniaus ir Kauno. Jeigu jau palietėme čempionatų temą, tai reikėtų paminėti, kad mūsų šalies sportininkai kaip lygūs su lygiais varžosi su tų šalių atstovais, kurių treniruočių sąlygos yra daug geresnės.
Ar neatsiranda norinčiųjų investuoti į baseinų statybą?
Žinoma, kad buvo žmonių ir įmonių, norėjusių investuoti į baseinų statybą, tačiau sostinės savivaldybė neleido. Kartais atrodo, kad sportininkai prisimenami tada, kai po jų pergalių valdžios atstovams kyla noras nusifotografuoti. Visame pasaulyje baseinai dotuojami iš valstybės biudžetų, tačiau Lietuvoje požiūris į sportą tampa vis labiau komercinis. Reikia suprasti, kad baseinas nėra tokia prabanga, kaip pavyzdžiui, Valdovų rūmai.
