Jei nuo sienos krapštote „senuko“ Arnoldo Schwarzeneggerio plakatą, nes įgriso vien pumpuoti raumenis, jei nuobodžiaujate tūkstantąjį kartą bėgdami tuo pačiu treniruočių taku ir norisi daugiau įvairovės, dar praėjusio amžiaus pabaigoje amerikiečio Grego Glassmano sukurta treniruočių programa „CrossFit“ gali visiškai pakeisti jūsų kasdienę rutiną.
„CrossFit“ manija Lietuvą pasiekė po daugiau nei dešimtmečio, kai ėmė plisti JAV ir visame pasaulyje. Kas yra „CrossFit“? Oficialus apibrėžimas toks: nuolat besikeičiančių ir intensyvių bendrojo fizinio lavinimo pratimų sistema, skirta bendros sportinės formos, reakcijos, ištvermės ir pasirengimo kiekvienai gyvenimo situacijai tobulinimui.
„2001 metais atsirado „CrossFit“ interneto puslapis ir šios treniruočių programos manija pasklido po visą pasaulį. Kiekvieną dieną buvo viešinamos treniruotės. Tai matydami žmonės ėmė dėti savo vaizdo įrašus ir taip tūkstančiai ėmė tarpusavyje varžytis“, – žiupsnį istorijos pateikė šios treniruočių programos „ragavęs“ Ruslanas Šulcas.
Vilniaus sporto klubo „VS-Fitness“ grupinių treniruočių instruktorius ir treneris tvirtino, kad 2005 metais JAV buvo 18 „CrossFit“ sporto klubų, o 2009 metais – 18 tūkst. „Dabar net sunku pasakyti, kiek jų yra pasaulyje, nes jie plinta kaip manija. Visas pasaulis mėgina tai atkartoti ir judėti“, – teigė jis.
– Kuo „CrossFit“ skiriasi nuo kūno rengybos, vadinamojo fitneso?
– „CrossFit“ esmė – žmogus turi būti fiziškai universalus. Jei imsime kultūrizmą, jo tikslas yra kūno išvaizda, proporcijos, noras parodyti save. „Crossfit“ pagrindas – kūno savybės, galimybė parodyti tai, ką tavo kūnas sugeba. Tai visiškai skirtingi dalykai. Jei esi sunkiaatletis ar jėgos trikovės atstovas – esi stiprus, jei esi kultūristas – stiprus ir išvaizdus, o jei užsiimi „Crossfit“ programa – gali būti ir greitas, ir stiprus, ir ištvermingas.
– Kodėl ši programa sulaukė tokio populiarumo?
– Ne veltui pirmiausia ja susidomėjo įvairios jėgos struktūros – kariuomenė, policija, ugniagesiai. Žmonės nori būti praktiški ir panaudoti tai, kas praverčia kasdienybėje.
– Kas sudaro „CrossFit“ programą?
– Elementai iš sunkiosios atletikos, jėgos trikovės, gimnastikos, lengvosios atletikos, irklavimo, plaukimo, dviračių sporto. Visa tai sujungta į vientisą sistemą. Organizmas turi platų spektrą adaptuotis prie skirtingų krūvių. Taip žmogus tampa universalus.
– Kaip atrodo treniruotė?
– Kiekvieną kartą gauni skirtingą krūvį ir stebini savo organizmą. Kai reikia vieną dieną kelti sunkius svorius, o kitą – bėgti, plaukti ar lipti, šokiruoji organizmą. Krūviai skirtingi, o treniruotės intensyvios, dažniausiai po 15–20 minučių. Su apšilimu ir tempimo pratimais išeina valanda. Kai kurie apeliuoja, kad per mažai, bet patikėkite, tų 15 minučių užtenka, kad visi griūtų ant žemės ir negalėtų atsikelti. Galima sportuoti individualiai arba grupėje. Gali varžytis arba su savimi, arba su tais, kurie aplinkui. Visko pagrindas – laikas. Šiandien turi būti geresnis nei vakar.
– Pratimai nuolat keičiasi?
– Pavyzdžiui, iki „CrossFit“ varžybų niekas nežino, kokie pratimai ten bus. Praėjusiais metais viena iš rungčių buvo plaukimas. Atletai, kurie nebuvo tam pasiruošę, net jei buvo itin gerai pasirengę atlikti kitas fizines rungtis, iš karto atkrito. Tai tikrai neprognozuojamas ir universalus sportas.
– Kaip ir kiekviena naujovė, „CrossFit“ turi trūkumų. Kokius įžvelgiate?
– Yra trenerių, skeptiškai žiūrinčių į „CrossFit“ dėl kai kurių elementų sudėtingumo. Kadangi visi pratimai atliekami itin intensyviai, nėra kada kreipti dėmesio į techniką, o tai yra labai svarbu. Jei tam tikri elementai bus atliekami techniškai klaidingai, kad ir, pavyzdžiui, vadinamasis štangos rovimas, iškyla didelė traumų tikimybė.
– „CrossFit“ ir Lietuva. Ar galime kalbėti apie šios programos maniją mūsų šalyje?
– Lietuvoje tos manijos dar nėra. Ji ateina pamažu. Kai kurios sporto salės rengia atskirus kampelius, perka panašią įrangą. Šiaip Lietuvoje dar neturime nė vienos tikros „CrossFit“ sporto salės. Lenkai šioje srityje pažengę toliau. Kiek žinau, lenkai net turi „CrossFit“ sportininką pasaulio čempionate.
Lietuvių sportininkų kol kas nėra. Jie kalba apie tai, kad norėtų bent jau į Europos čempionato atranką patekti. Su amerikiečiais varžytis dar sudėtinga. Lietuvį ir amerikietį skiria gal koks 1000 treniruočių arba keletas metų darbo. Kas yra gerai, turėtų įsitvirtinti. Manau dar poros metų reikia, kad „CrossFit“ Lietuvoje turėtų pilnas sporto sales.
