Ukmergėje gimusio kovotojo venomis teko sportininko kraujas, o varžymasis prieš kitus jam sukelia beribę adrenalino dozę.
Nuo vaikystės regėjimo negalią turintis Osvaldas prieš susipažindamas su dziudo, rezgė romaną su ne viena kita sporto šaka. Vaikinas išbandė aklųjų riedulį (golbolą), tenisą, lengvąją atletiką ir netgi šachmatus.
Tačiau 24-erių metų sportininko pasirinkimą nulėmė vyriškas pergalės troškimas.
„Nėra geresnio jausmą už tą, kurį pajunti įveikęs kitą priešininką vyrą. Dvikovos metu išgyvenu didelę adrenalino dozę, bei mėgaujuosi tuo, ką darau. Daugelyje individualių sporto šakų tu kovoji pats prieš save, neakivaizdžioje kovoje bandydamas įveikti oponentų užfiksuotus rezultatus.
O dziudo varžybose viskas yra kiek kitaip – tu nuolatos jauti savo priešininką, bandai jį nugalėti tiesioginėje kovoje, kitaip tariant – viskas yra tavo rankose. Manau, kad mano sprendimą pasirinkti dziudo labiausiai nulėmė galimybė viską išsiaiškinti tiesioginėje kovoje – vyras prieš vyrą. Juk kiekvienas gamtoje esantis patinas jaučią pasitenkinimą įveikęs kitą patiną“,- portalui tv3.lt pasakojo O. Bareikis.
Parolimpinė patirtis
Osvaldo pasirinkimą ne ką mažiau įtakojo ir pažintis su buvusiu olimpinių žaidynių prizininku Jonu Stoškumi. Lietuvos dziudo neįgaliųjų sporto legenda 1997 m. tapo Europos čempionu, o 2004 m. Atėnuose vykusiose parolimpinėse žaidynėse mūsų šaliai padovanojo bronzą.
„Jonas Stoškus yra vienas iš tų žmonių, dėl kurių įsimylėjau dziudo. Man jis niekada negailėjo vertingų patarimų, daug išmokau kovodamas prieš jį ant tatamio. Jis yra tikra dziudo legenda, pavyzdys man. Esu jam labai dėkingas už visas gyvenimo pamokas“,- pagarbą tautiečiui išreiškė O. Bareikis.
Pats Ukmergiškis 2016 metų Rio de Žaneire (Brazilija) vykusiose parolimpinėse žaidynėse vos nepakartojo Jono sėkmės.
Galutinę penktą vietą iškovojęs lietuvis paguodos turnyre turėjo progą laimėti bronzos medalį, tačiau po atkaklios kovos nusileido labiau patyrusiam varžovui iš Japonijos.
„Dalyvavimas parolimpinėse žaidynėse man davė labai daug vertingos patirties. Puikiai pamenu, kaip atvykęs į Braziliją ilgai negalėjau patikėti tuo kas vyksta ir, kad aš tikrai esu Lietuvos rinktinės narys.
Varžybų dieną labai jaudinausi, nežinojau kur pasidėti. Tačiau prasidėjus kovoms nusiraminau. Galiausiai supratau, kad tai kas vyksta nėra tik sapnas, o pora gerai sukovotų dvikovų leido įgauti pasitikėjimo savo jėgomis“,- svarbiausias savo karjeros varžybas prisiminė Osvaldas.
Karjeros pokytis
Lietuvis pakvietimą į Rio de Žaneiro žaidynes gavo paskutinę akimirką, sulaukęs vardinio kvietimo iš organizatorių, todėl jo užimtą galutinę poziciją reikėtų vertinti kaip pakankamai aukštą pasiekimą.
Tolimojoje Pietų Amerikos šalyje Osvaldas tada dar kovojo svorio kategorijos iki 66 kg varžybose, tačiau vėliau nusprendė save išbandyti prieš sunkesnio svorio (iki 73 kg) kovotojus.
„Jeigu atvirai, dabar jaučiuosi geriau. Nebereikia ilgai ir sunkiai „badauti“, galiu valgyti kaip normalus vyras ir nesukti galvos. Anksčiau prieš svarbiausius turnyrus tekdavo numesti 5-7 kilogramus, ką padaryti užimdavo nemažai laiko ir pastangų.
Mesdamas svorį netekdavau taip reikalingų jėgų. Varžybose jau apšilimo metu dažnai jausdavausi tarsi praradęs visas jėgas. Be to, turėjau problemų kovodamas prieš mažesnius, bet vikresnius varžovus. Būdavo sunku į juos tvirtai įsikibti, bei atlikti metimo veiksmą. Svorio kategorijos pakeitimas man tikrai išėjo į naudą, tuo nė kiek neabejoju“,- tvirtino ukmergiškis.
Lemtingi metai
Nors Osvaldui Bareikiui sekančių varžybų startas nusimato tik antroje pavasario pusėje, sportininkas laiko tuščiai neleidžia ir kartu su treneriu Algiu Mečkovskiu pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiria fiziniam pasiruošimui.
Ateinantys metai sportininkui bus lemtingi. Tik nuo jo rezultatų tarptautiniuose turnyruose priklausys, ar lietuvis pateks į 2020 metų parolimpines žaidynes Tokijuje.
Kiekviename aukšto rango turnyre neįgalieji dziudo kovotojai renka įskaitinius taškus. Dešimt daugiausia taškų savo svorio kategorijoje surinkę pasaulio sportininkai gaus pakvietimą į olimpines žaidynes. Vienuolikto dalyvio vieta atiteks vienam iš varžybų šeimininkų atstovų, o dar vienas pasirinktas sportininkas sulauks vardinio pakvietimo.
Pastarosios privilegijos lietuvis sulaukė praeitose žaidynėse, todėl tikėtis tokios pačios sėkmės būtų daugiau nei naivu – šįkart Osvaldui vietą tarp geriausių planetos sportininkų teks išsikovoti pačiam.
Dziudo parolimpinių žaidynių atrankos sistema reikalauja pastovaus dalyvavimo svarbiausiose metų varžybose.
Matematika paprasta – neatvyksti į turnyrą, negauni įskaitinių taškų, kuriuos tuo metu kaupia varžybų nepraleidę priešininkai, bei pralenkia tave bendroje įskaitoje.
„Labai tikiuosi, kad ateinančiais metais pavyks nuvykti į kaip įmanoma daugiau varžybų. Aišku, vien tik sudalyvauti neužteks – kiekviename turnyre reikės iš naujo įrodinėti savo vertę“,- akcentavo sportininkas.
Lapkričio mėnesį lietuvis Portugalijoje vykusiame pasaulio neįgaliųjų dziudo čempionate užėmė septintąją vietą, bei iškovojo savo pirmuosius įskaitinius taškus kovoje dėl patekimo į parolimpines žaidynes, tačiau tai tik mažas lašelis jūroje.
Trūksta psichologinio tvirtumo
Beveik visą gyvenimą dziudo kovoms paskyręs Osvaldas vis dar ieško būdų, kaip įveikti savo didžiausią priešą – psichologinį jaudulį prieš varžybų startą.
„Ko tik esu nedaręs varžybų dieną, kad nustumčiau visas emocijas šalin. Pamenu, kažkada netgi bandžiau „palikti savo kūną“, bei užsiimti meditacija. Taip pat esu bandęs atlikti ir jogos pratimus.
Pastaruoju metu varžybų dieną stengiuosi panirti muzikoje, kas visai neblogai sekasi. Tiesiog bandau nustumti mintis šalin, kas anksčiau ne visada pavykdavo.
Blogiausiai būna tada, kai visą dieną daugiau apie nieką kitą negalvoji kaip tavęs laukiančias dvikovas ant tatamio. Praktiškai visą savo laiką paskiri mintims, kokią taktiką naudosi varžybose. Kartais atrodo, kad laukdamas kovų starto, mintyse jau būni sudalyvavęs vienoje ar kitoje kovoje.
Nesibaigiančios mintys apie laukiančias dvikovas praeityje man ne karto pakišo koją, todėl kaip įmanydamas stengiuosi visų pirma nugalėti savo vidinius demonus, bei žengti ant tatamio tinkamai pasiruošęs kovai“,- sakė O. Bareikis.
Sportininko nuomone neįgaliųjų dziudo varžybų taisyklės yra netgi sudėtingesnės nei sveikųjų.
Esminis skirtumas – priešininkai kovos metu visada privalo būti įsikibę vienas kitam į atlapus. Anot lietuvio, minėta taisyklė neleidžia atsipalaiduoti, bei patausoti jėgų.
Negali be sporto
Parolimpine svajone gyvenantis lietuvis dar negalvoja, ką veiks ateityje, kai baigs savo sportininko karjerą. Labai prastai pasaulio kontūrus matantis ukmergiškis sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be sporto.
Viską geriausiai pasako vaikino prisiminta istorija, kaip gydytojai po patirtos pečio traumos ir atliktos akių operacijos primygtinai reikalavo Osvaldą nesportuoti 4-6 mėnesius.
Nesibaigiančiu judesiu gyvas ukmergiškis be sporto ištvėrė „visas“ 2 savaites.
„Tiesiog nuėjau į sporto salę pasižiūrėti, kaip sportuoja kiti. Net pats nesupratau, kaip pradėjau vartytis ant žemės, bei atlikinėti elementarius pratimus. Greitai suvokiau, kad visgi galiu sportuoti, ir tas gydytojų rekomendacijas tiesiog pamiršau“,- atviravo vietoje nenustygstantis Osvaldas.
Nors iki varžybų starto dar liko nemažai laiko, O. Bareikis tikrai nesėdi sudėjęs rankų. Šiuo metu jis kaip tik įpusėja mechaninių technologijų inžinerijos mokslus Vilniaus dizaino ir technologijų kolegijoje.
Sportininkas neslepia – kaip ir tradicinis studentas dažnai išgyvena paskutinės nakties dramas, ypač sesijų metu. Tačiau sprendimu studijuoti jaučiasi patenkintas – vaikinas tiki, kad įgytas aukštojo mokslo diplomas jam padės ateityje lengviau susirasti darbą.
Lietuvos parolimpinę dziudo viltį į priekį veda judesys, vaikinui greitai pabosta sėdėti vienoje vietoje.
Galbūt dėl to sutikę Osvaldą gatvėje galite ir nesuprasti, kad jis prastai mato šio pasaulio grožį.
Iškalbingas jaunuolis griauna ne vieną nusistovėjusį mitą apie neregio gyvenimą, bei verčia mus visus stebėtis, kokia nepalaužiama yra valios galia.
Pasauli, laikykis įsikibęs tvirtai – Osvaldas Bareikis rimtai nusiteikęs paguldyti ant tatamio dar ne vieną galingą varžovą, bei išgarsinti Lietuvos vardą aukščiausio lygio varžybose.
