Lietuvos futbolo favoritė „Ekrano“ komanda viliasi, kad jau artimiausiu metu greta Panevėžio „Cido“ arenos bus įrengtas naujas ir modernus futbolo stadionas, kuris talpins net 7–10 tūkstančių žiūrovų.
Pasak „Ekrano“ klubo prezidento Aušrio Labino, panevėžiečių atžvilgiu nesąžininga, jei viena geriausių Baltijos šalių futbolo komanda per tarptautines varžybas rungtyniaus ne savo mieste vien todėl, kad Panevėžys neturi modernaus stadiono.
„UEFA praktiškai nebeleidžia tarptautinių varžybų organizuoti „Aukštaitijos“ stadione. Jam, matyt, trūksta visko, kad atitiktų europinio stadiono kriterijus. Tokiam keliami griežti reikalavimai dėl žiūrovų saugumo, žolės apšildymo, drenažo, tūkstančiais skaičiuojamos privalomos dengtos žiūrovų vietos.
Panevėžyje nėra per daug stadionų, kad reikėtų bandyti renovuoti „Aukštaitijos“. Jį galima palikti lengvaatlečiams, triatlonininkams, vaikams sportuoti“, – mano A.Labinas.
Žiūrovų padaugėtų
Klubas skaičiuoja, kad naujajame stadione varžybas galėtų stebėti bent 7–10 tūkst. žiūrovų. „Aukštaitijoje“ yra apie 4,5 tūkst. vietų.
Tiesa, A. Labinas pripažįsta, kad net ir per tarptautines futbolo varžybas jos nebūna visos užpildytos. „Ekrano“ rungtynėse su Azerbaidžano Baku komanda liko apie 7 proc. laisvų vietų.
Tačiau, klubo prezidento nuomone, į modernų stadioną susirinktų dvigubai daugiau futbolo aistruolių.
„Ekranas“ gerai žaidžia, ir mes nesiruošiame padaryti, kad būtų blogiau. Be to, masalas žiūrovui būtų vienintelis Lietuvoje toks stadionas“, – mano A. Labinas.
Be to, pasak prezidento, futbolo varžyboms pritaikytas, gera akustika pasižymintis stadionas tiktų ir koncertams.
„Panevėžys nuskambėtų kaip vienintelis Lietuvos miestas, turintis gerą, modernų stadioną, unikalią futbolo komandą ir galintis suorganizuoti geriausią šalyje koncertą po atviru dangumi“, – prognozavo A. Labinas.
Jo teigimu, Savivaldybė klubui anksčiau yra žadėjusi skirti žemės stadionui ir siūliusi bet kokią paramą, išskyrus finansinę. Prezidentas tikina iš miesto biudžeto pinigų nesirengiantis prašyti.
Jis neabejoja, kad gavus politikų palaiminimą lėšų stadiono statybai būtų įmanoma pritraukti iš Europos Sąjungos paramos fondų.
„Druskininkai, netgi neturėdami komandos, sugeba iš ES fondų pritraukti lėšų ir pasistatyti stadioną, todėl Panevėžiui visiškai realu išnaudoti savo galimybes. Man būtų įdomu išgirsti bent vieno politiko nuomonę, kodėl stadiono neturėtų būti“, – įsitikinęs A. Labinas.
Tarsis su apželdintojais
„Ekrano“ užmačias Panevėžyje turėti modernų futbolo stadioną politikai vertina gana atsargiai. Miesto Tarybos kolegija kol kas nepatenkino klubo prašymo leisti susipažinti su teritorijos greta „Cido“ arenos detaliuoju planu ir galimybe šioje vietoje pradėti statybas.
Kad klausimas būtų atidėtas, iniciatyvos ėmėsi meras Povilas Vadopolas. Miesto vadovas suabejojo, ar vienoje vietoje nebus per daug pastatų.
„Tarybiniais laikais miesto bendrajame plane buvo numatytas šioje vietoje stadionas, bet tuomet dar arenos nebuvo“, – dvejojo meras.
Pasak jo, prieš politikams apsisprendžiant dėl stadiono statybų, savo žodį turės tarti ir landšafto specialistai, ir miesto visuomenė.
Kultūros ir poilsio parką sumažinti buvo numatyta dar 2005-aisiais, rengiant teritorijos detalųjį planą. Jau tuomet suformuoti sklypai visam sporto ir pramogų kompleksui – „Cido“ arenai, sporto klubui, kitą vasarą turintiems pradėti veikti teniso kortams ir dirbtinės dangos šildomam 1,3 ha futbolo maniežui.
Pasak tuomečio Tarybos sporto reikalų specialisto Vidmanto Urbono, 7000 vietų stadioną už 27 mln. litų būtų apsiėmusi pastatyti Vokietijos kompanija. Kalbėta, kad lėšų statyboms ieškos Savivaldybė, Lietuvos futbolo federacija ir „Ekrano“ klubas.
Tačiau pasikeitus Panevėžio valdančiajai daugumai idėja vietoj ąžuolyno statyti stadioną nebebuvo plėtojama.
„Vokiečiai stadionui numatytą vietą įvertino kaip idealią. Be to, ir medžių būtų reikėję labai nedaug perkelti į kitą vietą. Lietuva neturi normalaus futbolo stadiono. Tarptautinės varžybos vyksta Marijampolės stadione, kur nėra drenažo. Neaišku, ką sportininkai žaidžia: futbolą ar vandensvydį“, – apgailestavo V. Urbonas.
Inga Kontrimavičiūtė
