Tautvilas ir Ąžuolas Tubeliai praėjusią vasarą susikrovė lagaminus nepamirštamai kelionei į Tuksono miestą – antrą pagal gyventojų skaičių Arizonos valstijoje, esantį per 100 km nuo Meksikos sienos.
Virš 500 tūkst. gyventojų turintis miestas yra pačių seniausių amerikietiškų tradicijų centras. Ketvirtadalis visos valstijos yra rezervatas indėnų gentims.
Neveltui Ą. Tubelis užsimena apie palmes – dykumos klimatas vasaromis ir švelnios žiemos. Žemiausiai temperatūra krenta tik sausį (vidutiniškai apie 6 laipsniai Celsijaus), o birželį galima sulaukti absoliučios kepyklos – vidutiniškai 35 laipsnių kaitros.
Žinoma, karantinas kiek koreguoja brolių planus atidžiau pažinti šalį. Tačiau amerikietiški filmai šeštadienio-sekmadienio rytais priverčia pasakyti: „Kažkur tai mačiau“.
„Karantino metu nelabai kur galime išeiti, bet vis tiek matome campuse (aut. past. universiteto aplinkoje) pilna studentų. Visai linksma, atrodo kaip per amerikietiškus filmus. Visi faini, geros nuotaikos ir tai didžiausias skirtumas turbūt. Lietuviai labiau linkę į neigiamus dalykus“, – portalui tv3.lt sakė Ą. Tubelis.
Pamatyti aplinkui tikrai yra ką. Ąžuolas kiekvieną dieną žvelgia į tai, ko nė iš tolo nepamatysi Lietuvoje. Arizona gali pasigirti trimis nacionaliniais parkais, o didžiausią įspūdį iš jų daro didysis kanjonas.
Visas valstijos reljefas yra nebūdingas lietuvio akiai, nes Arizona yra laikoma viena iš 9 Kalnų valstijų, kurios driekiasi nuo pat šiaurės Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).
Tiesa, Ąžuolas karantino metu, kaip krepšininkas, turėjo progą pamatyti ir kitus JAV miestus, o labiausiai įsiminė Los Andželo paplūdimys.
„Kiekvieną dieną matome per langą tuos kalnus, bet neteko nuvažiuoti. Paprašysime, gal kažkas nuveš, – kalbėjo 19-metis ir pratęsė apie savo dienos rutiną. – Prieš sezoną mes keldavomės šeštą ryto.
Po 15 minučių būdavo COVID-19 testai ir po jų iškart į treniruoklių salę. Tada pavalgydavome pusryčius specialioje virtuvėje ir viskas – turi valandėlę ir eini į paskaitas. Jos vyksta iki 12 ar 1 valandos dienos ir tada vėl treniruojamės“.
Brolis Tautvilas esant tokiam žvėriškam tempui irgi yra didžiulis ramstis: „Manau, kad ir koks esi užimtas žmogus, bet pasiilgsti šeimos ir draugų. Kai brolis yra šalia galiu pasikalbėti, šiek tiek užmiršti ilgesį. Vienas kitam padedame su mokslais, krepšinio aikštėje irgi patariame“.
Visgi ne objektų lankyti ir ne su indėnais bendrauti čia atvyko Ąžuolas. Arizonos universitetas pastebėjo jauną Vilniaus „Ryto“ sistemos auklėtinį kaip potencialų NBA atletą ir nedvejojo įteikti krepšinio stipendiją.
Eurolygos jaunimo turnyro MVP titulą nuraškęs 210 cm aukštaūgis padėjo savo gimtojo miesto komandai triumfuoti prestižinėje scenoje. Per dvi rungtynes finalo ketverte Ą. Tubelis rinko po 20,5 taško, 12,5 atkovoto kamuolio ir 34,5 naudingumo balo.
„Žalgirio“ arenoje ryšys su Arizonos „Wildcats“ trenerių štabu dar nebuvo užmegztas, tačiau po savaitės lietuvis gilino žinias prestižinėje „Basketball Without Borders“ stovykloje Čikagoje. Tai ir buvo kertinis tiltas į Arizoną.
„Prie komandos (aut. past. „Wildcats“) prisijungėme patys paskutiniai. Eurolygos jaunimo turnyre neblogai pasirodžiau, tada mane jau Čikagoje pamatė Arizonos komandos treneriai.
Vėliau jie pasiūlė man ir broliui dvi stipendijas. Kodėl gi ne? Nemačiau geresnio varianto nei išvažiuoti.
Manau, kad europietiškas krepšinio stilius man mažiau tinka nei amerikietiškas. Čia viskas yra greičiau, labiau paremta atletiškumu“, – kalbėjo vieną iš didžiausių Lietuvos krepšinio vilčių.
Visgi Vilniuje buvo ką palikti – šeima, draugai ir pirmosios profesionalo karjeros minutės pagrindinėje „Ryto“ komandoje.
18-kos metų į JAV išskridęs lietuvis suprato, kad svarstyti ilgai nereikia, nes pagrindinis noras yra žaisti. Juolab, kad Arizona nustebino ir gausiu žinomų alumnų sąrašu.
„Wildcats“ trenerių štabe dirba vienas geriausių visų laikų NBA snaiperių ir 2011 m. čempioniškos Dalaso „Mavericks“ dalis Jasonas Terry.
Į pajėgiausią pasaulio krepšinio lygą būtent iš „Wildcats“ kvietimą gavo tokie žaidėjai kaip Gilbertas Arenasas, Steve'as Kerras, Deandre Aytonas, Mike'as Bibby, Andre Iguodala, Derrickas Williamsas, Luke'as Waltonas.
„Visas pokalbis įvyko sklandžiai ir reikalus išsprendėme gan greitai. Žinojau, kokie žaidėjai ten žaidė ir kur pateko. Man buvo labai paprasta priimti šį sprendimą ir nenorėjau per daug gilintis, – pasakojo Ą. Tubelis. – „Rytas“ irgi suprato, kad NCAA yra geras ir stiprus žingsnis.
Jie man nemaišė, palaikė ir išleido pakankamai paprastai. Esu tik dėkingas jiems ir labai patenkintas abejomis patirtimis“.
„Wildcats“ trenerių štabo galva yra vienas žinomiausių jaunų ir labiausiai vertinamų studentų krepšinio specialistų Seanas Milleris. Jo propaguojamas žaidimas broliams lietuviams buvo naujovė.
„Mūsų treneris yra vienas žymiausių ir geriausių visoje lygoje. Jo propoguojamas stilius yra visiškai kitoks nei žaidžiau anksčiau. Reikėjo prisitaikyti – gynyboje ir puolime visiškai kiti reikalavimai.
Taip, laisvumas čia didesnis. Jei mesi laisvą metimą penktoje atakos sekundėje, tai treneris tikrai nepyktų. Europoje, manau, tikrai kažką pasakytų“, – mintimis dalinosi Ą. Tubelis.
Prisitaikyti reikėjo laiko, tačiau Ąžuolas įrodė, kad statistų jis tikrai nebus.
Lietuvis pasibaigus sezonui sulaukė solidaus įvertinimo – buvo išrinktas į simbolinį „Pac-12“ konferencijos pirmamečių penketą.
Lietuvis du kartus tapo konferencijos geriausiu naujoku ir per 26 rungtynes vidutiniškai rungtyniavo po 27 minutes, pelnydavo 12,2 taško, atkovojo 7,1 kamuolio ir atliko 1,2 rezultatyvaus perdavimo.
Rodikliai kiek mažesni nei Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), tačiau lietuvis puikiai suprato lygių skirtumą ir tai, kad vien jo išskiriamo atletiškumo už Atlanto nepakaks.
31 proc. tikslumu NCAA tolimus metimus realizavęs aukštaūgis nori gerinti ne tik šį komponentą.
„Iš tikrųjų nelabai suprantu, kur visi mato tą mano atletiškumą (juokiasi). Galbūt aš šoku aukštai, bet tikrai dar nesu stiprus. NCAA pilna tokių atletiškų žaidėjų ir man tikrai yra kur dirbti su savo kūnu.
Aišku, pradžioje buvo sunku, bet prisitaikiau ir kuo toliau, tuo geriau jaučiuosi. Manau, kad fiziškumą priėmiau, – kritiškai žiūrėjo Ą. Tubelis. – Pažanga yra daroma kiekvieną dieną. Mano riebalų sluoksnis nukrito gan nemažai, svoris irgi geras.
Šiuo metu turiu padirbėti ties savo viršutine kūno dalimi. Kojas turiu pakankamai stiprias.
Aišku, reikia gerinti tą metimą. Kiekvieną dieną dirbu po treniruočių, prieš treniruotes. Manau, kad patobulėjau, pažiūrėkite į mano procentą. Lietuvoje visi sakė, kad aš to negaliu daryti, bet aš įrodžiau.
Taip pat, turiu patobulėti žaidžiant giliau po krepšiu“.
Krepšininko ir studento duoną derinantis lietuvis gyvena krepšiniu 24/7. Pasak Ą. Tubelio, net ir tokie žvėriški tempai neatima noro įrodinėti savo vertę aikštėje.
„Aš matau kiekvieną dieną žmones, kurie yra pamišę dėl jo (aut. past. krepšinio). Aš žaidžiu krepšinį dėl savo malonumo, dirbu, nes man tai gera daryti. Man tikrai nėra problema išeiti su draugais, randu laiko viskam“, – sakė Ą. Tubelis.
Lietuvos žiniasklaidoje gausiausių aplodismentų šiame NCAA sezone sulaukė herojiškas lietuvio metimas su sirena lėmęs pergalę.
Vietiniame derbyje prieš Arizonos „Sun Devils“ lietuvis blokavo varžovo metimą, o kitoje aikštės pusėje pataisė netikslų komandos draugo metimą ir su sirena išplėšė pergalę.
Po kiek laiko sulaukėme ir dar vieno pergalę lėmusio metimo.
„Tų rungtynių pirmoje pusėje žaidžiau prastai. Buvau pametęs galvą, nesupratau, kas darėsi su manimi, visiškai nepasiruošęs išėjau. Po pertraukos mūsų keli aukštaūgiai turėjo susirinkę pražangų, tad žengiau į vidurio puolėjo poziciją.
Susimečiau iš po krepšio, ką man sukūrė komandos draugai, ir taip užsikūriau. Tas paskutinis metimas... įžaidėjas sakė, kad man užmetė kamuolį. Na, tiek to, sutikau (juokiasi).
Galvoje tik sukosi ar spėsiu išmesti kamuolį ar ne. Reakcijos, aišku, galingos. Vandeniu neapipylė, nes geriame „Powerade“. Tikrai neleisčiau savęs laistyti juo (juokiasi).
Aišku, visi džiaugėsi, šūkavo. Tai yra toks vietinis derbis“, – akimirkas prisiminė Ą. Tubelis.
A look at Azuolas Tubelis’ game-winner to lift Arizona over Washington.
— The Wildcaster (@TheWildcaster) February 27, 2021
(Via CBS) pic.twitter.com/wgVLQ5oNxk
Universalumas itin vertinamas šių dienų krepšinyje, o „Wildcats“ trenerių štabui tikrai yra kuo pasidžiaugti šioje vietoje. Ą. Tubelis jau Lietuvoje įrodinėjo, kad gali žaisti su kamuoliu, veidu į krepšį, puikiai jaučiasi greitajame puolime.
Dėl šios priežasties 207 cm lietuvis gali savo vietą rasti dviejose pozicijose.
„Man asmeniškai patogiau yra žaisti ketvirtu, tačiau neturiu nieko prieš pasistumdyti ir vidurio puolėjo pozicijoje. Dirbame ties abejais variantais.
Startuoju rungtynėse ketvirtu, o vėliau tai priklauso nuo daug faktorių – pražangos ar mėgstami žemi penketai.
Mūsų komandoje yra tik vienas tikras vidurio puolėjas, o trise galime stumdytis per dvi pozicijas“, – aiškino Ą. Tubelis.
NBA skautai gali iš arčiau pažvelgti į šlifuojamą brangakmenį iš Lietuvos. Tiesa, pats Ąžuolas išlieka maksimalistas – NBA naujokų biržoje šią vasarą jo paraiškos sulauksime nebent dėl dėmesio atkreipimo.
„Jei atvirai – šiais metais savęs naujokų biržoje nematau. Neįsivaizduoju, kaip galėčiau dabar žaisti NBA. Aišku, reikės pasitarti su treneriais, šeima, bet jei bandyčiau – tikrai nebūčiau šaukiamas aukštai.
Kadangi noriu būti kuo aukščiau, tai kitais metais, manau, būtų tinkamesnis laikas teikti paraišką“, – atskleidė lietuvis. – Pasikalbėti su NBA atstovais neteko, bet komandos draugai ar treneriai vis pasako, kad sėdi pasislėpę skautai arenoje“.
Broliams Tubeliams sezonas jau baigėsi. Dabar jie kremta knygas ir laukia mokslo metų pabaigos. Vaikinai laukia sugrįžimo į Vilnių, kur vasarą toliau gludins krepšinio įgūdžius.
Už Atlanto broliai turi galimybę ir gauti skiepą nuo koronaviruso. Tai labai palengvintų komplikuotą kelionę į gimtinę.
„Su grįžimu yra gan slidi situacija. Dabar turime keletą laisvų savaičių atsigauti po sezono.
Arizona turi programą pagal kurią dirbi individualiai su treneriais ties savo silpnosiomis, stipriosiomis pusėmis. Mokslai tęsis iki gegužės mėnesio, bet sakė paleis pora savaičių anksčiau.
Sužinojome pirmą datą, kada gali mus su broliu paleisti – balandžio 23 diena.
Matome per langą palapines, yra vakcinuojami žmonės, pilna mašinų. Sulaukti skiepo būtų idealu, turime tokią galimybę. Nežinau, koks procesas būtų su karantinu, bet būtų žymiai lengviau keliauti“, – pasakojo Ą. Tubelis.
Sportas ir mokslai – idealus variantas
Ąžuolas ir Tautvilas Tubeliai labai jauni išskrido į tolimus kraštus, toli nuo savo artimųjų. Vaikinų mama Valentina portalui tv3.lt papasakojo apie jaunuolių kelią į didįjį krepšinį.
„Jie abu pradėjo žaisti nuo pirmos klasės, tik po metų sužinojau, kad jie eina su metais vyresniais..
Ąžuolas išsiskyrė iš kitų. Pirmais metais du, tris kartus per savaitę treniruodavosi, o po to jų kiekis tik augo.
Kaip vaikai, jie daugiau nieko ir nemokėjo daryti: mokėsi mokykloje ir ėjo į treniruotes, kaip aš sakau „patruliuoti“ kieme neeidavo. Jei išeina į gatvę – vis tiek pasiima kamuolį kartu su savimi ir eina į krepšinio aikštelę“, – prisiminimais iš sūnų vaikystės dalinosi V. Tubelienė.
Viena iš tėvų užduočių jauno sportininko gyvenime – prižiūrėti sportininko ritmą. Pasak krepšininko mamos, Ą. Tubelis visada rasdavo noro varžytis, o į asmeninę statistiką irgi nesižvalgė.
„Niekada nebūdavo, kad „neisiu į treniruotę“. Kažkaip mums nekilo problemų, turėjome gerą pirmąjį trenerį Vytenį Tupčiauską, nuo jo daug kas priklauso. Pati esu pradinių klasių ir fizinio ugdymo mokytoja ir puikiai suprantu – kaip žmogus ras priėjimą prie krepšininko, toks bus ir rezultatas, – pasakojo Valentina. – Jie abu nuo pat MKL (aut. past. Moksleivių krepšinio lyga) laikų nežiūri į statistiką. Po rungtynių juos veždavau namo ir jie tik tada paklausdavo kaip šiandien sekėsi.
Jie tiesiog eidavo į treniruotes, rungtynes, stengdavosi padaryti savo darbą kuo geriau, ir tobulėti toliau. Nebuvo kalbų, dirba dėl patekimo į rinktinę, ar NBA. Ąžuolas Arizonoje jau rodo rezultatus, bet kai kiekvieną dieną kalbamės, jis pats man sako, kad nieko dar nemoka.
Man tai labai patinka. Geriau patyliukais dirbti ir įrodyti savo vertę“.
Mama buvo tas žmogus, kuris ir paskatino brolius priimti sprendimą ir išvažiuoti į JAV. Pasak V. Tubelienės, tai yra idealus variantas norint derinti sportą ir mokslą.
„Aš puikiai suprantu, kad yra kiti laikai, bet augantis krepšininkas turi žaisti, semtis patirties, tobulinti įgūdžius. Mažai naudos, kai vaikas tiesiog sėdi ant suolo.
Aš labai linkiu savo sūnums, kad viskas susiklostytų gerai, bet maža kas atsitiks? Baigdamas dvyliktą klasę Ąžuolas daugiau sportavo nei mokėsi. Mano tikslas buvo, kad paraleliai su sportu, jie gautų ir mokslo žinias, – mintis dėliojo sportininko mama. – Arizonos universiteto žmonės patys pirmieji surengė mums vaizdo konferenciją.
Jie kvietė mus ir atvažiuoti, bet kaip tik prasidėjo pirmasis karantinas. Mums aprodė sąlygas, žinojo Ąžuolą iš vaizdo įrašų. Sprendimas buvo pačių vaikų.
Jiems labai patiko tai, ką pamatė, geros oro sąlygos. Tai vaikams tinka, nereikia temptis žieminių rūbų ir panašiai.
Taip, treneriai niekada nesakė, kad būsi pirmas. Ąžuolas turėjo įrodinėti, kaip ir kiekvienas, kad yra vertas žaisti ir manau jam pavyko“.
Traumų numatyti neįmanoma. Visgi Ąžuolas visada buvo prižiūrimas ir rimtesnių sužeidimų neturėjo.
„Didesnių problemų su traumomis nebuvo. Aš pati nuo pirmos klasės juos prižiūriu ir maitinu natūraliais papildais.
Tai pasiteisina. Buvo smulkių čiurnos patempimų ar piršto traumelių. Buvo viena trauma, kai žaidė MKL ir dėjo į krepšį, šoko per Augustą Marčiulionį ir labai nesėkmingai nusileido. Gavosi abiejų riešų uždegimas.
Dėl to ir buvo dažnai kalbama apie tai, kad Ąžuolas prastai meta. Tuo metu jaunimo rinktinėje jį dažnai statydavo vidurio puolėju. Jis man sakydavo, kad kiekvienas metimas yra didžiulis skausmas“, – atviravo V. Tubelienė.
Mama didžiuojasi ir sako, kad jos vaikai sunkiai dirbdami turi galimybių tapti profesionalais atletais.
„Šiaip Ąžuolas nuo pat mažens yra nekalbantis. Jis tikrai daug geriau dirba nei kalba (juokiasi). Jį vis priversdavo dabar po rungtynių konferencijose dalyvauti (aut. past. Arizonoje), tad kažkiek prasilaužė. Dabar, kai nėra mano priežiūros, aš matau, kad jie abu yra pasirengę tolimesniam suaugusiųjų gyvenimui ir, tikiuosi, profesionaliam sportui“, – džiaugėsi Valentina.
Geriausia savybė krepšinio aikštėje – universalumas
Apie Ąžuolą krepšinio aikštėje bene daugiausiai gali papasakoti Vilniaus „Perlo-Energijos“ vyriausiasis treneris Edvinas Justa. „Ryto“ dublerių strategas dirigavo jaunajam krepšininkui aikštėje 2019-2020 metų sezone.
„Viskas buvo labai gerai. Nebuvo sudėtinga dirbti su žmogumi, kuris yra motyvuotas tiek asmeniniam, tiek komandiniam tobulėjimui“, – gražiai apie Ą. Tubelį portalui tv3.lt atsiliepė E. Justa.
Treneris išskyrė ramų aukštaūgio būdą, tačiau kovingą charakterį.
„Aš negalėčiau pasakyti, kad jis buvo konfliktinis ar koks kitoks. Tiesą pasakius, niekada su juo neturėjau problemų dėl jo charakterio.
Galbūt jo būdas nėra toks ekspresyvus. Jis tas emocijas paslepia, yra tylus, ramus – galbūt kartais norėtųsi vos vos daugiau užsidegimo.
Tiesiog toks žmogus, reikia įvertinti jo poziciją ir panašiai, bet charakteris kovingas – žaidėjas, kuris tiek stresinėje situacijoje, tiek paprastų rungtynių metu nepasimestų“, – sakė E. Justa.
Ą. Tubelio įgūdžius lavinęs E. Justa išskyrė jo pačias naudingiausias savybes, kurios labai praverčia ir už Atlanto.
„Jo geriausia savybė šių dienų krepšinyje yra universalumas. Didžiausias pliusas, kad vaikų krepšinyje jam duodavo žaisti su kamuoliu lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Jis turi tuos įgūdžius iki dabar – žaisti veidu į krepšį, valdyti, paduoti kamuolį.
Atletizmas ir fizinė jėga yra genetiniai dalykai, kurie jam leidžia dar labiau dominuoti savo amžiuje“, – dėstė E. Justa.
Treneris tiki, kad metimo iš distancijos niuansus Ąžuolui taip pat pavyks „atidirbti“.
„Pirmas dalykas, su amžiumi keičiasi kūnas. Būdamas vaikas jis atakuodavo labai tiksliai iš toli ir dar praėjusiame sezone tai darė gerai.
Taip, stabilumo metant trūksta, to reikia integruojantis į aukštesnį lygį. Visgi jis gali atakuoti iš visų situacijų. „Atidirbti“ metimą reikia kiekvienam tame laikotarpyje, reikia turėti omenyje ir tai, kad Ąžuolo kūnas labai pasikeitė, – kalbėjo E. Justa. – Pastoviai pasižiūriu kaip jam sekasi, paseku ir kitus auklėtinius. Ąžuolas bendraujantis, komunikabilus, visada linkėjimus perduoda, tad tikrai šaunus vyras (juokiasi)“.
