Vienas tokių – Ovidijus Varanauskas, nukalęs Lietuvai bronzą 2014-ųjų Europos čempionate, tais pačiais metais likęs per žingsnį nuo pasaulio čempionato medalio, o 2015-aisiais atvedęs Vilniaus ekipą ant nugalėtojų pakylos Lozanos „Masters“ turnyre, tuo pačiu nuskindamas ir MVP apdovanojimą.
Šiuo metu O. Varanauskas varžosi Regionų krepšinio lygoje (RKL), kur jo atstovaujamas Kauno rajono „Omega-Tauras“ laukia savo varžovo ketvirtfinalyje ir puoselėja viltis kovoti dėl čempionų titulo.
Paties įžaidėjo sportinė forma neturėtų kelti abejonių. Tik po naujų metų su dabartine ekipa sportuoti pradėjęs O. Varanauskas per 15 rungtynių nė karto nepaliko parketo su mažiau nei 15 taškų savo sąskaitoje. Vidutiniškai jis pelno 23,1 taško, išdalina 8,2 rezultatyvaus perdavimo ir renka 23,4 naudingumo balo.
Visgi pagrindinis 32-ejų krepšininko tikslas šiuo metu yra pasiruošti artėjančiam trijulių sezonui, startuosiančiam po kiek daugiau nei mėnesio. Didžiulių ambicijų tradiciniame krepšinyje patyręs žaidėjas nebeturi ir aukštumų nori siekti 3x3 krepšinyje.
Šiemet, kaip ir pastaruosius dvejus metus, O. Varanauskas aukščiausio lygio klubiniuose turnyruose vilkės Džedos (Saudo Arabija) komandos aprangą.
Tokia karjeros kryptis Lietuvos krepšininkams dar nėra įprasta. Su O. Varanausku Džedos ekipai anksčiau dar atstovavo ir Darius Tarvydas, tačiau daugiau lietuvių elitinėse užsienio komandose dar nėra žaidę.
Visgi net ir neatstovaudamas Lietuvos klubui, krepšininkas teigia vis dar turintis noro būti nacionalinėje rinktinėje, kuri siekia olimpinio kelialapio.
Apie visa tai – išsamus pokalbis su O. Varanausku.
– Po 3x3 sezono pabaigos pernai pailsėjote apie mėnesį ir nėrėte į RKL kovas. Kas nulėmė tokį pasirinkimą?
– Pirmas dalykas, buvo gimęs mažas vaikas. Tik grįžau ir turėjau būtinai pasibaigti bakalaurą, rašiau darbą ir apsigyniau jį sausio pradžioje. Dabar visą savaitę ruošiuosi naujam 3x3 sezonui, o į RKL ateinu pažaisti savaitgalį, pasivaržyti. Visas pasiruošimas nesipjauna, dar pasivaržau, pajaučiu atmosferą, pabūnu su chebra rūbinėje. Jei reikėtų kiekvieną dieną sportuoti dėl 5x5, turėjau tokių pasiūlymų, juos atmečiau, nes manęs nedomina, noriu fokusuotis į 3x3.
– RKL esate tarp geriausių žaidėjų. Ar dar turite ambicijų siekti kažko 5x5 krepšinyje?
– Galėjau važiuoti ir į Prancūzijos antrąją lygą, kurioje esu užsirekomendavęs. Bet viską pasveriant, daugiau uždirbu iš 3x3 krepšinio per tą pusmetį, nei trindamasis vidutiniokų masėje, kur yra pusė LKL komandų žaidėjų. Jei netrauki Europos taurės lygio, sukiesi prie tų pačių pinigų, maudaisi tose pačiose sultyse, o konkurencija ten didžiausia.
Buvau ir Limože, Europos taurės lygyje neužsikabinau ir supratau, kad trinsiuosi toje vidutinėje masėje. Pamačiau, kad pradėjo kilti lygis 3x3 krepšinyje, prioritetai pasikeitė. Neužsikabinau aukščiausiame lygyje, o aš žmogus, siekiantis aukščiausių tikslų. Nemačiau tikslo daugiau ten trintis ir nusprendžiau eiti į 3x3.
Tie metai eina, jei dėliojiesi prioritetus ir tau 10 mėnesių reikia būti išvažiavus, o uždirbi mažiau, nei galėtum iš 3x3, nematau tam reikalo. Šiuo metu tokiems žaidėjams, kurie yra vidutiniai, 3x3 yra
perspektyvesnis dalykas, kur gali žaisti aukščiausiame lygyje, užsidirbti, patekti į rinktinę ir siekti tikslų. Matau geresnes perspektyvas. 5x5 esu vidutiniokas, o 3x3 galiu būti aukščiau nei vidutiniokas.
Dabar jau nebegali suderinti, kaip aš dariau, pusę sezono žaisti 5x5 ir tuomet 3x3. Taip neišeina, nes tada nei vieno, nei kito nedarai gerai. Jei nori gerai pasiruošti sezonui, 3x3 disciplinai ir ruošiesi. Dabar visi sportuoja profesionaliai, rimtai. Jei nori būti Top-5 ar Top-10 komandoje, turi fokusuotis į tai, turi išsirinkti. Arba darai vieną gerai, arba nedarai nieko.
– Kaip atrodo pasiruošimas naujam trijulių sezonui?
– Partnerių neturiu, nes visi pažįstami žaidžia 5x5 arba dirba ir nėra to laiko. Treniruojuosi individualiai, turiu trenerį, su kuriuo ruošiuosi – tai Rūtenis Paulauskas. Fokusuojamės į fizinį pasiruošimą, bet būtent tokį, kokio reikia 3x3 – kad kuo ilgiau galėčiau išlaikyti beprotišką dešimties minučių tempą, sugebėčiau numirti aikštelėje ne po aštuonių, o, sakykime, po aštuonių su puse minučių. Tai svarbu, nes žaidi kiekvieną savaitgalį, daug skraidai, keliauji. Gerinu būtent tas savybes, kurių reikia 3x3. Be abejo, yra ir krepšinio elementai. RKL skiriasi nuo 3x3, bet tai vis tiek yra žaidimo elementai, sprendimų priėmimas.
There's been some absolute 🔥 from two-point range at #3x3WTMexicoCity.
— FIBA3x3 (@FIBA3x3) November 7, 2021
Beautiful game-winner here from Ovidijus Varanauskas to book a semifinal spot!#3x3WT pic.twitter.com/WIKcMRigcm
– Buvimas legionieriumi trijulių krepšinyje lietuviams dar nėra įprastas. Kaip atrodo tokia karjeros kryptis?
– Iš šono skamba gerai, bet nėra lengva, nes labai daug skrydžių, gyvenimas viešbučiuose. Skrendame į Saudo Arabiją, savaitę sportuojame ten, kaip buvo pernai. Tada per porą savaičių skrendi į turnyrus Filipinuose, Paryžiuje ir Taivane, gyveni viešbučiuose, per trumpą laiką triskart keiti laiko juostas.
Atstovaujame Saudo Arabijos komandą, bet nėra taip, kad ten visą laiką būname. Didžiąją dalį laiko būname Serbijoje, nes ten daugiausiai komandų, vėl gyvename viešbutyje, sparinguojamės su serbais. Per visą sezoną, kiek jis trunka, Saudo Arabijoje iš viso praleidžiame iki dviejų mėnesių. Dėl to, kad ten trūksta žaidėjų, kitas dalykas – per karšta. Dieną negali išeiti į lauką. Jei sportuojame lauke, tai tik nusileidus saulei, apie 20 valandą. Tai gan sudėtinga.
Pirmame sezone laimėjome masterį, kitame nuėjome iki pusfinalio. Antrame sezone šiek tiek keitė komandą, buvo padaryta komplektacijos klaidų, buvome keturi perimetro žaidėjai ir tai nepasiteisino, praeitas sezonas buvo prastas. Taškus surinkome vien dėl turnyrų kiekybės, o ne pasirodymų kokybės. Šiemet vėl kita komanda, bet sudėliota protingai. Gerai pasiruošus, tikiuosi gero rezultato.
Galbūt norėtų išvažiuoti ir daugiau žaidėjų, bet kai išgirsta, koks bus tvarkaraštis, daug kas nenori palikti namų. Kiti klausia, kodėl važiuoji, bet čia niekas nieko nepasiūlo. Todėl ir važiuoju, nes moka algą, sustato visas sąlygas. Dabar vis daugiau žaidėjų važiuoja, atsiranda kitų komandų, kurių žaidėjai iš Europos išvažiavo į kitas šalis. Legionierių visur tik daugės.
– Du geriausi latvių krepšininkai atstovaus Kinijos klubui. Galbūt ir lietuvių žaidėjai taps paklausūs, atsižvelgiant į mūsiškių lygio kilimą?
– Be abejo, rinktinės rezultatai geri, antri pasaulyje, visuomet patenkame į pusfinalius. Raudondvario komandos rezultatai geri, juos žino, Marijampolė irgi neblogai startavo. Yra vardas. Galbūt nepamaišytų dar viena stipri komanda. Serbai turi tris komandas, jie galėtų padaryti tris rinktines, kurios visos pretenduotų į medalius. Jei tarp Top-10 būtų dvi lietuvių komandos, būtų dar solidžiau. Mes kaip ir antra valstybė Europoje, nors, aišku, yra latviai. Jie olimpiniai čempionai ir tai jiems labai pasitarnauja.
Aš galvoju, kad turi būti Top-3 komanda stabiliai visą sezoną, laimėti 2-3 masterius keletą sezonų. Tas atneša ir reitingo taškų, visiems jų reikia, kai tave perka. Reikia stabilių gerų rezultatų, nes jei laimi vieną turnyrą, o penkiuose pasirodai vidutiniškai – apie tave taip ir galvoja, kad tiesiog gali kartais iššauti. Bet kai esi stabilus, kaip Ryga, į tave žiūri kaip į geriausią.
– Prieš maždaug aštuonerius metus pats kalbėjote, kad Lietuvoje 3x3 krepšinis dar išgyvena vaikystės etapą. Nuo trijulių įtraukimo į olimpinę programą lygis pradėjo pastebimai kilti. Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją?
– Kaip ir išaugome gatvės krepšinio vardą, bet kalbant su treneriais ar kitais žmonėmis, jų nuomonė nebūtinai pasikeitė. Jie vis dar tai vadina streetballu, skepticizmo yra nemažai ir sunku pakeisti jų nuomonę. Gal dėl to, kad jie nėra pačiupinėję, treniravę, išbandę. Dauguma trenerių žaidė tą krepšinį ir įsivaizduoja tą gatvės krepšinį, kai patys žaisdavo prieš 20 metų, nevertina iki galo rimtai. Treniruočių metodikos yra kuriamos, bet žmonės nesupranta ir nesigilina į tai. Čia reikia pasižiūrėti, pavažinėti, vis tiek sporto šaka auga.
3x3 populiarėja, bet jeigu būtų taip populiaru, Lietuvoje būtų daugiau investicijų į tai. Norinčių žaidėjų yra, galima padaryti stiprių komandų, bet, kiek žinau, lieka tos pačios dvi komandos, daugiau niekas nesurenka finansų. Jaunimo rinktinių rezultatai geri, bet dar trūksta rimtesnio įvertinimo, nes yra 10-15 žaidėjų, kurie visi maudosi savo sultyse. Kad ateitų nauja komanda, kažkas norėtų investuoti – nepasakyčiau, kad taip yra.
– Praeityje esate atstovavęs ir Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinei. Dabar trijulių krepšininkai turi šansą tapti olimpiečiais. Kiek jumyse vis dar yra noro atstovauti Lietuvai?
– Manyje noras visada yra. Jei manęs norės ir kvies, aš visada važiuosiu, be kalbų. Pats savęs neišsikviesiu. Yra žmonės, asociacija, kurie daro sprendimus ir atsako už rezultatus. Jei tik paskambins, važiuosiu, be jokios abejonės, atstovauti rinktinei yra kiekvieno žaidėjo prioritetas.
– Ar olimpiada galėtų tapti didžiausiu likusios karjeros tikslu?
– Be jokios abejonės, visi fokusuojasi į 2024-ųjų olimpiadą, visi nori patekti. Bet kitas svarbus dalykas – kaip bus po olimpiados. Dabar dėmesys Lietuvoje yra grynai dėl olimpiados, bet įdomu, kaip bus po jos. Svarbiausia, kad viskas nenuslūgtų ir neužsiverstų po griuvėsiais. Olimpiada – kiekvieno sportininko viršūnė. Jei ten sužaidi, gali save laikyti sėkmingu sportininku būtent savo disciplinoje. Be to, 3x3 krepšinis sunkiai nuspėjamas, bet kas gali kovoti dėl medalių. Nėra, kad važiuoji užtikrintas, kad laimėsi medalį arba kad nelaimėsi.
Skaitytojams taip pat siūlome pasitikrinti žinias apie 3x3 krepšinį atsakant į tris klausimus. Po atsakymų jums tereikės užsiregistruoti ir bus galima laimėti įvairius prizus.
Plačiau apie taisykles skaitykite ČIA.
Pasiruošę? Pradėkite testą.
