Iš Rumunijos miesto Brašovo Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio sidabro medalį parvežusi biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė tvirtino, kad tokios aukštos vietos nesitikėjo. „Norėjau bent pusę dalyvių aplenkti“, – ketvirtadienį per apdovanojimus Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete sakė septyniolikmetė.
XI Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje dalyvavo 45 šalių sportininkai. Lietuvai atstovavo 14 jaunųjų atletų – po šešis biatlonininkus ir slidininkus, viena dailiojo čiuožimo atstovė ir vienas kalnų slidininkas.
„Tai tikros žiemos palydos, – pradėdama sportininkų ir trenerių pagerbimo bei apdovanojimo ceremoniją sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Sveikiname ir didesnes, ir mažesnes žiemos sporto žvaigždutes. Tai žingsnis į aukštesnio lygio sportą. Turime kuo pasidžiaugti.“
Diplomą ir 2000 litų paramą LTOK vadovė pirmiausia įteikė iš olimpinio festivalio sidabro medalį parvežusiai G. Leščinskaitei. Matyt ,ne veltui biatlono 10 km rungtyje sublizgėjusiai sportininkei Brašove buvo patikėta nešti Lietuvos vėliavą. Vėliau diplomai ir apdovanojimai įteikti kitiems sportininkams ir jų treneriams.
Padėkojusi visiems už paramą ir dėmesį G. Leščinskaitė tvirtino, kad tokio apdovanojimo negali laimėti sportavęs vieną sezoną. „Teko atkakliai keletą metų dirbti. Biatlonu rimtai užsiimu jau penkerius metus, o prieš tai bandžiau įvairiausias sporto šakas“, – kalbėjo Vilniaus Žvėryno gimnazijos dešimtokė.
– Ką davė olimpinis festivalis? – paklausėme G. Leščinskaitę.
– Šiokos tokios patirties davė. Daugiau varžovų, didesnė įtampa. Davė tokį spyrį.
– Kur tikitės būti „nuspirta“ suaugusiųjų sporte?
– Reikia dar užaugti, subręsti. O tai priklauso ir nuo manęs, ir nuo trenerio, kaip greitai sugebėsiu pasiekti tą lygį.
– O apie „tą lygį“ galvojate?
– Stengiuosi negalvoti, nes truputį gąsdina. Man atrodo, kad viskas bus sudėtingiau ir sunkiau. Tik paslapčiomis kartais pamąstau apie tai.
– Lietuva negali pasigirti šaudyklomis. Ar taip sėkmingai dažnai šaudote?
– Mano šaudymas stabilus, dažniausiai šaudau gerai. Sako, gal tai duota, bet manau, kad darbu daug galima pasiekti.
– Prieš važiuodama į festivalį galvojote apie tokią aukštą vietą?
– Man ir dešimtukas buvo jau netikėta. Iš tikrųjų planavau bent pusę dalyvių aplenkti.
– Į ką lygiuojatės biatlono sporte?
– Niekada nesakau, kas mano idealai. Daug tokių, kuriais žaviuosi. Visąlaik patiko Magdalena Neuner, taip pat biatlono karalienė Kati Wilhelm. Diana Rasimovičiūtė? Kas be ko, net nereikia klausti.
– Biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas yra jūsų patėvis. Kiek tai duoda?
– Esi įpareigotas, jauti palaikymą ir stimulą. Stengiesi ne tik dėl savęs, bet ir dėl to žmogaus. Jis visąlaik skatina, palaiko.
– Svajoji apie tikrą olimpiadą?
– Žinoma.
TIK FAKTAI
Europos jaunimo žiemos olimpiniai festivaliai rengiami nuo 1993 metų, o Lietuva atstovus praėjo siųsti nuo 1995 metų. Pirmąkart ant garbės pakylos mūsų šalies sportininkui pavyko užlipti 2001 metais Suomijos mieste Vuokatyje. Čia sidabro medalį iškovojo slidininkė Irina Terentjeva.
Gabrielės mama – buvusi bėgikė ir slidininkė, o 13 metų mergina rūpinasi patėvis Arūnas Daugirdas, dabartinis Lietuvos biatlono federacijos prezidentas. Jis buvo ir pirmasis Gabrielės treneris. Dabar merginą treniruoja latvis Ilmaras Bricis.
