Šios patriotinės giesmės skamba kiekviename tarptautiniame sporto renginyje ir medalių įteikimo ceremonijų metu. Vis tik, tarp nacionalinių himnų eilučių slypi keistos ir neįtikėtinos istorijos. Susipažinkite su jomis iš arčiau:
Nuo revoliucijos iki rizikos
Prancūzijos himnas „La Marseillaise“, dėka kylančios gaidos, tapo vienas geriausiai pasaulyje atpažįstamų himnų.
Parašytas 1792 metais, jis paplito po visą Europą, įkvėpdamas net Graikijos ir Rusijos revoliucionierius. „La Marseillaise“ netgi tapo kai kurių neseniai vykusių sukilimų dalimi, pavyzdžiui, giesmė buvo giedama Kinijoje „Tiananmen Square“ protesto metu.
Himno autorius Josephas Rouget buvo paprašytas parašyti prancūzų karius, besiruošiančius karui su austrais, padrąsinantį himną, ir tai jis padarė kelių valandų bėgyje.
Per ateinančius 44 gyvenimo metus autorius niekada nebuvo parašęs kitos tokios įsimintinos giesmės. Vieną sykį, jis parašė giesmę, kurios turinį sudaro ir nepadorūs žodžiai. Jeigu nuvyktumėte į autoriaus muziejų Lons-le-Saunier mieste, rytų Prancūzijoje, be abejonės, pamatysite eksponuojamus šios giesmės žodžius. Kai kurie jų yra paslėpti, jei kartais pro šalį praeitų vaikai.
Skirtinga šalis – ta pati giesmė
„God Save the Queen“ buvo parašyta 1745 metais ir tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos Karalystės pripažintu himnu. Gaida taip įkvėpė nacionalizmą, kad daugelis kitų šalių panaudojo ta pačią melodiją tik pakeitė himno žodžius. Lichtenšteinas šią gaidą pritaikė savo himnui „Oben am jungenRhein“. Ir kai šalis ėmė giedoti himną Anglijoje prieš futbolo rungtynes, kilo šioks toks nesusipratimas.
Žinoma, galima kritikuoti Lichtenšteino gyventojus, kad šie neturi fantazijos ir negali sukurti savo himno, bet tuo pačiu reikėtų atsigręžti ir į kitas šalis, tokias kaip Omaną ir Zimbabvę, kurios savo himnams taip pat panaudojo „La Marseillaise“ melodiją.
Himnų autorių honorarai – juokingi
Kiek gautumėte pinigų už himno, kuris skambės šalyje ištisą šimtmetį, sukūrimą? Nedaug, ir tik tuo atveju, jeigu jums labai pasisektų. George Kakoma, Ugandos Respublikos himno kompozitorius kreipėsi teismą dėl prieš mirtį nesumokėto autorinio honoraro už nacionalinio himno sukūrimą. 1962 metais už himną jis gavo vos 2 000 Ugandos šilingų, kas net neprilygsta vienam JAV doleriui.
O štai Dusan Sestic, Bosnijos nacionalinio himno autoriui labiau pasisekė: jis gavo šiek tiek daugiau 6 000 Bosnijos markių (apie 2 500 svarų). Jis taip pat sukūrė himnui melodiją, tačiau už tai honoraro nesulaukė.
Mido Samuel, naujausio Pietų Sudano himno autorius, neužsidirbo nieko, išskyrus tai, kad šalyje tapo žinomesnis.
Bežodžiai himnai
Ispanijos himnas garsus tuo, kad jame nėra žodžių. Ir tai ne vienintelė šalis, kurios himnas tėra iškilminga gaida. Pavyzdžiui Kosovo himnas yra be žodžių, nes vyriausybė nusprendė, jog parašius himną albanų kalba, būti įžeisti serbai, kurie taip pat gyvena šalyje. Tačiau Kosovo gyventojai ignoruoja šį himną ir dainuoja arba Albanijos arba Serbijos himnus.
Maoistiški manifestai
Jei pasiklausytumėte Nepalo himno, pagalvotumėte, kad tai liaudies daina apie nepaliečius, išaustus iš šimto gėlių į bendrą vainiką. Bet, iš tikrųjų, giesmė yra labai politiška. Ji buvo parašyta 2006 metais, pasibaigus 10 metų civiliniam karui ir Maoistų sukilimui prieš šalies karalių.
Himno autorius, ByakulMaila, turėjo pasiaiškinti dėl giesmės turinio: jam reikėjo įrodyti, kad jis nėra rojalistas. Tūkstančiai maoistų šalininkų šį himną laiko daugiau revoliucine nei nacionaline šalies giesme.
Pamirštos himnų versijos
Daugumos šalių himnai iš pradžių buvo labai ilgi ir turėjo bent po šešias versijas. Šiandien tik nedaugelis iš versijų yra giedamos oficialiai. Pastebėta tokia tendencija, kad pamirštos himnų versijos geriausiai atspindi šalies istoriją. Tai puikiai atsispindi pažvelgus į Pietų Amerikos valstybių nacionalines giesmes. Šiandien himne girdimas tik džiugesys išsilaisvinus nuo ispanų kontrolės. Ankstesnėse Argentinos giesmės versijose ispanai buvo vadinami „kruvinaisiais tironais“, „niekšiškais grobikais“ ir „laukiniais gyvuliais“, tačiau nuo 1900 metų šios eilutės buvo ištrintos, siekiant neįžeisti kitos tautos.
100 mln. parduotų himno, kurį parašė nežinomas autorius, kopijų
Pasidomėję žmonių, kurie parašė nacionalinius himnus, tapatybėmis, pastebėtumėte, kad dominuoja tik Mocartas, parašęs himną Austrijai, Haydnas– vokiečiams ir Burgenssas – Barbadosui.
Tačiau vieno žmogaus, kurio parašytos giesmės įrašo kopijų buvo parduota per 100 mln., vardas beveik niekur neminimas. HarryBelafonte, viešėdamas Barbadose, vietinių gyventojų buvo atsitiktinai paprašytas parašyti šalies himną.
Himno ilgis
Kad ir kas nutiktų per ateinančius 10 metų, būsimi šalių nacionaliniai himnai bus nebent ilgesni ir detalesni. Pavyzdžiui, Izraelyje, pasigirdo prašymų pakeisti himną, nes šalyje padidėjo arabų ir žydų populiacija. Tiesa, pagal Olimpinių žaidynių taisykles, himno trukmė negali būti ilgesnė nei 80 sekundžių.
