Savaitei į Lietuvą kartu su sūnumi Eriku grįžusi 28 metų Pekino olimpinė vicečempionė buriuotoja Gintarė Scheidt ( buv. Volungevičiūtė) ne tik tikrinasi sveikatą ir tvarko inventoriaus reikalus, bet ir ieško rėmėjų.
„Galite taip ir paskelbti. Gintarė ieško rėmėjų“, – duodama interviu portalui balsas.lt juokėsi G. Scheidt. Nuo kitos savaitės Italijoje pasirengimą naujam sezonui pradedanti Lietuvos buriavimo žvaigždė tvirtino, kad iki šiol neturi nė vieno rėmėjo, o valstybės parama lyginant su ta prieš Pekino olimpiadą žymiai sumažėjo.
„Sunkiai. Treneris Linas Eidukevičius kažkaip „talpina“, daro viską, kad komanda neišsibėgiotų ir aš nelikčiau viena. Norėtųsi, kad kažkas paremtų, nes Lietuvoje to trūksta“, – kalbėjo G. Scheidt. Anot jos, užsienyje buriuotojams padeda ir palankesni rėmimo įstatymai.
„Pavyzdžiui, pažįstamas italas olimpinis prizininkas susirinko nors nedidelių, bet daug rėmėjų, – pasakojo ji . – Dabar ir aš užsiimu rėmėjų paieška. Lietuvoje jau siunčiau keliems.. Deja, sudėtinga, atsistatymo laikotarpis...“
Olimpinė vicečempionė dėl tokios situacijos nebuvo linkusi kaltinti ir į Rusijos glėbį puolusios penkiakovininkės Donatos Rimšaitės: „Aišku, gal reikėtų kitu keliu eiti... Bet tai geras spyris buvo kai kam“.
Paklausta, ar prastesnė finansinė situacija priverstų ir ją svarstyti atstovavimo kitai šaliai klausimą, G. Scheidt atsakė neigiamai. „Nenorėčiau eiti už kitą šalį. Man dėl to abejonių nekyla. Pasiūlymo sulaukiau ne vieno ir po Brazilijos čempionato siūlė, bet aš nebadauju ir man tokie klausimai nekyla. Aišku, visiškai skirtinga situacija tų sportininkų, kurie gauna tik tą stipendiją, reikia gyventi ir šeima atsiranda...“, – svarstė ji.
Šiais metais pirmą kartą į Lietuvą grįžusi G. Scheidt tikino taip ir nepripratusi prie taip pat profesionalaus buriuotojo vyro Roberto tėvynės Brazilijos karščių. „Ten kur gyvenome, San Paule, dar nėra taip karšta, bet sprotavimo atžvilgiu tas karštis tikrai blogai – tik ir ieškai pavėsio. Reikia ten būti gimus, kad organizmas būtų pripratęs. Man ten per karšta“, – pasakojo ji.
Portugališkai per tris mėnesius kalbėti kiek pramokusi G. Scheidt juokiasi, kad dabar viskas susimaišys: „Italijoje teks mokytis italų. Viskas susimaišys“. Gardos ežero apylinkėse namą turinti lietuvės ir brazilo šeima ten ketina pradėti pasirengimą naujajam sezonui ir naujiems iššūkiams.
„Pastaruoju metu tik kelionės – tvarkomės reikalus. Sunku treniruotis su vaiku, kai visą tvarkaraštį man sūnus sudaro, – juokėsi olimpinė vicečempionė. – Kai grįšiu į Italiją jau prasidės rimtas pasirengimas, treniruotės bus reguliaresnės, o kovo pabaigoje – pirmos varžybos.“
– Ar Italijoje treniruotėms sąlygos palankios?
– Ten labai dėkinga vieta. Atvažiuoja buriuotojai iš visos Europos, rengia stovyklas. Bendram fiziniam pasirengimui sąlygos itin palankios – aplinkui kalnai. Išnaudoju tą aplinką – su dviračiu į kalnus minu, plaukioju baseine ir su riedučiais išriedu, ten geri keliai. Ten kaip tik ta vieta, kai per metus būna daugiausia vėjuotų dienų. Viskas arti, tik reikia viską susiplanuoti ir noro turėti.
– Kada paskutinį kartą buriavote?
– Brazilijos čempionate šių metų pradžioje. Tarp merginų laimėjau, o tarp vaikinų užėmiau antrą vietą. Jie ten kartu su vaikinais vykdo čempionatą.
– Jau metai kai grįžote į sportą po motinystės atostogų. Ar susigrąžinote tą sportinę formą, kuri buvo prieš tai?
– Nesusitikau tų pagrindinių priešininkių varžybose, negaliu palyginti. Be to žiemą ir varžybų nebūna. Pasitikėjimą prarandi, bet pradėsiu dalyvauti varžybose... Žiemą buvo viskas taip apsnūdę.
– Kaip atrodo jūsų treniruotė?
– Labai įvairiai. Priklauso, ar išplauksi buriuoti, ar ne. Atsikėlus ryte pagal savijautą važiuoju dviračiu į kalnus, su riedučiais arba einu į baseiną. Dažniausiai visur su vyru, nes jam tas pats pasirengimas. Mes kaip komanda.
– Kas padeda sūnų Eriką prižiūrėti?
– Iki šiol neturėjome auklės, tai per varžybas vien mama prižiūrėdavo. Vaikas mažas buvo, tai svetimiems nelabai norėjome palikti. Šiemet jau turėsime žmogų, kuris prižiūrės, padės ir mama.
– Kokie pagrindiniai startai šįmet?
– Europos ir pasaulio čempionatai. Ruošimės 100 proc., bet pasaulio čempionate Australijoje gruodį nebus lengva, nes ten labai vėjuota.
– Ar Australijoje kovosite ir dėl kelialapio į Londono olimpiadą?
– Realiai kelialapį užsitikrinti padėtų vieta tarp 30 geriausiųjų. Tikslas tikrai pasiekiamas. Aišku, negali nieko garantuoti, nes tai – sportas. Dėl stipraus vėjo gali ir inventorius neatlaikyti...
– Ar buriavimo sportas pasikeitė nuo Pekino olimpiados?
– Viskas taip pat, tik gal sportininkai tapo profesionalesni. Kas ruošiasi pasaulio čempionatui ir olimpiadai, daro tai ištisus metus be pertraukų. Praleidau du metus, tai visos jaunesnės, į kurias anksčiau per varžybas net nežiūrėjau, dabar labai patobulėjo. Turi ir masės, ir jėgos. Dabar jau man reikia vytis...
– 2012 metų Londono olimpiada ne už kalnų. Kokie lūkesčiai?
– Toli taip negalvoju. Kai esu su vaiku, tai planuoju tik mėnesį į priekį. Apie olimpiadą dar bus laiko pagalvoti, pirmiausiai reikia iškovoti kelialapį.
– Ar teko buriuoti toje vietoje, kur numatytos buriavimo varžybos per Londono olimpiadą?
– Pernai ten dalyvavau distancijos išbandymo renginyje. Man patinka ta ekvatorija. Bus gana nenuspėjama, nes distancija arti kranto, vėjas nepastovus, gali būti ir stiprus. Lyginant su Pekinu sąlygos visiškai skiriasi.
TIK FAKTAI
2008 metų Pekino olimpiadoje Gintarė Volungevičiūtė buriavimo varžybose moterų „Laser Radial“ klasėje iškovojo sidabro medalį. Ji tapo pirmąja Lietuvos buriuotoja, iškovojusia mūsų šaliai olimpinį medalį.
2008 metų spalį G. Volungevičiūtė susituokė su tituluotu brazilų buriuotoju Robertu Scheidtu ir susilaukė sūnaus Eriko. Šeima gyvena Italijoje. „Tačiau ten, kur gyvenam, ilgai irgi neužsibūnam, visus metus ant ratų“, – pasakojo vyro pavardę perėmusi Gintarė.
37 metų R. Scheidtas – tituluočiausias Brazilijos olimpinės rinktinės sportininkas ir sėkmingiausias visų laikų brazilų buriuotojas. Jo sąskaitoje du olimpiniai aukso (1996 metais Atlantoje ir 2004 metais Atėnuose) ir du sidabro medaliai (2000 Sidnėjuje ir 2008 metais Pekine).
