„Gyvenime esu išbandęs daug ką: tenisą, plaukimą, karate ir visa kita. Bet labiausiai patiko buriavimas, kuris mano gyvenime atsirado netikėtai. Kai man buvo šešeri, tėtis vesdavosi žaisti tenisą, bet korte būdavo nuobodu, todėl kartais su pusbroliu eidavome pažiūrėti į netoliese plaukiojančius laivelius. Buvome maži, nelabai supratome, ką darome: prisirinkdavome akmenų ir mėtydavome į buriuojančius vaikus. Jie pasiskundė treneriui, o šis, atplaukęs į krantą, mus apibarė. Vėliau sužinojome, kad tai mano tėčio buvęs treneris. Jis ir pasiūlė leisti mane į buriavimo treniruotes, kad nenuobodžiaučiau aplink teniso kortus. Nuo pačių pirmų pabandymų ši sporto šaka man labai patiko“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ prisimena buriuotojas.
Po apklausos – tarp geriausiųjų
Tai nėra vienintelis laimingas atsitiktinumas R. Milevičiaus karjeroje. Jis labai netikėtai pateko ir į olandų komandą „Brunel“, su kuria dalyvavo „Volvo Ocean Race“ regatoje.
„Atvykęs į Klaipėdą treniruoti vaikų, pamačiau skelbimą apie atranką į „Brunel“ komandą. Nusprendžiau dalyvauti, tačiau labiau iš sportinio intereso, nes daug vilčių neturėjau. Tiesa, kai užpildžiau pradinį gyvenimo aprašymą, pastebėjau, kad jame viskas atrodo labai neblogai – vien maksimalūs pasiekimai“, – laidoje pasakoja pašnekovas.
Po gyvenimo aprašymo buriuotojui teko pildyti galybę testų, dalyvauti interviu ir tik tada imta daryti fizinio pasirengimo testus, vesti pas gydytojus, atlikinėti širdies, kraujo ir kitus tyrimus. Kiekvieno testo ir patikrinimo rezultatai vertinti balais, kuriuos susumavus paaiškėjo geriausieji.
„Nuvykęs pamačiau, kad apklausa ir fizinis testas sekėsi puikiai, tačiau neramino vienas dalykas – kam olandams imti mane, kai toje pačioje atrankoje buvo ir pasaulio čempionų, ir olimpinių žaidynių prizininkų, ir apskritai aukštesnio lygio buriuotojų. Bet atranką praėjau ir tą padėjo padaryti profesionalus komandos organizuotumas“, – džiaugiasi sportininkas.
Mokslas padeda sportuoti
R. Milevičius pasakoja, kad buriuotojui būtina turėti greitą mąstymą, suprasti taktiką, būti savarankišku, taip pat azartišku bei nusiteikusiu kovai. Tačiau svarbiausia – užsispyrimas dirbti ir tobulėti, nes vien talento profesionalų sporte neužtenka.
„Mokykloje buvau labiau sportininkas nei mokinys, – prisipažįsta pašnekovas. – Todėl dabar labai gailiuosi, nes išties praleidau daug ir naudingų dalykų, kurių dabar reikia. Tačiau mokyklų sistema tikrai pažengusi – jei esi išvykęs, visą informaciją gali rasti virtualioje erdvėje. Ir ja naudotis yra būtina, nes mokslas labai padeda sportui. Mano atveju labai pravertė matematinės žinios, nes pats buriavimas ir jo taktika yra labai susiję su matematika.“
Naujasis iššūkis
Daugiau apie buriuotojo kelią R. Milevičius pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys televizijos kanalas TV6. Laidos pabaigoje jos vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis susirungs „Lietuvos mokyklų žaidynių“ partnerės „Maxima“ iššūkyje. Šįkart jis „berankio rankinio“ rungtyje kovos su Lietuvos rankinio rinktinės žaidėju Valdu Drabavičiumi.
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų. Projektą remia socialiai atsakingas prekybos tinklas „Maxima“.
