Iki Londono olimpinių žaidynių pradžios liko 80 dienų, tačiau jau dabar kalbama ne tik apie įspūdingą reginį, sporto laimėjimus, bet ir apie tai, kokį pėdsaką olimpiada paliks Anglijos sostinėje.
Kai 2005 metais Londonas laimėjo teisę organizuoti 2012 metų olimpiadą, britai iškėlė aukštus tikslus: išugdyti medalius laimėti galinčią jaunąją sportininkų kartą ir atgaivinti Rytų Londoną. Šalies premjeras Davidas Cameronas net patikino, kad tikisi iš žaidynių užsidirbti mažiausiai milijardą JAV dolerių.
Ar tai bus įgyvendinta, pamatyti bus galima po žaidynių, tačiau faktas, kad Londonas jau dabar peržengė 14,3 milijardo JAV dolerių biudžetą dėl kylančių transporto ir saugumo išlaidų. Šeši iš aštuonių didžiųjų olimpinių statinių turi ateitį, o Žiniasklaidos centras ir 760 mln. JAV dolerių kainavęs Olimpinis stadionas – ne.
Britai turėjo iš ko pasimokyti – anksčiau buvusios vasaros ir žiemos olimpiados skirtingai paveikė juos organizavusius miestus. Remdamiesi Cnbc.com pateikiame pastarųjų metų olimpinių žaidynių palikimo pavyzdžius.
Vankuverio žiemos olimpiada (Kanada, 2010 metai)
Olimpiados šeimininkai kanadiečiai žaidynėse susižėrė rekordinį keturiolikos aukso medalių kraitį, tačiau Vankuverio miestas po visko niekaip negalėjo atsikratyti bjaurių finansinių pagirių. Priežastis – olimpinis kaimelis, kurį finansuoti ėmėsi miestas, kai projekto autoriai dėl kredito krizės pateko į bėdą.
Vyriausybė tikėjosi, kad ši vieta taps žaliausia ir viena geidžiamiausių vietų Šiaurės Amerikoje, tačiau praėjus dvejiems metams miestas vis dar neatsigauna – gelbėjasi mėgindamas pardavinėti prabangias vilas. Kai skolos pasiekė 730,2 mln. JAV dolerių, projektą pradėta stumti į bankrotą. Anot „Ernst and Young“ kompanijos, tušti butai pradėjo pildytis ir skola ateityje gali sumažėti. Nepaisant to, 170 mln. žemės supirkimo kainos tikriausiai niekada nebus padengta.
Vankuverio žiemos olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Atėnų vasaros olimpiada (Graikija, 2004 metai)
Graikai surengė puikias olimpines žaidynes, tačiau jie gerokai viršijo 4,6 milijardo JAV dolerių biudžetą ir daugelis tiki, kad sukaupta 14–15 milijardų skola vėliau įstūmė šalį į finansinę krizę. Teigiama, kad praėjus keliems mėnesiams po olimpiados, vienam graikų ūkiui teko 50 tūkst. eurų skola, tačiau šie faktai oficialiai niekada nebuvo patvirtinti.
Atėnai prarado galimybę pakeisti miesto veidą, kai buvo nutrauktas su olimpinėmis žaidynėmis pradėtas modernizavimas. Daugelis sportui skirtų pastatų stovi tušti ir rūdija. Pažadėti parkai niekada neatsirado, nauja transporto infrastruktūra sukėlė tokių problemų kaip potvyniai. Socialistų vyriausybė nusprendė padengti visas olimpinių vietų išlaidas iš investicijoms skirto biudžeto nė nevystydama tolesnių jų naudojimo strategijos.
Atėnų vasaros olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Sidnėjaus vasaros olimpiada (Australija, 2000 metai)
Olimpinės žaidynės Sidnėjuje buvo gerai organizuotos ir populiarios, tačiau miestui atnešė nedaug naudos. Organizatoriai gerokai viršijo užsibrėžtą biudžetą – dar žaidynėms neprasidėjus jis patrigubėjo iki 3,8 milijardo JAV dolerių.
Buvęs olimpiados planuotojas vienoje spaudos konferencijoje prasitarė, kad miestas, kuriame vyko renginys, per mažai skyrė dėmesio ir todėl dabar brangiai už tai moka. Žaidynių dėlionės pagrindinė detalė – Sidnėjaus olimpinis parkas – tapo dar vienu baltu drambliu. Jo išnaudoti nesugebėta iki 2005 metų. Studijos taip pat parodė, kad olimpiada beveik neprisidėjo prie sudominimo sportu ir naujų turistų srautų pritraukimo į Sidnėjų.
Sidnėjaus vasaros olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Nagano žiemos olimpiada (Japonija, 1998 metai)
Šių žaidynių išlaidos niekuomet nebus paviešintos, nes pinigų apskaitos dokumentai Olimpinio komiteto generalinio sekretoriaus Sumikazu Yamaguchi nurodymu buvo tiesiog sudeginti. Neabejojama, kad biudžetas buvo gerokai didesnis nei planuota – su nauja infrastruktūra žaidynės mažam japonų miestui turėjo kainuoti apie 10 milijardų JAV dolerių. Naganas pateko į krizę, skaičiuojama, kad visos skolos bus padengtos tik 2015 metais. Vien olimpiniams statiniams išlaikyti per metus reikia 22 mln. JAV dolerių, o jų nuoma dengia tik vieną dešimtąją šios sumos.
Aukščiausios klasės olimpinėse trasose slidinėja vietiniai vaikai, o miestelio viešbučiai nesulaukia ir sportininkų dėmesio – visi atvyksta be nakvynės, nes vėliau traukia į didesnius miestus, kur daugiau galimybių apsipirkti ir pramogauti.
Nagano žiemos olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Albervilio žiemos olimpiada (Prancūzija, 1992 metai)
Žiemos olimpiada turėjo supurtyti merdinčią ekonomiką ir paskatinti turizmą Prancūzijos Alpėse. Dėl įvairių miestelių šiame regione noro praryti didesnę olimpinio pyrago dalį 57 renginiai buvo išsklaidyti per 13 vietų 620 kv. km plote. Tai buvo tikras logistinis košmaras. Prancūzų vyriausybė išleido 1,1 milijardo JAV dolerių regiono infrastruktūrai sutvarkyti, dar 189 mln. skirti sporto statiniams.
Organizatoriai deklaravo 67 mln. skolų. Albervilis taip ir nesulaukė naujų turistų srautų. Vietoj to – biudžeto viršijimo sukelta krizė palietė ir aplink išsidėsčiusius miestelius.
Albervilio žiemos olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Pekino vasaros olimpiada (Kinija, 2008 metai)
Pekino olimpiada pasiekė rekordinį 40 milijardų JAV dolerių biudžetą tokių renginių istorijoje, tačiau šalis nepaskendo skolose. Kinija turėjo sukaupusi pakankamai kapitalo naujiems stadionams, keliams pastatyti ir žaidynių sėkmei užtikrinti. Daugiausia naudos Pekinas gavo iš infrastruktūros – naujų greitkelių, metro linijų, oro uosto terminalo, viešųjų erdvių ir parkų.
Daugelis olimpinių statinių Pekine buvo suplanuoti ilgam naudojimui. Pavyzdžiui, miesto labui vienas tokių statinių buvo skirtas Kinijos Žemdirbystės universitetui, kitas – Kinijos Mokslo ir Technologijų universitetui. Tiesa, olimpiados talismanas – milžiniškas stadionas „Paukščio lizdas“ – sulaukia nedaug renginių.
Pekino vasaros olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Turino žiemos olimpiada (Italija, 2006 metai)
Italijos miestas Turinas su žiemos žaidynėmis tikėjosi atgaivinti blankią vietos ekonomiką, į duobę įstumtą automobilių gamintojo „Fiat“ imperijos žlugimo. Išėjo priešingai – organizaciją lydėjo korupcijos skandalai, statybos problemos ir finansinės bėdos, kone privedusios olimpiadą prie bankroto dar joms neprasidėjus.
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) biudžete atsirado 3,2 mln. dydžio skylė – 2 proc. viso TOK operuojamo 1,58 milijardo JAV dolerių biudžeto. Nepaisant to, žaidynės paliko itin teigiamą įspūdį apie Turiną – olimpiniai statiniai iš karto rado pritaikymą, turistų srautai aiškiai padidėjo, miesto įvaizdis pagerėjo.
Turino žiemos olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Solt Leik Sičio žiemos olimpiada (JAV, 2002 metai)
Žaidynės Solt Leik Sityje buvo vienos brangiausių žiemos olimpiadų istorijoje. Pagal biudžetą – 2 milijardai JAV dolerių – jos net priartėjo prie vasaros olimpinių žaidynių. Vien tik saugumui buvo skirta 500 mln.
Organizatoriai paskelbė, kad sulaukė maždaug 100 mln. pelno dėl pelningų sutarčių su televizijomis. Olimpiados palikimas – tuzinai naujų greitesnių keltuvų ir tūkstančiai naujų hektarų, pritaikytų slidinėjimui. Per šešerius metus po olimpiados aktyvaus poilsio mėgėjų šiame regione sulaukta 37 proc. daugiau nei įprastai, o Jutos valstijos slidinėjimo pramonė išaugo iki milijardo JAV dolerių vertės.
Solt Leik Sičio žiemos olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Atlantos vasaros olimpiada (JAV, 1996 metai)
Žaidynės tapo Atlantos atgimimo priežastimi, o urbanistinis renesansas tęsiasi iki šių dienų. Olimpiada vyko kartais chaotiškai, su transporto problemomis, bomba, kuri užmušė lankytoją ir kritika dėl pernelyg didelio komerciškumo, tačiau jos palikimas itin teigiamas.
Rėmėjų lėšos – 1,8 milijardo JAV dolerių – užtikrino sėkmingą organizaciją ir apsaugojo nuo skolų. Dvi arenos, pastatytos olimpiadai, buvo atiduotos Atlantos amerikietiškojo futbolo ir beisbolo komandoms. Didžiausia nauda pastebima miesto centrui – „Centennial“ olimpinis parkas atgaivino senamiestį, o aplink išdygę muziejai ir pramogų centrai pritraukė naujų lankytojų. Olimpinį kaimelį šiuo metu naudoja Džordžijos technologijų universitetas, o gautas pelnas skirtas skurdesniems rajonams atnaujinti.
Atlantos vasaros olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Barselonos vasaros olimpiada (Ispanija, 1992 metai)
Žaidynės Barselonoje tapo chrestomatiniu pavyzdžiu ne tik kaip organizuoti sėkmingą olimpiadą, bet ir kaip sukurti didelę išliekamąją vertę bei modernizuoti miestą. 1992 metais pasikeitė miesto kraštovaizdis, naujas įvaizdis pritraukė minias žmonių, Barselona tapo viena mėgstamiausių ir lankomiausių vietų Europoje.
Olimpiadai Barselonoje buvo išleista 9,4 milijardo JAV dolerių, o tai tuo metu buvo rekordinė suma. Kad ir kaip būtų, visos investicijos atsipirko, skaičiuojamas net 5 milijonų dydžio pelnas. Prie olimpinio kaimelio įrengtas paplūdimys, o vienas po kito ėmė dygti restoranai, kad pamaitintų besimaudančiuosius. Jų skaičius vienu metu šoktelėjo nuo 7 iki 70. Naujas uostas ir fotogeniškų vietų atsiradimas lėmė statistinius skaičius – Barselona iš 11 vietos šoktelėjo į 4 tarp geriausių Europoje miestų verslui kurti. Olimpiada davė didelį impulsą ir ispanų sportui.
