Apie tai BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras taip pat siekė, kad A. Klimavičius būtų pripažintas kaltu ir dėl maždaug 320 tūkst. eurų pasisavinimo, o už visus nusikaltimus jam būtų skirta lygtinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
V. Jončo teigimu, dėl turto pasisavinimo A. Klimavičius buvo išteisintas, nes nepadarė nusikalstamų veikų.
„Teismas pabrėžė, kad vertina visą pateiktą medžiagą (...) ir prokuroras nepateikė duomenų, kad pinigus kaltinamasis pasisavino“, – sakė teismo atstovas.
Pasak jo, duomenų, kad A. Klimavičius būtų pasisavinęs krepšinio klubui ir viešajai įstaigai priklausančius pinigus, nepatvirtino ir nei vienas iš apklaustų liudytojų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad buvęs krepšinio klubo vadovas yra teisiamas pirmą kartą, jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.
Anksčiau vykusių posėdžių metu A. Klimavičiaus gynėjas patvirtino, kad klube buvo rūpesčių dėl mokesčių, dokumentų surašymo ir apskaitos tvarkymo, tačiau dėl pinigų pasisavinimo ir iššvaistymo jis teismo prašė buvusį klubo vadovą išteisinti.
Bylos duomenimis, Šiaulių krepšininkams ir kitiems darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais, neįforminant jo buhalterinėje apskaitoje.
Neįtrauktais į apskaitą pinigais taip pat buvo apmokamos įvairios prekės ir paslaugos, mokama už krepšininkų būstų nuomą ir automobilius.
Teismas anksčiau pranešė, kad savo baigiamosiose kalbose A. Klimavičius neigė pasisavinęs klubo pinigus. Jis tvirtino pats skolinęs pinigus be palūkanų, kad būtų išsaugota klubo garbė ir jis toliau egzistuotų.
Buvęs klubo vadovas taip pat teigė, kad per beveik 23 jo darbo metus nė vienas krepšininkas nėra apskundęs klubo dėl nesumokėto atlyginimo ar dėl netinkamų sąlygų.
Savo kaltę dėl buhalterinės apskaitos klastojimo A. Klimavičius teisme pripažino iš dalies.
Bylą Šiaulių apygardos teismas atvertė 2019-ųjų rudenį, joje apklausta apie 40 liudytojų, dalis kurių – krepšininkai.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba teigė, kad A. Klimavičius 2014-2016 metais iš krepšinio klubo ir viešosios įstaigos galėjo pasisavinti daugiau kaip 320 tūkst. eurų.
Pasak teisėsaugos, klubo vadovas galėjo pasirašyti kasos išlaidų orderiuose apie kelių šimtų tūkstančių eurų apmokėjimą dviem Estijos bendrovėms už krepšininkų teisės į atvaizdo naudojimo įgijimą, tačiau iš tiesų šie pinigai nebuvo išmokėti.
Estijos įmonių vadovo, kuris galėjo padėti Šiaulių klubo vadovui, byla yra atskirta.
Šis teismo nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
