Varžybos tapo dar vienu žingsniu į priekį karantino metu po to, kai beveik visiems LKKF klubams pavyko perkelti treniruotes į virtualią erdvę.
Į pirmąsias varžybas savo atstovus delegavo 15 klubų, o gausiausios buvo Vilniaus „Budoros“ (vadovas - Donatas Imbras), Klaipėdos „Okinavos“ (Diana Mačiūtė) ir Marijampolės „Tornado“ (Valius Rudys) ekipos. Taip pat turnyre „Būk namie“ varžėsi Anykščių „Tako“ (Egidijus Šilaika), Kauno „Osu“ (Linas Jonika), „Shori“ (Tomas Zienius), Kėdainių „Stoiko“ (Gediminas Tankevičius), Klaipėdos „Galaktikaa“ (Ana Balaklijec), Raseinių „Sepai“ (Rolandas Kringelis), Šiaulių „Tori“ (Andrius Macijauskas), Ukmergės „Aru“ (Andrius Digaitis), Vilniaus „Atemi“ (Valerijus Jarovojus), „Ippon“ (Jevgenijus Jurutas), „Saulės ženklo“ (Paulius Klapatauskas) ir „Sostinės karatė mokyklos“ (Airidas Bladaitis) auklėtiniai.
Geriausiai varžybose pasirodė „Okinavos“ sportininkai, pelnę 15 aukso, 11 sidabro ir 3 bronzos medalius. Antra buvo „Budora“ (12 aukso, 12 sidabro ir 19 bronzos apdovanojimų), o trečiąja vieta džiaugėsi „Galaktikaa“ (6 aukso ir 1 sidabro medaliai).
Prie ekranų susibūrę jaunieji sportininkai galėjo pajausti ir gyvų varžybų dvasią: surengtas oficialus turnyro atidarymas, skambėjo kiokušin karatė himnas, sveikinimo žodžius dalyviams tarė Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, LKKF Garbės prezidentas Romas Vitkauskas ir prezidentas Vidmantas Poškaitis.
„Pokyčiai visada yra arba problema, arba galimybė. Sveikinu LKKF, kad pamatė galimybę ir ja pasinaudojo“, - savo kalboje pažymėjo K. Tiesnesytė.
Varžybų organizavimas didele dalimi gulė ant V. Rudžio pečių. Marijampolietis sako, kad kiokušin karatė bendruomenei pavyko susivienijus pateisinti savo pačių lūkesčius ir gerai surengti varžybas.
„Viskas vyksta labai greitai, įvedus karantiną skubiai turėjome pertvarkyti savo veiklą, prisiderinti prie naujų sąlygų. Kai tai pavyko, buvo aišku, kad vien nuotolinių treniruočių neužtenka, reikia ir galimybių pasireikšti, pasitikrinti, įsivertinti savo darbo rezultatus. Taip gimė nuotolinių varžybų idėja, - pasakojo „Tornado“ įkūrėjas. - Federacijos nariai dalinosi savo mintimis, galvojome kaip viską padaryti kuo geriau ir subrandinome idėją, kad turėtume vykdyti katos rungties (baziniai karatė savigynos pratimai, atliekami judant - smūgiuojant rankomis, kojomis, blokuojant) varžybas, prie katos atlikimo dar prijungdami fizinį pratimą.“
Jaunieji karatistai katą turėjo atlikti mažoje namų erdvėje, todėl ir čia reikėjo specialių sprendimų.
„Paėmėme pradines nesudėtingas katas, tačiau dėl ribotos vaikų turimos erdvės jos turėjo būti vieno žingsnio. Tad ir jas gerai mokantiems sportininkams reikėjo gerai padirbėti, kai kuriuos dalykus išmokti iš naujo, - pasakojo V. Rudys. - Prieš varžybas katas nufilmavome, patalpinome viešai, tai padėjo treneriams ir sportininkams rengiantis varžyboms.“
Prieš varžybas tiek jų rengėjams, tiek dalyviams teko pasijaudinti, nes reikėjo sujungti didelį skaičių žmonių, reikiamus dalyvius iškelti į teisėjų ekranus, nerimauti ir dėl ne vienodos kokybės interneto ryšio.
„Gal ne visada viskas matėsi ekranuose, tačiau patyrę teisėjai matė tikrai pakankamai, kad galėtų priimti sprendimus. Mums užtenka matyti, kaip sportininkai atlieka judesius, kaip jie išbaigiami, fiksuojami. Niekam dėl to jokių sunkumų nekilo, viskas pavyko gerai, - kalbėjo varžybų organizatorius. - Prieš varžybas nerimavome, kad gal vangiai registruosis žmonės, nenorės dalyvauti, tačiau susirinko beveik 200 sportininkų. Dėkojame ir vaikams, ir tėveliams, kad sudarė sąlygas jaunimui, tėveliams taip pat netrūko jaudulio, matėme ekranuose, kad jie yra su vaikais, stengiasi padėti.
Taip pat didelis ačiū visam sekretoriatui, kuris sugebėjo pasiekti, kad viskas vyktų sklandžiai. Kaip pirmam kartui, viskas tikrai buvo super, likome visi patenkinti.“
LKKF vadovai po sėkmingo turnyro siekia žengti dar vieną žingsnį ir įgytą patirtį perkelti į tarptautinę areną - svarstoma galimybė kartu su Europos karatė organizacija surengti Senojo žemyno katos rungties nuotolinį turnyrą.
