Nuo skandalų bokse iki trikdžiu tapusio lytinio organo ar sunkiai įsivaizduojamo laiko nulemiančio pergalę. Įspūdingų epizodų Paryžiuje buvo tiek daug, kad visus išvardinti net būtų sunku.
Portalas tv3.lt dalinasi keletu įsimintiniausių epizodų, kurie vienaip ar kitaip įeis į olimpinių žaidynių istoriją.
Gera pradžia – pusė darbo, bet taškus sudeda lemiamos kovos
Pergalės ir ilga jų serija visada gerai, tačiau geriau kluptelėti anksčiau, negu lemiamu metu. Taip apibūdinti galima vyrų olimpinį 3x3 krepšinio turnyrą, kuris labai sėkmingai užsibaigė mums, tačiau visišku fiasko pavirto latviams.
Septynias iš eilės dvikovas grupės varžybose laimėję ir tiesiai į pusfinalį patekę latviai, pusfinalyje 14:21 nusileido prancūzams, o kovoje dėl trečios vietos 18:21 lietuviams.
Kai lietuviai džiaugėsi istoriniais medaliais, kurie apskritai Lietuvos krepšinyje sužibo po beveik dešimtmečio, latviams olimpinės baigėsi visišku fiasko, mat krepšininkų trijulė ne tik buvo laikoma viena iš šio turnyro favoričių, tačiau buvo ir didžiausia latvių viltis tarp visų sporto šakų iškovoti medalį.
Keista Australijos breikerė
Interneto platybėse iki šiol netyla juokai apie itin keistą 36-erių australės Rachael Gunn – Raygun pasirodymą breiko varžybose.
Į vieną grupę kartu su lietuve Dominika Banevič patekusi australė visas 3 dvikovas pralaimėjo „sausai“. Be to, australė ne tik pralaimėjo visus raundus, bet ir negavo nė vieno balso – pralaimėjo visas tris kovas 0:54.
„Visi mano judesiai yra originalūs. Kūrybiškumas man labai svarbus – aš visada stengiuosi parodyti savo artistiškumą. Kartais teisėjai tai įvertina, kartais – ne. Man šis sportas yra tarsi menas. Aš neturiu jokių galimybių kovoti su šitomis merginomis tose srityse, kuriose jos yra stiprios, todėl turėjau ieškoti originalių sprendimų“, – teisindama save sakė pati australė.
Trikdžiu tapęs lytinis organas
21-erių šuolių su kartimi sportininkui prancūzui Anthony Ammirati Paryžiaus olimpinės žaidynės įsimins ilgam, tačiau ne tik dėl to, kad jis turėjo galimybė debiutuoti savų sirgalių akivaizdoje.
21-erių metų jaunuolis buvo pasiruošęs įveikti 5,7 m aukštį ir žengti į finalą, tačiau šokant per kartį, ją kliudė bei žemyn numetė jo lytinis organas. Galiausiai A grupėje jis su 5,6 m aukščiu liko 12-as, tačiau buvo kur kas labiau aptarinėjams nei dauguma kur kas sėkmingiau pasirodžiusių sportininkų.
Atsipūtęs turkų šaulys
Atėjo vyrukas iš gatvės ir pasiėmė medalį. Taip visas internetas juokavo po to, kai 51-erų šaulys Yusufas Dikecas komandinėse šaudymo varžybose su. Savo porininke 24 metų Sevval Ilayda Tarhan laimėjo sidabrą. Nuostabą visiems sukėlė tai, kaip turkas tai padarė: šaudė abiem atmerktomis akimis, be galvos apdangalo ir ranka kišenėje. Tarp daugybės sportininkų, dėvinčių specializuotą šaudymo įrangą, turkas atrodė iš ties keistai.
Jo stilius ir įžūlumas sukėlė susižavėjimo ir humoristinių spekuliacijų bangą socialinėje žiniasklaidoje. Kai kurie juokavo, ar jis tik nebuvo samdomas žudikas realiame gyvenime.
„Kai pamatau treniruotą žudiką, atpažįstu jį“, – socialiniame tinkle X juokavo sirgaliai.
Yusufo pasirodymas Paryžiuje buvo jo penktasis kartas olimpinėse žaidynėse. Pirmą kartą jis pasirodė 2008 m. Pekine.
No lens, no headphones, just vibes 😳 Turkey's Yusuf Dikeç wins silver and fan's hearts 🤩#Olympics #PARIS2024 pic.twitter.com/zok4qWjZvF
REKLAMA— Eurosport (@eurosport) August 1, 2024
Nauja plaukimo legenda
Jei Paryžiaus žaidynėse reikėtų išskirti ryškiausią prancūzų sportininką, tai tikriausiai būtų 22-ejų plaukikas Leonas Marchand'as.
Šis sportininkas tapo tikra sensacija baseine, tapęs pirmuoju sportininku per pastaruosius dešimtmečius, kuris tą patį vakarą laimėjo du individualius plaukimo aukso medalius - 200 m krūtine ir 200 m peteliške - ir abu plaukimus pasiekė olimpinius rekordus.
Iš viso jis iškovojo keturis aukso medalius žaidynėse gimtinėje.
Šis jaunasis plaukikas jau lyginamas su legendiniu JAV plaukiku Michaelu Phelpsu, kuris olimpinėse žaidynėse iš viso yra iškovojęs net 23 aukso medalius. Kas žino, galbūt ateityje šis rekordas bus pagerintas?
Aukso medaliai dėl lyties tinkamumo kviestionuojamoms sportininkėms
Tiek dėmesio boksas olimpinėse žaidynėse buvo sulaukęs labai seniai. Ir ne dėl to, kad ten vyktų įspūdingos kovos, tačiau dėl tam tikrų boksininkių, kurios iškėlė milžinišką diskusijų bangą dėl savo tinkamumo boksuotis tarp moterų.
Alžyrietė Imane Khelif tapo čempione Paryžiaus olimpinių žaidynių moterų iki 66 kg svorio kategorijos bokso varžybose, o moterų iki 57 kg svorio kategorijos čempione tapo Taivano boksininkė Lin Yu-ting.
Nors sportininkių pasuose nuordyta, kad jos yra moterys, boksininkės buvo laikomos translytėmis. Vėliau žiniasklaidoje pasirodė ir vertinimų, esą sportininkės yra interlytės – gimusios tiek su moteriškais, tiek su vyriškais lyties požymiais.
Kaip bebūtų, olimpinių medalių iš jų jau niekas neatims, nors apie jų tinkamumą boksuotis moterų tarpe dar bus ilgai kalbama.
Ore vaikštantis banglentininkas
Jeigu reikėtų rinkti geriausią olimpinių žaidynių nuotrauką, ko gero tai būtų 30-ies Brazilijos bangletininko Gabrielio Medina įamžinta pergalinga akimirka.
Brazilui ne tik pavyko nugalėti savo pagrindinį varžovą japonų banglentininką Kano Igarashi, tačiau padaryti tai iš dalies dėl beveik tobulo 9,90 balo įvertinimo. Tai buvo aukščiausias įvertinimas olimpinių žaidynių istorijoje.
Besidžiaugdamas G. Medina nušoko nuo banglentės, iškėlė pirštą į viršų ir jo lenta vos spėjo nuskrieti lygiagrečiai su juo, kai fotografas užfiksavo įspūdingą kadrą.
Kai pergalę lemia sunkiai įsivaizduojamas laikas
Bet kuriose lengvosios atletikos varžybose, o taip pat ir olimpinėse žaidynėse bene daugiausia dėmesio visuomet sulaukia 100 m sprinto bėgimo rungtis.
Ne išimtis buvo ir šios olimpinės žaidynės, o dar įdomiau tai, kad nugalėtoją čia atskleidė tik fotofinišas.
Olimpinį aukso medalį pirmą kartą karjeroje iškovojo 27-erių amerikietis Noah Lylesas fiksavęs 9,79 sek. rezultatą. Tai buvo jo asmeninis rekordas.
Toks pat laikas švieslentėje degė ir ties olimpinio debiutanto 23-ejų jamaikeičio Kishane’o Thompsono pavarde, tačiau N. Lyleso pergalę atskleidė fotofinišas, pagal kurį jis buvo greitesnis 5-iomis tūkstantosiomis sekundės dalimis (0,005).
Senos upės vaidmuo
Prieš Paryžiaus olimpines žaidynes per šį miestą tekančioje Senos upėje dėl vandens užterštumo maudytis buvo draudžiama daugiau nei 100 metų.
Tačiau siekdamos išsiskirti ir padaryti kai kurias plaukimo varžybas unikalias, Prancūzijos valdžios institucijos išleido mažiausiai 1,4 mlrd. eurų Senos valymui prieš žaidynes ir visais būdais stengėsi parodyti, kad ji dabar tinkama maudytis.
Deja, atlikus pakartotinius tyrimus, vyrų triatlono varžybas, kurios prasidėjo plaukimu Sena, teko atidėti vienai dienai, o dėl prastos vandens kokybės po lietingų dienų teko čia atšaukti maratono plaukimo ir triatlono treniruotes.
Nors organizatoriai nuolat tvirtino, kad Senos vandens kokybė buvo „labai gera“, nacionaliniai olimpiniai komitetai kritikavo olimpinių žaidynių organizatorius dėl neaiškumų, susijusių su vandeniu bei varžybų ir treniruočių tvarkaraščiais.
Senos upė tikrai papuošė olimpinių žaidynių atidarymą, kai visi dalyviai plaukė šia upe, tačiau vargu ar tai buvo geras pasirinkimas vykdyti varžybas.
Net ir įspūdingoms serijoms lemta nutrūkti
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dar neregėtą fiasko patyrė Suomijos delegacija. 56 atletus 13-oje sporto šakų turėję suomiai žaidynes taip ir baigė neiškovoję nė vieno medalio.
Atrodytų, kas čia tokio, kai olimpinėse buvo daug šalių, kurios pasiliko be medalio. Tačiau tai yra pirmas kartas istorijoje, kai Suomijos delegacija olimpiadą paliko be apdovanojimų. Iki tol suomiai, skaičiuojant tiek vasaros, tiek žiemos olimpines žaidynes 50 kartų iš eilės grįžo su medaliais. Tai buvo antra ilgiausia tokia serija.
Dabar vienvaldžiai visų laikų rekordininkai yra švedai. Jie iki Paryžiaus taip pat 50 olimpinių žaidynių iš eilės iškovojo medalius, o Prancūzijos sostinėje šią seriją pratęsė iki 51 žaidynių. Daugelio didžiųjų valstybių serijos nutrūko 1980 m. arba 1984 m., boikotuojant žaidynes, o švedai keliavo į visas tas žaidynes ir seriją pratęsė.
Medalis rankose – vos kelias dienas
Būna ir taip. Dar rugpjūčio 5 d. dramatiškai baigėsi Paryžiaus olimpinių žaidynių sportinės gimnastikos varžybos, o praėjus 6 dienoms po varžybų Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) vienos iš sportininkių pareikalavo grąžinti medalį.
Ir visai ne dėl dopingo, kaip daugumai atrodytų.
Moterų laisvųjų pratimų rungtyje amerikietė Jordan Chiles iš pradžių gavo tik 5-ą rezultatą, bet treneriai jos vardu pateikė protestą. Gimnastikoje protestai neretai pasibaigia dar mažesniu įvertinimu, bet šį kartą amerikietei viskas baigėsi laimingai. Paaiškėjo, kad teisėjai nuvertino vieną iš J.Chiles techninių elementų.
Amerikietei buvo grąžinta viena dešimtoji balo, o tai ją iš 5-os vietos pakėlė į 3-ią. Po šio sprendimo iš 3-ios vietos į 4-ą krito rumunė Ana Barbosu.
Visgi, praėjus 5 dienoms po finalo sporto arbitražo teismas (CAS) pranešė, kad JAV trenerė Cecile Landi pavėlavo pateikti protestą dėl J.Chiles rezultato. Pagal tarptautinės gimnastikos federacijos taisykles, protestą reikia pateikti per minutę.
C.Landi tai padarė 4 sek. per vėlai, todėl CAS pareiškė, kad amerikiečių protestas neturėjo būti priimtas ir kad rezultatai pakoreguoti neteisėtai.
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), reaguodamas į CAS sprendimą, pareikalavo J.Chiles atiduoti bronzos medalį.
