Trenerio darbas – pagrindinis Andrejaus Zadneprovskio užsiėmimas. Bet jis randa laiko ir veiklai Tarptautinėje šiuolaikinės penkiakovės federacijoje.
Andrejus Zadneprovskis per savo karjerą šiuolaikinės penkiakovės varžybose iškovojo daugybę titulų. Keturiskart pasaulio ir dukart Europos čempionas, dvejų olimpinių žaidynių prizininkas triumfo žygį tęsia ir 2011 m. tapęs treneriu, – rašo laikraštis „Sportas“.
Pernai jo auklėtinis Lukas Kontrimavičius tapo Europos jaunimo čempionu, o šiemet pasaulio čempiono karūną užsidėjo Justinas Kinderis. Jei reikia, patarimų 39 metų A. Zadneprovskis negaili ir savo žmonai – olimpinei ir pasaulio čempionei Laurai Asadauskaitei.
„Mano žmona turi savo pagrindinį trenerį Jevgenijų Kliosovą. Bet su ja susiejau savo gyvenimą, todėl patarimų ji sulaukia gana dažnai, nes pratybos vyksta beveik tuo pačiu metu, kai treniruojasi Justinas su Luku. Laurą visą laiką matau ir, jeigu man kas nors nepatinka, visada jai duodu konsultacinio pobūdžio patarimų. Per pratybas nuolat pasišneku ir su Lauros treneriu, su juo kartu būname per varžybas“, – paaiškino A. Zadneprovskis.
Ar tikėjaisi tokio sėkmingo Justino pasirodymo šių metų pasaulio čempionate Taivane, kur jis tapo asmeninių varžybų nugalėtoju? – paklausėme A. Zadneprovskio.
Labai džiaugiuosi jo ir Lauros pergalėmis. 2010 m. per pasaulio čempionatą Kinijoje Justinas jau buvo laimėjęs bronzos medalį – tai buvo aukščiausias sportininko rezultatas. Aukštą aštuntąją vietą jis užėmė per Londono olimpines žaidynes. Tada J. Kinderį 11 metų treniravo Jurijus Moskvičiovas.
Sportininkas turėjo nemažų problemų atlikdamas fechtavimo rungtį. Taip buvo Kinijoje, taip buvo ir per olimpines žaidynes. Po Londono olimpiados sportininkas nusprendė ką nors keisti, nes fechtavimo rungtis jam neleisdavo pasirodyti dar geriau. Justinas panoro treniruotis mano grupėje.
Šių metų pasaulio čempionato fechtavimo takelyje vaikinas susitvarkė psichologiniu požiūriu, per pratybas gavo gerų kauniečio trenerio Juliaus Staškūno pamokų. Kadangi dar pats neseniai baigiau sportinę karjerą, fechtavimo takelyje irgi galiu pakovoti su savo mokiniais.
Justinas fiziškai jau porą metų drąsiai gali būti tarp tų, kurie per paties aukščiausio lygio varžybas kovoja dėl medalių. Jam dar kiek trūksta psichologinių savybių, o Laura pati savyje randa rezervų ir nusiteikia siekti paties geriausio rezultato.
Kas dabar dirba tavo komandoje, už kokias rungtis esi pats atsakingas?
Be J. Staškūno, sportininkus mokančio fechtavimo, komandoje dar yra už plaukimą atsakingas Egidijus Tindžiulis, už jojimą – Gediminas Pikūnas, o aš – už bėgimą ir šaudymą bei visų sportininkų pasirodymą per varžybas.
Treniruoji ir jaunuosius penkiakovininkus, ar nėra sunku dirbti su skirtingo meistriškumo sportininkais?
Grupėje yra ir pora 14–15 m. mergaičių. Darbas su jaunaisiais penkiakovininkais yra kitoks nei su didelio meistriškumo sportininkais. Jaunimą reikia labai daug mokyti, o tam būtina skirti nemažai laiko. Suaugusieji turi savo tikslą, užduotis ir dirba.
Yra ir keletas berniukų, tačiau jie dar neapsisprendė, ar bus penkiakovininkai, ar ne. Treniruojasi ir gabus pirmųjų pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių vicečempionas L. Kontrimavičius, tačiau kol kas jis neišsiskiria tvirtu charakteriu. Per treniruotes stengiuosi jį skatinti ir motyvuoti. Laura pati viską iš savęs išspaudžia, o Luką reikia nuteikti, kad be papildomo darbo nieko nepasieksi.
Puikūs šiemečiai penkiakovininkų startai liudija, kad pavyko suburti gerą bendraminčių kolektyvą?
Rikiuotėje vis dar daug senosios kartos trenerių. Jie užaugino ir mane. Kai kurie jau eina dirbti dėstytojais, nori perteikti savo žinias. Jaunesnių trenerių labai mažai. Kaune nuo šių metų treneriu pradėjo dirbti buvęs penkiakovininkas Tadas Žemaitis. Iš jaunesnės sportininkų kartos trenerio kelią pasirinkau vienas pirmųjų.
Sportas, kaip ir gyvenimas, nestovi vietoje. Su kai kuriais treneriais truputį tenka ir pasiginčyti, norint įnešti naujovių. Ankstesnės kartos treneriai nori treniruoti taip, kaip jie patys sportavo. Tačiau penkiakovė labai pasikeitė, viskas vyksta per vieną dieną, atskirų rungčių varžybos sutrumpėjo.
Pasikeitė ir ginklai. Ne visi mūsų treneriai spėja persiorientuoti, persikvalifikuoti. Dažnai kalbamės, tariamės, diskutuojame, siekiame, kad rezultatai būtų kuo geresni.
Esi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas. Gal tavo vadovaujamas trenerių kolektyvas puoselėja kokias nors naujas tradicijas?
Mūsų šalies Šiuolaikinės penkiakovės federacija – tai ne vien aš. Turime naują prezidentą Vaidą Barakauską, viceprezidentą Vytautą Polujanską. Šis dar vadovauja ir Lietuvos fechtavimosi federacijai. Šie žmonės į mūsų darbą taip pat įneša naujovių. Viena jų – po kiekvienų rimtų varžybų, dalyvaujant federacijos vadovams, mes atsiskaitome už pasirodymus, teikiame ataskaitas, to nebuvo anksčiau.
Pareigų turi ir Tarptautinėje šiuolaikinės penkiakovės federacijoje, esi atsakingas už darbą su žiniasklaida. Kaip sekasi?
Konkrečiai esu atsakingas už televizijos barą. Sekėsi neblogai. Pasirašėme sutartį su Rusijos įmone „NTV+Sport“, su ja glaudžiai bendradarbiaujame. Nuo šio sezono per televiziją jau tiesiogiai transliuojamos mūsų varžybos, jas transliavo 19 kompanijų. Vedamos derybos su Amerikos bendrove „ISB“.
Šiemet startų buvo labai daug, ar su Laura jau spėjote paatostogauti?
Dar neatostogavome, dar ir neplanuojame, kur ilsėsimės. Laukia vienos vardinės varžybos spalio 24 –27 d. Katare. Čia rungtyniaus 24 moterys ir 24 vyrai. Kvietimus gavo ir Laura su Justinu.
Marytė Marcinkevičiūtė
