- Kaip profesionalus kovotojas debiutavai dar 2004 m., kai Lietuvoje apie taip vadimąsias "kovas be taisyklių" žinojome tik iš televizijos rodomų laidų, kurias aistringai komentavo Vytaras Radzevičius.
- Taip, tuo metu Lietuvoje MMA buvo kažkas nerealaus ir, rodos, nepasiekiama: nebuvo nei klubų, kuriuose galėčiau treniruotis, nei metodikos, nei trenerių, nei treniruočių partnerių... Mokiausi visur po truputį: pusdienį bokso treniruotėse, kitą pusdienį - imtynėse ant tatamio...
- Kaip ir kodėl atsiradai kovų ringe?
- Nuo mažens domėjausi koviniais sportais, tad apsisprendžiau užsiimti tuo metu labai populiariomis imtynėmis. Tačiau kiek vėliau, supratau, kad norisi daugiau adrenalino ir rimtesnės kovos: imtynėse galima naudoti ribotą veiksmų arsenalą, tuo tarpu MMA leidžiama gerokai daugiau...
- Jau kuris laikas tik treniravai kovotojus. Kodėl būtent dabar keiti amplua?
- Jau pasiilgau kovų, noriu kovoti. Pertrauka nebuvo pernelyg ilga, kad kažką pamirščiau: kiekasdien vadovauju treniruotėms, kuriose, manau, ir pats tobulėju. Tikriausiai atėjo laikas pasitikrinti, ką aš galiu, nes MMA Lietuvoje sparčiai progresuoja...
- Kodėl taip manai?
- Tai - akivaizdu: auga nauja kovotojų, kurie turi labai didelį potencialą, karta, netruksta ir žmonių, kurie entuziastingai ir profesionaliai organizuoja varžybas bei turnyrus. Kita vertus, pastaruoju metu visame pasaulyje dideja susidomėjimas MMA, mišrių kovos meistrų čempionų kovas stebi ne ką mažiau, nei frofesionalių boksininkų dvikovas žiūrovų... Kodėl Lietuvoje turėtų būti kažkaip kitaip?
- Ir pabaigai: tai vis tik kas tu - kovotojas ar treneris?
- Apie tai daug nemastau ir tam daug reiškmės nesuteikiu. Aš mėgaujuosi tuo, ką darau. Tačiau nemeluosiu: suprantu, kad man pačiam tai jau nebepavyks, tačiau norėčiau būti prisimintas kaip pirmojo kovotojo iš Lietuvos, kuris pateks į UFC, treneris...
