Dabartinis LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas antradienį oficialiai pristatė savo komandą ir patvirtino, kad pergalės atveju prezidento rinkimuose, generalinio sekretoriaus pareigas iš jo perimtų Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos vykdantysis direktorius Dominykas Domarkas.
Iškart po komandos ir darbų pristatymo, M. Balčiūnas sutiko atsakyti į tv3.lt sporto žurnalisto Balio Šmigelsko klausimus.
Pretendentas į LKF prezidento postą išsamiai apibūdino artimiausių keturių metų programą, kalbėjo apie savo komandos narius, aptarė įkaitusią prezidento rinkimų atmosferą ir atsakė į kitus aktualius klausimus.
„Turbūt visa bendruomenė sutinka, kad turime tam tikrų žaidėjų rengimo iššūkių. Didžiosios šalys – Prancūzija, Vokietija, JAV – šiuos iššūkius jaučia ne taip stipriai, tuo metu mes turime ženkliai sumažėjusią atranką. Taip yra dėl daugelio priežasčių – socialinių, technologinių, bendros sveikatos stovio ir kt.
Tai reiškia, kad turime turėti dar daugiau išminties, kad iš mažesnio kiekio žaidėjų parengtume tokią pat kokybę, kokią turėjome iki tol. Jeigu žiūrėtume į geriausius sporto mokslo geriausius pavyzdžius, visą laiką vyraudavo dvi rengimo sistemos – ankstyvoji specializacija (europinis modelis) ir bazinis-multidisciplininis rengimas, ką turi Australija, Amerika, dabar vis labiau jau ir Prancūzija“, – kalbėjo M. Balčiūnas.
Bandys apjungti JAV, Ispanijos ir Lietuvos metodikas
„Natūralu, kad krepšinis tampa atletiškesnis, fiziškesnis ir mes turime reaguoti į tai. Jeigu prieš dvejus metus jaunimo krepšinyje laimėjome du aukso medalius, vieną sidabrą, vieną ketvirtą vietą, nebuvo poreikio perdėtai reaguoti, nes rezultatai buvo geri. Aišku, jau tada matėme, kad tų išskirtinių žaidėjų, tokių kaip Dončičius, Jokičius ar Antetokounmpo mes neturime. Visgi dviejų pastarųjų vasarų rezultatai ragina vis labiau gilinti diskusiją apie tendencijas ir ieškoti sprendimų. Turime artėti prie to modelio, kuris pradeda dominuoti pasauliniu mastu“, – įsitikinęs pašnekovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad LKF prezidento rinkimai vyks rugsėjo 17 d. Mindaugui Balčiūnui iššūkį meta Robertas Javtokas, o naująjį prezidentą slaptu balsavimu rinks 150 LKF narių.
Naujasis LKF prezidentas poste pakeis nuo 2021 m. rugsėjo Lietuvos krepšiniui vadovavusį Vydą Gedvilą, kuris nusprendė nesiekti antrosios kadencijos.
Gerb. Mindaugai, pradėkime nuo Alejandro Vaqueros ir Dono Showalterio asmenybių. Ar šie jaunimo krepšinio metodininkai tikrai dirbs jūsų komandoje, jeigu tapsite LKF prezidentu? Jeigu taip, kaip pavyko juos prisikviesti? – tv3.lt paklausė M. Balčiūno.
Matome krepšinio tendencijas ir į jas reaguojame, todėl į Lietuvą atvažiuoja garsiausi lektoriai. Šiemet turėjome D. Showalterį, kuris į Lietuvą buvo atvykęs jau antrą kartą. Tai amerikietis, kuris yra „USA Basketball” jaunimo ir sporto plėtros direktorius. Kartu su juo kalbėjomės, kaip transformuoti ir atnaujinti Lietuvos jaunųjų krepšininkų rengimo metodiką. Donas mielai sutiko padėti savo žiniomis ir įžvalgomis.
A.Vaquera – Ispanijos krepšinio praktikas ir metodininkas, dirbęs ne su viena jaunimo rinktine. Su juo yra labai gilus ryšys ir jis nedvejodamas sutiko padėti. Ispanai turi tą lengvą ir greitą krepšinį. Manau, kad geriausias jo dalis mums reikia pasiimti ir pritaikyti.
Koks yra šių metodikų tikslas ir konkretus jo pritaikomumas praktikoje?
Tikiu, kad šios dvi metodikos, išlaikant savo lietuvišką identitetą, leis atrasti rasti naują balansą ir naujas žaidimo formas. Tai yra naujos metodinės gairės, kurios bus paruoštos vėliausiai iki Naujųjų metų. Šios metodikos bus pateiktos tiek universitetų studentams, tiek treneriams praktikams, kurie kasdien dirba su jaunimu.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad turime paruošę skaitmeninę platformą, kurios pagalba seksime žaidėjų fizinį parengtumą. Turime dvi mokslininkų testuotojų grupes, kurios nuolat važiuos po Lietuvos krepšinio mokyklas ir padės treneriams įvertinti žaidėjų parengtumą ir jų dinamiką.
Krepšinio mokyklos bus lankomos kas du mėnesius. Aišku, geriausia būtų lankytis kiekvieną mėnesį, bet žiūrėsime, kaip mums pavyks įsibėgėti. Tai bus puiki medžiaga treneriams, kaip krepšininkai progresuoja fiziniame, techniniame parengtume, ką reikia koreguoti ir pan.
Esu tikras, kad tas modelis suveiks. Suveiks keičiant braižą, atnaujinant Lietuvos krepšinio filosofiją ir ją adaptuojant prie pasaulinių tendencijų. Manau, tai yra geriausia, ką galime turėti šiuo metu.
D. Showalteris ir A. Vaquera nuolat reziduos Lietuvoje ir bendraus su treneriais?
Jie Lietuvoje lankysis epizodiškai – kelių savaičių mokomaisiais ciklais. Žinote, šiuolaikinės technologijos leidžia kokybiškai susisiekti, bet kai bus mokomieji blokai, jie bus tik gyvo bendravimo principu.
Nuo šiol žaidėjus rinksis nebe treneris?
Pakalbėkime apie kitą galimą naujovę. Ar tiesa, kad jūsų pergalės rinkimuose atveju, būtų įvesta Lietuvos rinktinės programos vadovo pareigybė?
Programos vadovas modeliuos visą rinktinės olimpinį ciklą, kuris sudaro ketverių metų laikotarpį. Norime, kad programos vadovas matytų ne tik pagrindinius žaidėjus, bet ir tuos paralelinius, kurie šiai dienai nėra tokie, bet galėtų būti naudingi ketverių metų laikotarpyje. Tikslas turėtų būti toks, kad tas branduolys būtų maksimaliai gerai paruoštas būtent olimpinėms žaidynėms. Aišku, jokių būdu nenuvertinant Europos ir pasaulio čempionatų, kurie yra labai svarbūs.
Mes, federacija, tikrai neįsigilinam į tai – nedalyvaujame praktiniame procese ir norime, kad būtų atsakingas žmogus, kuris į visą šį procesą žvelgia integraliau. Tai yra praktiko-vadovo, kuris pats praėjęs visą kelią, žino visus modeliavimus, darbas.
Ar tai reiškia, kad programos vadovas bus atsakingas už rinktinės komplektaciją? Gerai suprantu, kad galutinis žodis dėl žaidėjų dvyliktuko priklausytų nebe vyr. treneriui?
Žinote, mes dar iki galo nenustatome tų visų atsakomybių ir funkcijų. Treneris su programos vadovu susės ir nusistatys savo taisykles. Mums svarbiausia, kad jie turėtų viską, ką reikia, kad pasiektų geriausią rezultatą.
Galite patvirtinti, kad nacionalinės Lietuvos vyrų rinktinės vyr. treneris bus paskelbtas iškart po rinkimų? Žinoma, su sąlyga, jeigu juos laimėsite.
Mano pareiga yra surinkti informaciją. Susitikau su keliais treneriais ir žinau jų poziciją. Jeigu rinkimai baigsis taip, kaip aš galvoju, iškart turėsiu pristatyti trenerį, kurį turėtų patvirtinti LKF Vykdomasis komitetas (VK).
Nebėra laiko laukti – lapkritį laukia labai svarbus FIBA langas dėl patekimo į Europos čempionatą. Reikia be jokios gaišaties kibti į darbus.
Komandos narių kompetencijos
Kokiais kriterijais vadovaudamasis rinkotės potencialų LKF generalinį sekretorių?
Man atrodo, kad Dominykas Domarkas puikiai tinka šiai pozicijai dėl savo žinių ir patirties. Visų pirma, teisinės. Jis jau įrodė savo vadybinius gebėjimus, kai sugebėjo ant kojų pastatyti Lietuvos profesionalių krepšininkų asociaciją.
Koks įvyko nesusikalbėjimas su treneriu Tomu Purliu? Jis buvo pristatytas kaip pokyčių įgyvendinimo grupės narys, tačiau savo socialiniame tinkle pranešė, kad dar nepriėmė sprendimo, ar sutinka dirbti jūsų komandoje.
Mes su Tomu turėjome pokalbį. Sakiau, kas mane domintų jo veiklose, kaip ir kiek mes jį norėtume įtraukti į LKF veiklą, pakalbėjome apie sąlygas ir pan. Tikrai nenoriu dalyvauti tame veiksme, kai kažkas yra „už“ kažką, o kažkas „prieš“ kažką.
Man tikrai nesvarbu, kurį kandidatą palaiko Tomas. Aš vertinu jo kompetenciją, žinias ir gebėjimus. Matydamas, kaip jis dirba pastaruosius kelis metus savo vadovaujamoje 2006 m. kartos jaunimo rinktinėje, manau, kad jo patirtis praverstų visoms Lietuvos jaunimo rinktinėms.
Mes apsikalbėjome, kad mums būtų įdomu dirbti kartu, o įkaitusi atmosfera, natūralu, žmogų gali išmušti iš vėžių. Kaip tą sutraktuoti – jis mano komandoje ar ne? Nenoriu nieko traktuoti. Žinau, kad tiek aš, tiek jis galėtų nuveikti naudingų dalykų Lietuvos krepšiniui. Tomas paprašė palaukti rinkimų pabaigos ir tada sprendimas bus padarytas.
Kita aktualija – Panevėžyje bankrutavo Aukštaitijos krepšinio mokykla (AKM). Kokia ten situacija ir kokią tai reikšmę turės visam regiono krepšiniui?
Kaip suprantu, ten bankrutavo juridinis vienetas, bet ne pati krepšinio veikla. Deja, bet kartais subankrutuoja ir krepšinio organizacijos. Aš pačių detalių nežinau, bet svarbiausia, kad nesustotų pats krepšinio procesas. Kiek aš žinau, tas procesas tikrai nesustos.
Kokie jūsų santykiai su dabartiniu LKF prezidentu Vydu Gedvilu? Gal žinote, ką jis planuoja veikti pasibaigus kadencijai?
Krepšinyje sutilpsime visi – reikia tik noro dirbti. Vienas iš didžiausių prioritetų – moterų krepšinis, o ten žmonių, kurie nori kurti pridėtinę vertę, tikrai neužtenka. Jau padaryta daug darbų, bet tikra nepakankamai. Manau, Vydas tikrai liks šalia krepšinio ir konkrečiai moterų krepšinio. Moterų krepšiniui, ypač Kaune, reikalinga vyrų parama. Nenoriu už jį kalbėti, bet moterų krepšinis yra viena iš tų sričių, kur Vydo labai laukiame.
Idėjose ir darbuose reikia vientisumo
Roberto Javtoko komanda teigia, kad mėgstate viską valdyti ir svarbiausius reikalus spręsti vienas. Bet jeigu pasižiūrėtume giliau, tos demokratijos LKF sistemoje galbūt net per daug? Yra Mokyklų taryba, yra Vykdomasis komitetas, yra pusšimtis LKF narių, kurie balsuoja. Ar įmanoma priimti ryžtingus sprendimus tokioje aplinkoje, kai visi nariai žiūri savo interesų ir traukia paklodę į savo pusę?
Aš pats bandau suprasti, kodėl jiems (Roberto Javtoko komandai, – autoriaus pastaba) susidaro toks vaizdas. Niekaip negaliu suprasti ir prieinu išvadą, kad tai yra išgalvotas dalykas. Aš mažiausiai galiu spręsti, nes neturiu balso Vykdomajame komitete, dirbu visiškai decentralizuotoje krepšinio organizacijų veikloje.
Ką tikrai faktiškai sprendžiu, tai biudžetavimo reikalus. Pinigų nuolat reikia ir jų visada trūksta. Mano 85 proc. darbo sudaro komercinių partnerių paieška. Ten esu pasinėręs visa galva, nes jeigu nebus finansinių resursų, visi kiti dalykai nevyks.
Taip, aš matau bendrą problematiką, aš inicijuoju, paruošiu tuos sprendimus. Pavyzdžiui, paimkime aptarinėjamą Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) atvejį. Aš negaliu toleruoti tokios lažybų problemos, kokia jau daugelį metų yra toje lygoje. VK neparuoštų sprendimų nepriima – jeigu mano siūlymas yra savalaikis, paruoštas logiškai, tvarkingai, teisiškai, VK jį realizuoja.
Džiaugiuosi, kad man pavyksta dialogas sus visais kolegeliais LKF organais, visų lygų vadovais, stipriais verslininkais. Visi sprendimai turi būti aiškūs, reikalingi ir veiksmingi. Jeigu kažkas mano, kad aš viską darau ir sprendžiu vienas, negaliu jiems nieko daugiau atsakyti.
Dabartinis Vilniaus „Wolves“ prezidentas Rimantas Kaukėnas spaudos konferencijoje teigia, kad iš MKL prezidento pareigų pasitraukė supratęs, kad dėl ankstesniame klausime aptartos sistemos nesugebės įgyvendinti norimų ir būtinų pokyčių. Čia pat R. Kaukėnas teigia, kad sprendimai turi būti priimami diskutuojant ir įsiklausant į visų nuomones. Ar šie teiginiai neprieštarauja vienas kitam?
Rimantas yra puikus vyras, kaip ir Robertas Javtokas. Noriu pasakyti, kad sprendimų priėmimas dirbant federacijoje ir klube yra visiškai skirtingas.
Klube tu iš tiesų gali pokyčius daryti vienas. Federacijos sistemoje tu turi tiek daug visko suderinti, kad tiek pokyčiai tikrai nėra lengvai įgyvendinami. Bet tokia yra asociacijų valdymo logika ir geriau kol kas niekas nesugalvojo.
Rimantas daro puikius darbus savo vardo paramos fonde, turi gražią ir didelę šeimą. Jis pats pilnas socialinių idėjų ir visokių kitų. O dabar dar – ir atsakingos pareigos „Wolves“ klube. Jis neturėjo laiko įsigilinti, o tai supratę mes labai nuoširdžiai jam padėkojome ir atsisveikinome. Jis visada labai laukiamas, bet jis negalėjo įsitraukti tiek, kiek jis pats tikėjosi ir viskas susiklostė natūraliai.
Žinomas sporto žurnalistas Dalius Matvejevas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį, kad kiekviena federacija ar asociacija yra tarsi mini valstybė, todėl nereiktų stebėtis, kad kiekvieno valstybės nario balsas rinkimuose turi tokį pat svorį.
Kitaip demokratinis pasaulis nesivystys. Nenoriu į tai lįsti, čia yra labai daug kontroversijų. Bet jeigu paimtume Eurolygos pavyzdį, tuomet „Žalgiriui“ ši sistema kaip tik labai palanki, nes Eurolygos mastu jų biudžetas vienas kukliausių, tačiau jų balsas rinkimuose lemia tiek pat, kiek turtingiausių klubų. Vis tik reikia vientisumo savo mintyse, idėjose ir darbuose.
Jau užsiminėte apie komercijos svarbą. Daug dėmesio skiriate Azijos rinkoms. Atsižvelgiant į įtemptą politinį situaciją, ar Kiniją vis dar matote kaip patikimą partnerę?
Kinijoje vyksta daug krepšinio reikalų, bet mes tos rinkos nebetraktuojame kaip pagrindinės tame regione. Yra Indonezija, Filipinai, Pietų Korėja, Japonija, daug kitų Azijos valstybių, su kuriomis bendradarbiaujant galima komercializuoti LKF veiklą.
Pabaigai, žmogiškas klausimas. Ar po rinkimus lydinčios neapykantos bangos, kurią teko ir vis dar tenka sugerti, jums nekilo klausimas, kam man viso to reikia?
Nuo pat pradžių matydamas, kaip viskas prasidėjo ir su kokia agresija susidūriau, galiu tvirtai pripažinti – netikiu, kad agresija gali būti santykių stiprinimo forma ar kryptis. Didžiausias įkvėpimas yra tada, kai nuvažiuoji į mažo miestelio sporto centrą, pamatai žmones, jų vertybes, lūkesčius, paramą. Tai yra geriausias atsakymas, dėl ko turiu praeiti visą šitą situaciją iki rinkimų ir, turbūt, po jų taip pat gyvensime.
Nesmerkiu žmonių grupės pasirinktos filosofijos, bet manau, kad krepšinio bendruomenę reiktų įtikinėti kitokiais būdais. Giluminė, metodinė diskusija yra kelias, į kurį mes turime koncentruotis. Krepšinio bendruomenė tikrai yra stipri mentaline prasme, turinti kritinį mąstymą. Ji atskiria, kas yra rinkiminis šou su negatyvia energija, o kas yra noras ir galimybė Lietuvos krepšiniui stiprėti.
Jaučiuosi tikrai gerai, matau vis didėjantį palaikymą. Žmonės juk puikiai supranta, kad asmenybės, kurios dabar ateina su tokia agresija ir tokiomis vertybėmis, labai greitai gali atsisukti prieš juos. Manau, kad krepšinis, kaip socialinis reiškinys, bendruomenė, tikrai nenusipelnė tokių negatyvių emocijų. Tikiuosi, kad situacija vis gerės ir orientuosimės į krepšinį, o ne į vienas kito žeminimą.
tai silpnumo ženklas. Netinkamas toliau vadovauti.
