Jam prizą įteikė Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Darius Šaluga. Jis pabrėžė, kad sporto vadybininkai neretai atlieka nematomą, bet ne mažiau svarbų darbą sporto vystymuisi bei atletų pasiekimams.
Geriausias 2024 metų Lietuvos sporto vadybininkas 42-ejų M. Bilius yra lengvaatletis, paralimpinis čempionas, nuo 2017 metų vadovaujantis Lietuvos paralimpiniam komitetui.
Metų sporto vadybininko rinkimuose M. Bilius aplenkė Lietuvos bokso federacijos prezidentą Donatą Mačianską bei stipriausios Lietuvos paplūdimio tinklinio poros Monikos Paulikienės ir Ainės Raupelytės vadybininką Simą Pauliką.
„Tai – labai svarbus įvertinimas, kuris įpareigoja tęsti darbus ir ateityje. Pasirodo, kad viskas yra įmanoma. Turiu pripažinti, kad tiek D. Mačianskas, tiek S. Paulikas buvo labai stiprūs konkurentai, todėl apie pergalę negalvojau. Dėl to buvo labai smagu išgirsti savo pavardę, – kalbėjo M. Bilius. – Džiaugiuosi tuo, kaip vyksta neįgaliųjų integracija į sportą ir tikiuosi, kad ji vyks dar sparčiau. Svarbiausia, kad parodėme, jog nesvarbu, ar žmogus turi negalią, ar ne, bet visi gali pilnai dalyvauti sporto bendruomenėje.“
Šiais metais vykusiose Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse Lietuvos delegacija liko su vieninteliu bronzos medaliu, kurį iškovojo dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis.
„Savo komandos darbą šiemet įvertinčiau puikiai, o sportininkų rezultatai galbūt galėjo būti šiek tiek geresni. Visgi turime bronzos medalį, kurio ir tikėjomės. Norai visą laiką yra didesni, bet sezonu esame patenkinti“, – pabrėžė M. Bilius.
Paskelbti kitų nominacijų nugalėtojai
Šiais metais Lietuvos sporto apdovanojimus LSFS organizavo kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK).
„Kiekvienais metais mes tradiciškai pagerbiame sportininkus ir trenerius. Šiemet su Lietuvos sporto federacijų sąjunga apsitarėme, kad mes vis dėl to per mažai skiriame dėmesio federacijoms, sporto renginiams, sporto vadybai, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas prisijungė prie jau tradicinių Lietuvos sporto vadybos apdovanojimų“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Ir nominacijos rodo, ir ta konkurencija tarp nominantų, kad turime labai aukšto lygio Lietuvoje organizuojamus Europos, pasaulio čempionatus. Mūsų federacijų lygis yra tikrai labai aukštas. Tai galima pasiekti tik būnant tikrais fanatikais ir labai mylint sportą bei turint aukštą kvalifikaciją“, – sakė D. Šaluga.
Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose Metų sporto renginiu pripažintas Kaune vykęs Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Jis „Žalgirio“ arenoje sutraukė daugiau nei 70 000 žiūrovų, o televizijos transliacijas stebėjo daugiau nei 50 mln. žmonių. Tai buvo vienas didžiausių sporto renginių per visą šalies istoriją.
„Tokie įvertinimai mums reiškia daug, nes čia balsavo žmonės ir specialistų komisija. Žinoma, nuo to čempionato praėjo jau beveik metai ir dabar yra įsivažiavę nauji projektai, bet malonu viską prisiminti. Motyvacijos mums tikrai nestinga – dabar neturėsime Europos čempionato, bet turėsim ne mažiau įspūdingą ledo šou sausio 9-ąją. Artimiausiu metu sieksime teisės surengti pasaulio
čempionatą. Be to, jau antrus metus kartu su Vilniaus miestu įrengiame išskirtines čiuožyklas netikėtose vietose. Turime stiprią komandą ir žengiame suplanuotais žingsniais“, – sakė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis.
Metų sporto renginiu taip pat pretendavo tapti „Olimpinė diena“ Šiauliuose bei UEFA Europos U19 merginų futbolo čempionatas Lietuvoje.
LFF tapo metų sporto federacija
Metų sporto federacija išrinkta Lietuvos futbolo federacija. Tokio įvertinimo ši federacija susilaukė pirmą kartą.
„Smagu, kad mus įvertino ir taip pat dėl to, kad jau keletą metų iš eilės esame nominuoti net keliose nominacijose. Šiuose rinkimuose balsuoja ne tik visuomenė, bet ir specialistai, todėl jie realiai vertina situaciją ir mums labai smagu būti tarp geriausiųjų.
Džiugu, kad Lietuvoje turime vis daugiau tarptautinių futbolo renginių ir mumis pasitiki tarptautinės organizacijos. Kitais metais stengsimės neatsilikti, nes veikti tikrai turėsime ką“, – mintimis dalinosi Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius.
E. Stankevičiuis prisipažino, kad iki pilnos laimės trūksta geresnių Lietuvos nacionalinės komandos rezultatų.
„Labai pozityviai vertinu naujus pasaulio čempionato atrankos burtus ir labai norėčiau lipti ant Lietuvos sporto vadybos apdovanojimų scenos patriukšmaudamas su rezultatais ir galbūt turėdami istorinį kelialapį į pasaulio čempionatą“, – šypsojosi E. Stankevičius.
Metų sporto federacija taip pat pretendavo tapti Lietuvos irklavimo federacija ir Lietuvos tinklinio federacija.
Metų sporto miestu pripažinti Druskininkai.
„Kaip nedideliam miestui, vien patekti tarp nominantų jau yra didelė garbė. Druskininkuose yra gera aplinka sportui ir tą patvirtina teisė kitais metais organizuoti pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatą. Tuo pačiu tai yra įpareigojimas toliau stengtis viską atlikti gerai, kad mieste apsilankę sportininkai, dalyviai ir žiūrovai paliktų gerus atsiliepimus“, – kalbėjo prizą atsiėmęs Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Druskininkai pastaraisiais dešimtmečiais didelį dėmesį skiria sportui. Čia sukurta infrastruktūra atitinka pasaulio čempionatų standartus – nuo tarptautinius čempionatus priimančio Lietuvos sporto centro iki unikalios „Snow arenos“, kur treniruojasi atletai iš daugiau nei 50 pasaulio šalių.
„Jei atvirai, tai mes vis dar svajojame apie dirbtinę jūrą su naujausiomis technologijomis, kur profesionaliai galėtų sportuoti banglenčių sporto entuziastai. Ketiname ir toliau plėsti prieinamų sporto šakų sąrašą. Džiaugiuosi, kad įvestas antras euras už miesto rinkliavos mokestį yra skiriamas renginių organizavimui, todėl mes gebame surengti ir tokius sporto renginius, kurie vykdavo kitur“, – džiaugėsi R. Malinauskas.
Tarp kandidatų tapti metų sporto miestu buvo Šiauliai ir Kaunas.
Metų sporto iniciatyva pripažinta Lietuvos sporto vystymo asociacijos platforma „Nugalėtojas“.
Ši platforma padeda surasti savo sportą, kuris įkvepia ir motyvuoja siekti asmeninių tikslų. Rezultatai kalba patys už save: per 1,5 milijono parodymų „Google“ paieškoje, 85 tūkstančiai peržiūrų iš Lietuvos. Platformos dėka jau 8 tūkstančių žmonių atrado savo sporto kelią – nuo mėgėjų iki profesionalų.
Tarp nominuotų iniciatyvų buvo konferencija „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“ bei futbolo projektas „Pradinukų lyga – iššūkių mėnuo“.
Prizas už nuopelnus Lietuvos sporto medicinai atiteko Vytautui Zumeriui.
Šiemet 80 metų jubiliejų sutikęs žinomas Lietuvos sporto gydytojas V. Zumeris su šalies olimpiečiais yra dirbęs trejose olimpinėse žaidynėse, o vieneriose lankęsis kaip svečias.
1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos vasaros olimpinėse žaidynėse jis buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas, o 1994 m. Lilehameryje jis rūpinosi slidininkais. 2002 m. lietuvį kaip savo svečią į Solt Leik Sičio žaidynes pakvietė Tarptautinė slidinėjimo federacija. Vėliau jis buvo išrinktas Lietuvos atletinės gimnastikos ir Lietuvos slidinėjimo federacijų pirmininku.
„Jausmas toks, kad gal net kiek per didelis įvertinimas. Tiesiog dirbau savo darbą, kuris man patiko. Jeigu sudalyvauti trejose olimpinėse žaidynėse, tai jau yra įsimintinas periodas. O šiaip tai būdavo darbas – stovyklos, kelionės, žiemos trasos. Darbai įvairūs, bet svarbiausia, kad viskas buvo smagu. Dabar įsijungiu kompiuterį ir ten rodo įvairius sporto herojus – matai kur jie vaikšto ir prisimenu, kad ir pats ten vaikščiojau“, – sakė V. Zuberis.
Apdovanojimas už nuopelnus sporto vadybai įteiktas ilgamečiam Marijampolės „Sūduvos“ futbolo klubo prezidentui Vidmantui Murauskui. Per jo jau 22 metus trunkantį vadovavimo laikotarpį „Sūduva“ pasiekė išties įsimintinų laimėjimų. Jis smarkiai prisidėjo prie naujo futbolo stadiono bei maniežo atsiradimo.
„Nebuvau susimąstęs apie tokį įvertinimą. Prieš keletą metų esu čia išrinktas metų sporto vadybininku, taip pat turėjome įvertinimą ir „Sūduvos“ klubui. Dabar gavau prizą už ilgą laikotarpį, todėl galima pagalvoti, jog laikas eiti į pensiją, – šypsodamasis kalbėjo V. Murauskas. – Marijampolėje nebuvo didelių futbolo tradicijų, tik 1975 metais yra iškovoti bronzos medaliai. Per pastaruosius 23 metus A lygoje tapome triskart Lietuvos čempionais, keturis sykius iškovojome sidabro medalius, penkis – bronzos. Esame laimėję ir LFF taurę bei Supertaurę. Esu dėkingas šeimai, kuri mane palaikė, nes kitaip nebūčiau galėjęs skirti tiek laiko ir finansų. Mano paties futbolininko karjera greitai nutrūko dėl šeimyninių aplinkybių, todėl meilę futbolui realizuoju kitaip.“
Metų sporto rėmėju paskelbta telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“. Ji yra Lietuvos paralimpinio komiteto partnerė.
„Turime misiją su savo rėmimu, kuris yra ir finansinis, ir komunikacinis, įtraukti kuo daugiau žmonių su negalia į profesionalų bei neprofesionalų sportą. Tikime, kad į sportą įsitraukę žmonės jaučiasi geriau ir manome, jog ši misija mums neblogai pavyksta“, – teigė „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.
Visiems nominacijų laimėtojams buvo įteikti skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurti prizai.
Devintą kartą Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) organizuotų Lietuvos sporto vadybos rinkimų darbo grupę sudarė devyni asmenys: LSFS prezidentas D. Šaluga, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentas Saulius Ritteris, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja Dalia Galnaitytė, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas, Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Tautvydas Vencevičius ir 2023 metų sporto vadybininkas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
