Sekmadienį pasibaigęs pasaulio plaukimo čempionatas Lietuvai buvo itin džiaugsmingas. Iš jo R. Meilutytė parsiveža 50 m ir 100 m plaukimo krūtine rungčių medalius. Taip pat Fukuokoje 26-erių kaunietė užfiksavo ir naują 50 m rungties pasaulio rekordą distanciją perplaukusi per 29,16 sek.
Nors galbūt kai kam toks R. Meilutytės pasirodymas yra stebinantis, tačiau du buvę plaukikai ir patys olimpinėse žaidynėse ne kartą dalyvavę Giedrius Titenis ir Vytautas Janušaitis sakė, kad bent vieno medalio iš Rūtos tikėjosi dar prieš prasidedant plaukimams.
„50 m rungtyje – tikėjausi. Ji demonstravo gerą laiką ir praeitais metais, ir šį sezoną. Dėl 100 m nebuvau tikras, bet tikrai puikiai pasirodė, nuostabiai“, – sakė G. Titenis.
„50 m rungtyje tikėjausi tokio rezultato. Jos ir pernai rezultatai link to ėjo, bet 100 m buvau labai nustebęs jos rezultatu. Manau, ir ji pati buvo nustebusi, kad taip greitai plaukė“, – antrino ir V. Janušaitis.
Su naujienų portalu tv3.lt bendravę plaukikai papasakojo, kas galėjo lemti tokius puikius R. Meilutytės rezultatus ir ko dar galime iš jos tikėtis ateityje.
Pertrauka išėjo į naudą
R. Meilutytė išskirtinį savo talentą pasauliui pademonstravo 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse, kai tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį.
Po olimpinio aukso sekė ne vienas medalis, tačiau 2019 m. Lietuvą apskriejo nemaloni žinia – R. Meilutytė paskelbė apie savo karjeros pabaigą. Toks Lietuvos „auksine žuvele“ vadinamos plaukikės žingsnis daug kam buvo netikėtas ir netgi sukrečiantis.
Plaukimo sporto fanų džiaugsmui vos po poros metų Rūta į baseiną ir vėl sugrįžo, o jos demonstruojami rezultatai rodo, kad dvejų metų poilsis jai buvo tik į naudą.
„Aišku, sudėtinga kalbėti, kas padėjo, kas ne, reiktų jos pačios klausti. Jeigu žiūrint iš šalies, tai reiškia, kad poilsis padėjo. Ji padarė tokius rezultatus, reiškia ji viską darė taip, kaip jai reikėjo ir viskas puikiai sukrito“, – tokios pertraukos naudą aptarė G. Titenis.
Lietuvos čempionas ir olimpietis V. Janušaitis pastebėjo tą patį ir sakė, kad ne vienas iškilus sportininkas taip pat po pertraukų į baseiną sugrįžo su naujomis jėgomis.
„Michaelas Phelpsas irgi buvo metęs po Londono olimpiados porai metų, tada sugrįžo ir Rio de Ženeiro žaidynėse iškovojo ne vieną medalį. Rūtos irgi panašus pavyzdys. Matyt, tai buvo ne per ilgas poilsis, kad sugrįžtų į sportą ir demonstruotų gerus rezultatus.
Tuo labiau, kad ji jauna sustabdė karjerą. Amžius irgi labai svarbu. Jeigu aš norėčiau sugrįžti, tai tikrai niekada nepavyktų taip“, – juokavo plaukikas.
100 m plaukimo krūtine pasaulio čempione Rūta buvo karūnuota antrą kartą. Pirmąjį kartą ji tai pasiekė prieš dešimtmetį, 2013 m., Barselonoje, būdama vos 16 m. Plaukikai pasakojo, kad toks atvejis nėra vienetinis, tačiau sutiko, kad tokie dalykai – reti.
„Tokių pavyzdžių yra. Amerikietė Amanda Beard 1996 m. būdama 14 m. laimėjo auksą, po to buvo metusi ir vėliau, po kiek metų, vėl laimėjo medalį. Tokie pavyzdžiai reti, bet jų yra. Čia, galima sakyti, vienas iš tų neįtikėtinų dalykų.
Kai 15-16 m. laimi kažką, tai 10 m. tarpas nėra labai didelis, kad kažko negalėtum vėl pasiekti. Dabar Rūta subrendusi tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir ji mėgaujasi tuo plaukimu. Kai darbą suderini su malonumu, viskas išeina“, – kalbėjo V. Janušaitis.
Itin svarbus požiūris į plaukimą
R. Meilutytė po savo pasirodymų baseine ne kartą sakė, kad prieš startuodama ėjo su viena nuostata – pasimėgauti procesu. Abu kalbinti olimpiniai plaukikai sakė, kad toks požiūris yra itin svarbus, norint pasiekti gerus rezultatus.
„Čia ir būna didžioji problema, kai sportininkas apie plaukimą pradeda galvoti kaip apie darbą ir nebejaučia malonumo, tada būna labai sunku. Tada ir rezultatas kenčia, nes kūnas ir pajėgumai priklauso tik nuo tavęs.
Tas poilsis ir tas mėgavimasis plaukimu jai davė labai daug. Pagal rezultatus galime žiūrėti, kad ji puikiai pasiruošusi, puikiai plaukia. Taip pat matosi ir prieš startą, po starto, kad ji mėgaujasi tuo, ką daro. Labai smagu, kad ji rado vėl meilę plaukimui. Tai yra svarbus aspektas“, – aiškino G. Titenis.
V. Janušaitis pridūrė, kad plaukime stipri psichologinė būklė yra labai svarbi, nes treniruotės yra alinančios ne tik fiziškai, tačiau ir psichologiškai:
„Per dieną 2-4 valandas žiūrėti į baseino dugną, būti su savimi nėra labai lengva. Nei vienas sportas nėra lengvas, ypač, kai yra tokia monotonija.“
Atrodo, kad po tokio pasirodymo Japonijoje aukščiau R. Meilutytei pakilti jau nėra, kur. Pasaulio čempionato bronzą 2009 m. laimėjęs G. Titenis juokavo, kad dabar trūksta tik pagerinti 100 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą arba savo meistriškumą dar kartą įrodyti Paryžiaus olimpiadoje:
„Jeigu ji norės, jai viskas seksis ir plauks, tai galima tikėtis ir olimpinės čempionės titulo vėl. Liko dar metai, ilgas laiko tarpas, neaišku, kaip kas vyks, tai nereikia bėgti įvykiams už akių. Pasidžiaukime tuo, ką ji turi dabar.“
„Aš įsivaizduoju, kad ji ir dabar norėjo 100 m rekordo pamačiusi savo rezultatus parengiamuosiuose plaukimuose. Ji galbūt tikėjosi ir finale tą pasaulio rekordą pagerinti.
Aš tikiuosi, kad ji tam tikrus tikslus išsikels žaidynėms ir juos pasieks. Aš pats kiekvieną sezoną ieškodavau, kaip galiu tobulėti, ko aš noriu, kad ta motyvacija išliktų ir kažko siektum. Kai jau nieko nenori ir viską turi, reiškia, kad reikia viską baigti“, – antrino ir V. Janušaitis.
Rinktinės rezultatai nedžiugina
Pasaulio plaukimo čempionate be R. Meilutytės dalyvavo ir Kotryna Teterevkova, Aleksas Savickas, Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Danilas Pancerevas. Deja, medalių nei vienas plaukikas neiškovojo, tačiau A. Savickas gali pasidžiaugti olimpiniu normatyvu.
Paklaustas, kaip vertina tokius plaukimo rinktinės pasirodymus, G. Titenis nevyniojo žodžių į vatą ir sakė, kad jie galėjo būti daug geresni.
„Nelabai, labai nelabai. Atrodo, kad nėra geras darbas padarytas. Jauniai nežibėjo asmeniniais rekordais ir suaugę lygiai taip pat. Kažkur yra klaidų, bet tikiuosi, kad jas ištaisys.
Realiai Aleksas pasirodė puikiai, pasidarė olimpinį normatyvą, ir Rūta. Asmeninis plaukiko rezultatas rodo, kaip buvai pasiruošęs, o visa rinktinė buvo nelabai pasiruošusi. Kažkur buvo padarytos klaidos“, – sakė jis.
Visgi V. Janušaitis buvo kiek geresnės nuomonės. Anot jo, A. Savicko olimpinis normatyvas ir K. Teterevkovos plaukimas finale jau yra geras pasiekimas Lietuvai.
„Finalas yra labai daug pasaulio čempionate. Kaip sakoma, pirmos 8 vietos yra prizinės vietos, o pirmos trys – medaliai. Labai didelis pasiekimas yra plaukti finale.
Taip, Andrius Šidlauskas galėjo geriau pasirodyti ir normatyvą pasidaryti, bet gal jam pavyks reabilituotis universiadoje.
Visokių dalykų atsiranda. Kartais ir ne ta koja iš lovos išlipus gali ta diena sugriūti. Tikrai nėra blogi rezultatai. Du aukso medaliai Rūtos viską atsveria“, – kalbėjo V. Janušaitis.
