S. Maslobojevo kreipimasis (kalba netaisyta):
Nesu tas, kuriam norisi, kad valstybė suteiktų pašalpą iš gailesčio, tačiau negaliu ir tylėti tuomet, kai pasaulio čempionai dėl diskriminacinių teisės aktų nuostatų yra apdovanojami diplomais ir gertuvėmis, kurie niekaip neprisidės prie to, kad tu, kaip sportininkas, išlaikytum savo formą, gerintum rezultatus ir toliau turėtum galimybę pergalėmis garsinti Lietuvos vardą, nei galėsi jais pamaitinti savo šeimą ir vaikus.
Ir šis faktas liečia toli gražu ne tik mane vieną ir aš tikrai nekalbu apie pasaulio, Europos čempionatus, kurie nėra pripažinti visų pasaulio valstybių.
Teisės aktuose yra numatyta keletas valstybės skatinimo būdų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus. Galime kalbėti apie vienkartines valstybės premijas, taip pat apie valstybės stipendijas.
Valstybinės premijos yra mokamos olimpinių žaidynių 1-8 vietų laimėtojams, pasaulio ir Europos 1-3 vietų laimėtojams, tačiau įstatyme yra ir ribojanti nuostata, kuri, pavyzdžiui, buvo pritaikyta ir mano asmeniui – rungtyje turi varžytis ne mažiau 16 valstybių atstovų, iš kurių turima nugalėti ne mažiau kaip 1/3 varžovų. Kam sukurta ši ribojanti nuostata, man nuoširdžiai sunku atsakyti – nepriklausomai nuo to, ar sportininko kelias į laimėtojų trejetą atitinka šiuos skaičius, mažiau laimėtoju dėl tokios priežasties jis netampa. Man lengviausia kalbėti apie savo sporto šaką, kadangi su ja susiduriu praktiškai. Šioje svorio kategorijoje norinčių ir galinčių varžytis iš įstatyme numatyto reikalingo šalių skaičiaus beveik niekuomet nesusirenka, o net jei ir susirinko, startuojant atkrintamųjų varžybų principu, nėra įmanoma pakeliui kovoti su ne mažiau kaip 1/3 varžovų. Jokiame formate.
Ar dėl to tu tampi mažiau čempionas? Ar dėl tokios priežasties aukšto meistriškumo ir rezultatus demonstruojantis sportininkas nusipelno išskirtinai diskriminuojančio įstatyminio požiūrio lyginant su kitomis sporto šakomis?
Kalbant apie valstybines stipendijas, pastarosios apskritai skiriamos tik olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktų rungčių atstovams, parolimpiečiams ar kurčiųjų žaidynių atstovams, nenumatant jokios galimybės gauti tokio pobūdžio paramą sportininkams, kurių atstovaujamos sporto šakos nepatenka į šias kategorijas.
Ir visgi galimybės pritaikyti tam tikras išimtis egzistuoja. Lietuvos Respublikos Sporto įstatyme yra numatyta galimybė valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms steigti apdovanojimus už asmens nuopelnus sportui iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų įstaigų lėšų.
Imant šiuo metu viešumoje skambantį mano pavyzdį, esant įstatyminei neteisybei buvo galima ieškoti būdų ją ištaisyti, neišskiriant mano sporto šakos ir iš Vyriausybės reprezentacinių lėšų S.Skverneliui skirti ne gertuvę, o finansinę paskatą taip, kaip tai įprastai būna daroma, kai sportininkai atitinka šiame įstatyme nustatytus kriterijus, o vėliau ieškoti būdų tinkamai sureguliuoti valstybės skatinimo už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus priemones taip, kad maksimaliai apimtų visų potencialių Lietuvai atstovaujančių sportininkų įvertinimą.
Todėl nuoširdžiai prašau naujos valdžios ištaisyti senųjų valdininkų abejingumo klaidas ir paskatinti ne tik senuosius pavyzdžius, bet ypatingai jaunuosius talentus atsiduoti pilnai savo veiklai ir garsinti Mūsų mažą, bet labai ypatingą šalį.
Taip, gal mes ir esame tik taškelis žemėlapyje, bet tai nereiškia, kad tas taškelis negali šviesti ryškiau už kitus.
Tad palaikykime vienas kitą ne tik pagyrimu, bet ir paskatinimu.
