Plačiau apie savo žaidimo stilių ir tapimą kitokiu žaidėju Ispanijoje rinktinės krepšininkas papasakojo „Krepšinio namų“ dokumentikos kūrėjams.
Būnant devyniolikos Kauno „Žalgirio“ sistemoje užaugęs 198 cm ūgio gynėjas buvo paskolintas Ispanijos antroje lygoje rungtyniaujančiai Huescos „Huesca“ ekipai.
Dar po metų lietuvis tapo laisvuoju agentu ir pasirinko Ispanijos aukščiausioje lygoje rungtyniavusios Manresos ekipos pasiūlymą, kur praleido dvejus savo karjeros metus.
Sėkmingas žaidimas Manresoje M. Grigoniui atvėrė kelius į pajėgią Tenerifės „Iberostar“ ekipą, su kuria 2017 m. triumfavo naujai įkurtoje FIBA Čempionų lygoje ir tapo finalo ketverto MVP.
🇱🇹 Marius Grigonis stepback game is as smooth as butter on bread 🤤#TissotBuzzerBeater x #ThisIsYourTime
— FIBA Basketball World Cup (@FIBAWC) August 27, 2022
📺 https://t.co/4Q4fptW8Tc pic.twitter.com/RtMyg7N92a
Krepšininkas neslepia, kad ketveri Ispanijoje praleisti metai padarė didelę įtaką tiek jo krepšinio stiliui, kuris tapo laisvesnis, tiek ir formavo pačią jo asmenybę.
„Ispanijoje krepšinis laisvesnis, jie bėga, meta ir labai neapsikrauna, bet dabar jau visur tas krepšinis į tą pusę krypsta, bet ispanai tą anksčiau pradėjo naudoti. Ta pozityvi emocija persiteikė ir man. Pirmais metais jau iš karto nuo treniruočių, per porą mėnesių kažkaip pasikeitė tas žaidimo stilius ir atsimenu grįžau į Lietuvą, buvo U19 čempionatas ir jau reikėjo save stabdyti, nes vis tiek reikėjo prisitaikyti ir prie komandos“, – apie Ispanijoje išmoktas svarbiausias krepšinio pamokas ir įgytą laisvumą dėstė jis.
„Išmoksti greičiau priimti sprendimus aikštėje ir tiek daug neapsikrauni po pralaimėtų rungtynių. Pas lietuvius visada yra toks savęs plakimas, spaudimas, nes pergyveni po pralamėjimų, bet tiek komandos draugai, tiek treneriai ten sakydavo, kad nieko tokio toliau važiuojame. Pas mus Lietuvoje su treneriais įprasta, kad jei pralaimi, tai negali rūbinėje šnekėti, negali juokauti. Turi sėdėti ir liūdėti, kol nuvažiuosi namo, o jau namuose užsidaręs gali ir pasišypsoti truputį“, – pasakojo M. Grigonis.
2017-2018 metų sezone M. Grigonio keliai pasuko į Berlyno ALBA ekipą, o vėliau jis trejus metus praleido „Žalgiryje“. Paskutiniame 2020-2021 m. sezone Kaune lietuvis jau buvo rezultatyviausias savo ekipos krepšininkas Eurolygoje ir per vienerias rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 13,4 taško.
Tame sezone savo šaltakraujiškumą jis geriausiai visai Europai pademonstravo Eurolygos 16-ojo ir 22-ojo turo rungtynėse, padovanojęs kauniečiams dvi įspūdingas pergales paskutinėmis rungtynių sekundėmis. Vieną Vokietijoje, kai iki rungtynių pabaigos likus 4 sekundėms metimu iš vidutinio nuotolio pribloškė „Bayern“ – 74:73. Antrą Ispanijoje, kai „La Fonteta“ arenoje paskutiniu dūriu po gražios verpstės nuo maždaug baudų metimo linijos pražudė vietos „Valencia“ – 79:78.
Įspūdingiausią Grigonio metimą Eurolygoje žiūrėkite čia:
Visgi pats M. Grigonis nemano, kad žaidimą vienas prieš vieną jis nugludino rungtyniaudamas Ispanijoje. Anot jo, tą lėmė ir visame pasaulyje besikeičianti krepšinio filosofija, kuri dabar yra labiau orientuota ne į komandinius, o į individualius žaidėjų veiksmus.
„Dabar tas krepšinis vis tiek eina link ten, tas pats Rokas Jokubaitis, pas jį irgi matosi, kad tas žaidimas yra visai kitoks ir tos krepšinio mokyklos visai kitaip dabar moko tų pagrindų, daugiau yra žaidimo vienas prieš vieną. Aš pats visada, kai žaidžiu, tai tikslas yra įmesti į krepšį arba kitam perduoti, kad jis įmestų, tai viską bandai daryti taip“, – teigė jis.
Per savo krepšininko karjerą M. Grigoniui teko dirbti su pačių įvairiausių stilių treneriais. Kaip pačius griežčiausius jis įvardija ispaną Pedro Martinezą ir Šarūną Jasikevičių, o laisviausią ir labiausiai sukalbamą – ALBA klube jį treniravusį legendinį ispaną Aito Garcia Renesesą. Krepšinininkas įsitikinęs, jog sugebėjo puikiai prisitaikyti prie visų trenerių ir jų darbo metodų.
„Su Aito Garcia Renesesu ten yra visiškai kita kultūra, bet labai keista, kad iš A.G.Reneso visko mokėsi tas pats P. Martinezas, nes beveik visi ispanų treneriai mokėsi iš Aito, tai jis yra kaip trenerių tėvas. Pas jį sistema galbūt panašiausia į Martino Schillerio.
Manau, kad turi adaptuotis ir prisitaikyti prie kiekvieno trenerio, negali būti visur tas pats. Nuo to ir priklauso, ar esi geras žaidėjas, ar gali žaisti kiekvienoje sistemoje, tai manau, kad prie kiekvieno prisitaikiau. Jei norėdavo, kad būčiau tik metantis, tai mesdavau, jei norėdavo, kad kurčiau, tai ir kurdavau.
Ypač turi prisitaikyti pačioje pradžioje, nes neįrodinėsi būdamas jaunas, kad aš tik tą darau, o kažko kito nedarysiu. Manau, kad čia jau yra tos dabartinės kartos didžiausia problema, nes jie jau ateina su savo žaidimu ir nenori nieko keisti, nenori pasiimti kažko naujo“, – įsitikinęs M. Grigonis.
M. Grigonio pasakojimą, kaip jį pakeitė žaidimas Ispanijoje, rasite straipsnio viršuje.
Devintąją „Krepšinio namų“ dokumentikos ciklo seriją žiūrėkite čia: