Treneris atskleidė, kad studijuodamas universitete vis dar tikėjosi tapti žaidėju. Lūžis, kuomet kamuolį rankose galutinai pakeitė derinių lentelė, įvyko pradėjus dirbti su auksine karta.
„Kai pradėjau dirbti Kauno krepšinio mokykloje, mano pirma laida buvo kaip tik 1992 metais gimę vaikai. Su ja vėliau tapau Lietuvos rinktinės treneriu, ėjome per Europą. Tie pirmi metai, kai darbas patiko, buvo aistra nugalėti kažką, treniruoti, patvirtino, kad tai yra tai, ko noriu“, – profesinio kelio pradžią prisiminė 45-erių darbėniškis.
K. Maksvytis tapo žmogumi, pristačiusiu Igną Brazdeikį ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos krepšinio auditorijai. Strategas prisiminė savo kelionę į JAV, kur turėjo susipažinti su tuo metu Orlando „Magic“ ekipai atstovavusiu išeivijos lietuviu.
„Pirmas skrydis išėjo kažkiek kurioziškas, buvo atšauktas mūsų skrydis į Orlandą iš Bostono. Turėjome atskristi ir pamatyti Igno rungtynes, bet gavome tik kitą lėktuvą, kuris atskrido vėlai po rungtynių, išskridimas buvo numatytas vidury nakties. Atskridę turėjome 3-4 valandas, bet vis tiek neatšaukėme savo planų, atvažiavome, pabendravome, jau buvo po rungtynių. Užsimezgė paprastas ir šiltas ryšys.
Be abejo, bendravimas buvo viena, reikėjo antro žingsnio – kad jis atvyktų į Lietuvos rinktinę, to ir paprašiau jo ir jo agento – kad jis atvažiuotų, pats pažiūrėtų, mes jį pačiupinėtume. Kai pamatėme aikštelėje jo atsidavimą, paprastumą, norą, energiją, galimybes, iškart supratau, kad šitas žaidėjas turi neblogą ateitį, yra pakankamai jaunas, gali daryti klaidų, bet su jo darbu, noru ir energija, manau, kad bus geras žaidėjas“, – apie savo auklėtinį kalbėjo treneris.
2022-ieji strategui buvo pašėlę metai – vasarį prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, K. Maksvytis paliko šalies agresorės klubą, netrukus stojo prie „Žalgirio“ vairo, tačiau galiausiai neįveikė „Betsafe-LKL“ pusfinalio barjero. Vasarą specialistas mėgino siekti aukštumų Europos čempionate su nacionaline komanda, tačiau ir ten buvo nudegta – aštunfinalyje po pratęsimo skaudžiai nusileista ispanams.
„Bijai vilko – neik į mišką. Bijai „vilkų“, dabar yra tokia komanda (juokiasi), neik į mišką. Trenerio darbas nėra vien tik pergalės, gėlytės, šventės, fejerverkai. Yra ir kaip toje lietuvių liaudies dainoje, kai mama išlydi savo vaiką, kad kelias ne vien rožėmis klotas, taip nebus. Yra buvę karjeroje buvę gerų laikotarpių, yra buvę ir sudėtingų. Stengiuosi kaip tik nuo to pasisemti, įgavau patirties, užsiauginau dar storesnę skūrą ir manau, kad esu dar stipresnis nei buvau prieš tai“, – optimizmo neprarado K. Maksvytis.
Visas pokalbis su „Žalgirio“ vyr. treneriu:
