Lietuviai ir australai H grupėje pasiekė po dvi pergales ir ketvirtadienį sieks įsirašyti trečią laimėjimą, išsiašikinti pirmos vietos likimą Donguano mieste ir taip pasigerinti situaciją prieš antrąjį etapą. Jau aišku, kad jame teks žaisti su Prancūzijos ir Dominikos Respublikos rinktinėmis.
Australijos komanda nuo čempionato pradžios įvardijama kaip viena favoričių, o savo sudėtyje turi keturis NBA žaidėjus – Patty Millsą, Matthew Dellavedovą, Joe Inglesą ir Aroną Baynesą. Dar du žaidėjai praėjusį sezoną žaidė NBA – Andrew Bogutas ir Mitchas Creekas, bet kitą sezoną juos išvysime Australijos lygoje.
Iš šio būrio skaudžiausius prisiminimus kelia P. Millsas – 2016 metų Rio žaidynėse jis mūsiškiams sukratė 24 taškus ir tada australai šventė pergalę 90:64.
2014 metais abi rinktinės kovėsi pasaulio čempionate, kur taip pat buvome silpnesni 75:82.
Šiuos pralaimėjimus jautė ir matė rinktinės veteranas Jonas Mačiulis, atsigavęs po alkūnės traumos ir vėl vaidinantis svarbų vaidmenį.
Kokius akcentus išskirtumėte?
Pergalė suteiktų pranašumo kitoje grupėje, tai yra pagrindinis akcentas. Toliau taktika, kurią pasikartojome ir bandysime išpildyti.
Kiek svarbus J. Inglesas?
Jis tikrai yra svarbus jų komandai, nes kuria ir meta nemažai taškų. Jis vienas sugeneruoja apie 30 taškų komandai. Tai vienas jų lyderis, bet tikrai ne vienintelis kūrėjas puolime. Reikės gaudyti P. Millsą ir kitus. Jie yra nenuspėjama komanda. Matėme, kad ir ne metikai, pavyzdžiui M. Dellavedova, prieš Kanadą paėmė ir įmetė keturis tritaškius, todėl negali nuvertinti. Tai gera komanda, kurios negali nuvertinti. Reikės stebėti visus ir negalėsi atsipalaiduoti, visiems turėsi skirti pakankamai dėmesio.
Keletą kartų esate pralaimėję australamas. Ar yra likę asmeniškumų?
Asmeniškumų jokių nėra. Komandai reikia laimėti, o mūsų komanda nori laimėti kuo daugiau. Tiek šiame čempionate, tiek buvusiuose. Einame laimėti, o ne todėl, kad kažkas įžeidė prieš penkerius metus tai todėl laimėsime. Norime laimėti taip ar taip, nesvarbu prieš ką žaidžiame.
J. Inglesas mėgsta kalbėti. Ar teko girdėti ir atsakyti į tai?
Nežinau, mes su juo nuo senų laikų pažįstami, dar kai „Barcelonoje“ žaidė. Mes pakankamai vienas kitą pažįstame. Jis tegu šneka, aš kitaip atsakau.
Kaip veteremas, matęs ne vieną komandą - kiek stabilumas džiugina ir bendras rinktinės vaizdas?
Ką reiškia stabilumas.. Krepšinis toks žaidimas, kuriame klaidų neišvengsi ir jų buvo tiek pirmose, tiek antrose rungtynėse. Visi atvažiavome susikaupę. Atvažiavome su dideliu noru vėl kažką įrodyti, bet ne kaip individai, o kaip komanda. Tai labiausiai džiugina ir jeigu taip bus toliau, manau, kad galime kažką nuveikti.
Ar tas buvimas komanda, o ne individais, kažkuo skiriasi nuo ankstesnių metų?
Nežinau. Gal būdavo po medalių atvažiuodavome atsipalaidavę į sekančius čempionatus. Lietuvos rinktinėje niekada nebuvo, kad kažkas aukščiau norėtų kitų pasirodyti ar žaistų dėl kontrakto, gal labiau atsiplaidavimas. Bet 2016 metai buvo švelniai tariant nelabai sėkmingi, 2017 irgi tokie nelabai. Dabar tikrai atvažiavome susikaupę ir darome darbą, kas kam paskirta.
Kaip pats jautiesi, kaip sekasi įsivažiuoti?
Darau, ką sugebu geriausiai. Dažniausiai tai stoviu gynyboje, kiek išeina, tiek. Puolime kai laisvas meti. Jeigu komanda laimi, tai visiems gerai. Dažniausiai tada niekas nežiūri, jūs neskalpuojate asmeniškai kiekvieno paeiliui (juokiasi). Jaučiuosi tikrai gerai. Jeigu nebūčiau pilnai sveikas, nebūčiau važiavęs. Esu čia, esu sveikas ir pasiruošęs žaisti.