Lietuva (2/0) po pergalės 92:69 užsitikrino bilietą iš H grupės toliau, o viena rimčiausių paspirčių tam tapo abiejų NBA centrų žaidimas kartu.
Kaip įprasta, J. Valančiūnas ir D. Sabonis mačą pradėjo kartu ir sužaidė keturias minutes. Vėliau D. Adomaitis savo didžiausią jėgą baudos aikštelėje rotavo tarpusavyje. Iki ketvirtojo kėlinio pradžios.
Iki rungtynių pabaigos likus žaisti kiek daugiau nei septynias minutes, JV žengė į aikštę ir abu centrai vėl turėjo dalintis aikšte. Ir tai pavyko turbūt geriausiai, iš to ką spėjome pamatyti per visas draugiškas rungtynes ir pirmąjį mačą su Senegalu.
Tai buvo 5 minučių atkarpa, parodžiusi ne tik, kad JV ir Sabonis vis geriau jaučiasi šalia vienas kito, bet ir tai, kad vis dar yra kur tobulėti.
Lietuva tas penkias minutes turėjo didelę ūgio persvarą – Kanadiečiai prieš Joną ir Domantą bei likusius žaidėjus išrikiavo tris gynėjus Keviną Pangosą, Cory Josephą ir Phillą Scrubbą, o priekinę liniją sudarė Kyle’as Wiltjeras ir Khemas Birchas, kurių abiejų ūgis siekia 206 cm.
Dainiaus Adomaičio kariauna netruko tuo naudotis.
Pirmoje atakoje, J. Valančiūnas atsidūrė po krepšiu prieš vieną iš gynėjų, bet šioje vietoje nesulaukė D. Sabonio perdavimo ir ataka baigėsi netiksliu Luko Lekavičiaus tritaškiu.
Kitoje atakoje vėl nutiko identiška situacija, kai vienas iš aukštaūgių atsidurdavo prieš žemesnį varžovą, bet nesulaukdavo perdavimo „laiku ir vietoje“ iš dvigubinamo komandos draugo. Trečias kartas nemelavo.
Ties kraštu kamuolį gavęs D. Sabonis priėmė teisingą sprendimą ir „pakabino“ kamuolį J. Valančiūnui, kuris jį lengvai įstūmė į krepšį nublokšdamas K. Pangosą.
Kitoje atakoje jau JV „kabino“ kamuolį Domantui, bet šį sustabdė trys kanadiečiai. Vis tik kamuolį žvėriškai nusiėmė Jonas, atidavė jį M. Kalniečiui, o šis surado laisvą Domantą.
Šią penkių minučių atkarpą, kurios metu lietuviai apstumdė ir apšokinėjo kanadiečius, mūsiškiai laimėjo 13:7.
Kartu JV ir Domas prieš Kanadą sužaidė tik 9 minutes, o per šią atkarpą Lietuva surinko 9 taškais daugiau už varžovus. Tiek drauge, tiek žaisdami po vieną, NBA bokštai įrodo, kad priimdami teisingus sprendimus, neforsuodami situacijos ir nelauždami visko per jėgą, pakelia Lietuvą į visiškai kitokį lygį.
J. Valančiūnas yra visiškai kitoks žaidėjas, nei matėme tą, kuris prieš trejus metu Rio žaidynėse viską stengėsi daryti jėga ir pasikliaudavo ja net tada, kai pripuldavo trys varžovai. Rungtynės su Kanada tapo puikia iliustracija, kiek toli pažengė JV.
Taip, galima sakyti, kad žaidėme prieš fiziškai silpną priekinę liniją turinčią rinktinę, bet ne vien skaičiai viską lemia. Atrodė, kad abu aukštaūgiai jau geriau suprato, kaip vienas kitam netrukdyti ir nesispausti baudos aikštelėje, kada geriau atsitraukti ir atlikti perdavimą. Keli geri epizodai įkvepia, kad toks duetas galės funkcionuoti žymiai dažniau ir prieš galingesnius varžovus.
„Jautėmės geriau, dabar kai laimėjome, jaučiamės dar geriau. Dirbame kartu, turėjome ūgį, pranašumą viduje ir ėjome. Darėme, kad išnaudotumėte tą.
Reikia tikėtis, kad nesustosime ir toliau taip važiuosime pirmyn. Tikrai ketvirtajame kėlinyje buvo susižaidimas geras“, – po rungtynių džiaugėsi pats Valančiūnas.
Tačiau viską dar geriau atspindėjo likusių rinktinės narių komentarai.
„Norėtųsi pagirti Valančiūną, kuris puikiai skirstė perdavimus, puikiai išskaitė ir išlaukė, nelaužė. Taip pat ir Domantas, todėl mums buvo lengviau ties perimetru kurti”, – po rungtynių džiaugės Kalnietis.
„Mūsų dideli nelaužė per prievartą, bet įžaidėme kamuolį ir ėjome iki metimų, kurių norime. Tai ir yra komanda. Dideli atliko fantastinį darbą, kai atliko perdavimus prieš rezultatyvų perdavimą. Tiek Domantas, tiek JV atliko fantastišką darbą“, – aukštaūgius gyrė D. Adomaitis.
Kanada priėmė rizikingą sprendimą, dvigubindama ar net trigubindama gynybą prieš mūsų centrus, o šie kitoms rinktinėms pasiuntė žinią, kad yra pasiruošę už tai bausti.
Ir bausti skaudžiau, kadangi antradienį Lietuva neišnaudojo visų šių situacijų, pataikydama tik 5/20 tritaškių. Daug metimų iš patogių situacijų nepasiekė tikslo, tad vietos tobulėti ir bausti varžovus tikrai yra.
Jau netrukus pamatysime, kaip J. Valančiūno ir D. Sabonio duetas, kartu ir atskirai, veiks prieš elitinius Australijos ir Prancūzijos aukštaūgius. Čia jau lauks tokie vardai kaip Aronas Baynesas, Andrew Bogutas ar Rudy Gobertas.
Bet vaizdas kol kas – įkvepiantis.
