Priešpaskutinė vieta tarp visų dalyvių pagal turimus finansinius resursus, penki Europoje praktiškai dar nieko neįrodę nauji legionieriai ir slogi reguliaraus sezono pradžia tarsi patvirtino jų išankstines prognozes.
Tačiau šiandien visi kauniečių kritikai yra gerokai nutildyti ir to priežastis elementari – gegužės 18-20 dienomis „Žalgirį“ išvysime Belgrade, kur keturi pajėgiausi šio Eurolygos sezono klubai grumsis finalo ketverto varžybose.
Žalgiriečiai paskutinį kartą keturių stipriausių senojo žemyno klubinių komandų „šeimoje“ buvo lygiai prieš 19 metų.
Įdomu, jog Eurolygos statistikos archyvai kalba apie ne vieną akivaizdų panašumą tarp šiandienos ir anų laikų „Žalgirio“.
Pasiteisinę vasaros darbai
1998-1999 m. sezone Eurolygoje debiutavę tuometiniai Jono Kazlausko auklėtiniai sensacingai tapo čempionais ir savo žygiu link elito pakerėjo visą Europą.
Eurolygos duris kauniečiai pravėrė prieš tai buvusiame sezone laimėję Europos taurę.
Prieš debiutinį sezoną Eurolygoje kauniečiams savo sudėtyje pavyko išsaugoti visus svarbiausius lietuvius – Saulių Štombergą, Dainių Adomaitį, Tomą Masiulį, Eurelijų ir Mindaugą Žukauskus, Darių Maskoliūną bei Kęstutį Šeštoką.
Svetur sparnus pakėlė tik Virginijus Praškevičius, kurį suviliojo pelningas pasiūlymas iš Turkijos.
Pergalių ištroškusius lietuvius tada papildė trys nauji legionieriai Anthony Bowie, Tyusas Edney ir Jiri Zidekas.
Visi trys prieš tai buvo ragavę NBA duonos ir degė noru iš naujo įrodyti savo vertę krepšinio pasaulyje.
Labai panašia linkme vasarą naujam sezonui komandą komplektavo ir dabartinis „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius.
Ekipoje liko prieš tai buvusiame sezone komandą į priekį tempę lietuviai Paulius Jankūnas, Edgaras Ulanovas, Artūras Milaknis ir Antanas Kavaliauskas.
Vienintelis Lukas Lekavičius iškeliavo į užsienį ir šiemet gina Atėnų „Panathinaikos“ garbę.
Tuo metu pernai puolime strigęs Renaldas Seibutis išvyko į Klaipėdos „Neptūną“, o Robertas Javtokas nors ir pakabino sportbačius ant vinies, liko žalgiriečių gretose ir tapo klubo vadybininku.
Lyginant su praėjusiu sezono žalgiriečiams pavyko išsaugoti Keviną Pangosą, kurį po šio sezono medžios ne vienas Europos grandas.
Vasarą žaidėjų turguje aktyviai reiškęsi žalgiriečiai savo sudėtį papildė dar penkiais naujais legionieriais.
Tiesa, vos šešias rungtynes Eurolygoje sužaidęs Dee Bostas paliko Kauną, o atsilaisvinusią amerikiečio vietą vėliau užpildė daug patirties per savo karjerą sukaupęs slovėnas Beno Udrihas.
Į Kauną atvykę Brandonas Daviesas, Aaronas White‘as, Vasilije Micičius ir Axelis Toupane‘as sezono pradžioje dažnai blaškėsi Šarūno Jasikevičiaus schemose, tačiau dabar palieka labai solidų įspūdį ir veda kauniečius į pergales.
Kaip ir 1999-aisiais, toks legionierių žaidimas jau artimiausiu metu gali tapti tramplynu į turtingesnius klubus, o galbūt net ir NBA lygą.
Ginklų asortimente – platus pasirinkimas
Prieš 19 metų Eurolygoje triumfavę žalgiriečiai tada pasižymėjo įvairiapusiu komandiniu žaidimu ir neturėjo aiškiai išreikštų lyderių.
Daug pasako faktas, jog rezultatyviausias 1998-1999 m. sezono „Žalgirio“ krepšininkas Eurolygoje Anthony Bowie rinkdavo po 14 taškų ir pagal šį rodiklį užėmė vos 27-ą vietą tarp visų lygos žaidėjų.
Verta paminėti, jog tada FIBA (tarptautinė krepšinio federacija) taisyklės leisdavo rungtynėms registruoti tik 10 žaidėjų, kai dabar – 12.
Auksinį „Žalgirio“ sezoną Eurolygoje vidutiniškai po 5-is ir daugiau taškų per vieną susitikimą rinkdavo net 9 žaidėjai!
Toks įvairiapusis Jono Kazlausko auklėtinių puolimas tada tapo vizitine kauniečių kortele ir palaidojo ne vieną garsiomis žaidėjų pavardėmis pasipuošusį klubą.
Šiame sezone kauniečių gretose rezultatyviausiai rungtyniaujantis Kevinas Pangosas vidutiniškai pelno po 12,68 taško ir pagal šį rodiklį yra 15-as geriausias lygos žaidėjas.
Tuo metu „Žalgirio“ gretose po 5-is ir daugiau taškų ir vėl renka 9 krepšininkai!
Įdomu, jog ir tada ir šiemet dešimtieji klubo žaidėjai pagal rezultatyvumą buvo įžaidėjai Darius Maskoliūnas (2,7 tšk.) bei Beno Udrihas (3,3 tšk.).
Vadinti juos tik simboliniais ekipos žaidėjais niekaip neapsiverčia liežuvis.
Vadinasi, „Žalgiris“ ir vėl turi du pavojingus penketus bei gali sau leisti plačiai laviruoti savo sudėtimi.
Raktas į pergalę – puolimas
Sakysite, tai tik sutapimas? Tačiau panašių statistinių palyginimų tarp šių dviejų skirtingų dešimtmečių komandų yra dar tikrai ne vienas.
Šlovingą praeitį menančiame 1998-1999 m. sezone žalgiriečiai vidutiniškai pelnydavo po 79,5 taško ir buvo rezultatyviausia Eurolygos komanda.
Būtina paminėti, jog tada rungtynės trukdavo du kėlinius po 20 minučių, o atakos laikas – 30 sekundžių.
Iki sensacingo „Žalgirio“ triumfo Eurolygą praktiškai visada laimėdavo gynybinio stiliaus komandos, tačiau Jono Kazlausko auklėtiniai įrodė, jog aukščiausio lygio titulus galima laimėti ir gražaus puolimo dėka.
Tą sezoną kauniečiai taip pat atlikdavo po 17,1 rezultatyvaus perdavimo (1-a vieta Eurolygoje), po krepšiais sugriebdavo 30,5 atšokusio kamuolio (3 vt.) ir tritaškius mesdavo 43,4% taiklumu (1 vt.).
Žvelgiant į šio Eurolygos sezono komandinės statistikos rodiklius dar kartą aplanko dežavu jausmas.
Žalgiriečiai šiemet ir vėl geriausiai atrodo pagal tuos pačius kriterijus.
Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai vidutiniškai pelno po 81,82 taško (5-a vieta Eurolygoje), atlieka 19,5 rezultatyvaus perdavimo (3 vt.), atkovoja 33,29 kamuolio (5 vt.) ir tolimus metimus realizuoja 42,41% taiklumu (1 vt.).
Ir nors kauniečių strategas visada pažymi, jog esminis komandos prioritetas yra gynyba, statistikos skaičiai piešia kitokį vaizdą.
Šiame sezone „Žalgiris“ pagal į savo krepšį praleidžiamus taškus (vid. po 80,12) užima vos 12-ą vietą 16-os komandų turnyre.
Įdomu, jog legendinis Kauno klubas gynyboje pernelyg neblizgėjo ir auksinį sezoną Eurolygoje, kai varžovams leisdavo įmesti po 73,2 taško ir pagal šį rodiklį liko keturioliktas iš 24-ių dalyvių.
Panašumą regi ir buvę žalgiriečiai
1999 metų balandžio 22 dieną Eurolygos taurę į viršų kėlę Dainius Adomaitis ir Giedrius Gustas iki šiol puikiai pamena šlovingiausią „Žalgirio“ pergalę klubo istorijoje.
„Jaučiasi ta pati atmosfera aplink visą komandą ir visoje Lietuvoje. Komandoje – besąlyginis atsidavimas visų žaidėjų ir trečiose serijos rungtynėse prieš „Olympiacos“ Kaune buvo lemiami momentai, kuriuose matėsi, jei kamuolys ant žemės, pirmas dėl jo griūna „Žalgirio“ žaidėjas“, – pastebėjo dabartinis Lietuvos vyrų nacionalinės rinktinės treneris D. Adomaitis.
Tada vos 19-ą gimtadienį neseniai atšventęs Gustas per visą sezoną taip ir nežengė nė karto į aikštelę Eurolygos rungtynėse, tačiau iki šiol puikiai pamena tuometinės komandos virtuvę.
„Tarp 1999-ųjų ir šiemetinės komandų panašumas tas, kad nei tada, nei dabar niekas nesvajojo, netikėjo, kad sezono pabaigoje kelsime taurę. Visi sunkiai dirbo, treniravosi. Paralelė ir ta, jog tiek tuometinė, tiek dabartinė komandos buvo kaip vienas bendras mechanizmas, kumštis. Ir aikštelėje, ir už jos ribų“, – analizavo G. Gustas.
Statistikos protokolai bei buvę žalgiriečiai kalba apie plika akimi matomą šių komandų panašumą, o ar tai leis dar kartą mėgautis stipriausios Eurolygos komandos vardu paaiškės Belgrade.
Kaip ir prieš 19 metų „Žalgiris“ vėl stebina Europą ir daugeliui jau dabar yra širdžių čempionai.
Tačiau apetitas kyla bevalgant ir Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai darys viską, jog pakartotų Jono Kazlausko įgulos sėkmę.
