Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdis prasidėjo nuo sveikinimų. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė premjero patarėjui sporto klausimais Vytautui Janušaičiui įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto MEMOS sporto vadybos studijų baigimo Belgijos katalikiškame Liuveno universitete diplomą.
OLIMPINIS SĄJŪDIS. Posėdyje buvo kalbama apie įvyksiantį olimpinio sąjūdžio jubiliejų. Jau patvirtinta olimpinio sąjūdžio 90 metų minėjimo programa, sudarytas organizacinis komitetas, kuriam vadovaus LTOK garbės prezidentas, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas.
Organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas – hab.dr.prof., LTOK narys Aleksas Stanislovaitis, o sekretorius – LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis.
Bus surengta istorinės apžvalgos ekspozicija Lietuvos sporto muziejuje Kaune, šiame mieste vyks ir mokslinė konferencija, išleista knyga “Lietuvos olimpiečiai 1924-2014 m.”, leidinys “LTOK atributikos katalogas 1988-2014 metai”, surengti Lietuvos olimpiečių susitikimai su mokiniais šalies mokyklose tema “Lietuvos olimpinio sąjūdžio 90-metis” ir kt.
OLIMPINĖ DIENA. Posėdyje kalbėta apie Olimpinės dienos šventę, kuri bus skirta Lietuvos olimpinio sąjūdžio 90 metų jubiliejui pažymėti ir bus surengta birželio 7 d. Iš pradžių šventė, kaip ir praėjusiais metais, buvo numatyta Vilniuje prie Baltojo tilto. Tačiau galutinai miestas nebuvo patvirtintas, Olimpinę dieną norėtų organizuoti daugiau miestų, to ypač siekia Druskininkai.
SOČIS. Sporto šakų federacijos išsamiau nori aptarti Sočio olimpines žiemos žaidynes. LTOK prezidentei D. Gudzinevičiui pasiūlius, bus sudaryta ekspertų komisija Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXII Sočio olimpinėse žiemos žaidynėse analizei ir išvadoms parengti.
Šios komisijos pirmininkas – LTOK viceprezidentas Algis Bronislavas Vasiliauskas, o jo pavaduotojas – Kūno kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus vedėjas Sigitas Stasiulis.
Sočio žaidynių analizė bei išvados ir pasiūlymai dėl rinktinės pasirengimo XXIII olimpinėms žaidynėms Pjongčange, kurios įvyks 2018 m., numatyta parengti iki šių metų gegužės 15 d.
KREPŠELIS. Dėl Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų, rengiamų 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, mokomojo sportinio darbo finansavimo ir organizacinių finasinių priemonių planų kalbėjo Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius, “Rio 2016” ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis ir Lietuvos misijos vadovas žaidynėse Einius Petkus.
“Visus niuansus svarstėme dvi dienas. Kalbant apie 2014 m. mokomojo darbo finansavimą, apie valstybės lėšas, kuriomis disponuoja Lietuvos olimpinis sporto centras, paskirtymo tarp sporto šakų principas, kaip ir praėjusiais metais, išliko nepakitęs. Tokį principą stengsimės išlaikyti ir ateityje. Sportininkai skirstomi į tris grupes. Pirmos ir antros sportininkų grupės sumos liko nepakitusios, svarbiausia, kad lėšos nebuvo mažinamos. Kalbant apie bendrą krepšelį visų sporto šakų mokomajam sportiniam darbui, jų pavyko padidinti 60 tūks. Lt. Tai susiję su komunalinėmis išlaidomis, šilta žiema, kada buvo galima sutaupyti. Apsvarstytos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšos, skirtos mokomajam sportiniam darbui. LTOK rado galimybę jas padidinti beveik pusę milijono , - kalbėjo L. Tubelis.
Daugiausiai LTOK lėšų šiems metams atiteko lengvosios atletikos (300 tūkst. litų), plaukimo (240 tūkst.) ir irklavimo (230 tūkst.) rinktinėms. Iš viso trylikos sporto šakų atstovams paskirstyta 1 mln. 720 tūkst. litų. Dar 180 tūkst. litų palikta rezerve, o 30 tūkst. - sudėtingiems medicinos tyrimams.
Per LOSC iš valstybės biudžeto pasirengimui Rio de Žaneiro olimpiadai sportininkams šiais metais skirta beveik 2 mln. 760 tūkst. litų.
ŽAIDYNĖS. LOSC direktorius pateikė ir informaciją apie dalyvavimą I Europos žaidynių nacionalinių olimpinių komitetų atviros dienos susitikimuose, kurie įvyko kovo 12-15 d. Baku. Žaidynės įvyks 2015 m. ir jose numatoma sulaukti 6067 sportininkų, dalyvausiančių 19 sporto šakų varžybose (penkių sporto šakų rungtys bus neolimpinės), ir apie 3 tūkst. aptarnaujančiojo personalo.
Aštuonių sporto šakų sportininkams (lengvosios atletikos, paplūdimio tinklinio, dviračių sporto, šaudymo, plaukimo, stalo teniso, taekvondo, triatlono) Europos žaidynės turės įtakos, dalyaujant atrankos varžybose dėl patekimo į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
“Žaidynių organizaciniams komitetui vadovauja pirmoji Azerbaidžano ponia Mehriaban Alijeva. Žaidynių organizatoriai žaidynių dalyviams numato kompensuoti kelionės išlaidas. Dalis sporto bazių, kur vyks kovos, jau pasatytos, o kitos yra statomos ar renovuojamos. Iki 2015 m. planuojami baigti 65 tūkst. žiūrovų vietų modernus lengvosios atletikos stadionas, iškirtiniai vandens sporto šakų ir šaudymo centrai, dviračių sporto BMX trasa”, - pasakojo L. Tubelis.
KONKURSAS. LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras informavo, kad skelbiamas konkursas geriausio Lietuvos metų sportininko prizui sukurti. Patvirtinti konkurso nuostatai. Konkurso dalyviai savo darbus galės pateikti iki birželio 30 d.
Nuo 1994 m. iki šiol geriausiam Lietuvos sportininkui buvo įteikiama Stanislovo Kuzmos skulptūros "Šaulys" kopija. Tačiau menininkui mirus LTOK nepavyko susitarti su S.Kuzmos šeima dėl skulptūros naudojimo teisių. Tad nutarta sukurti naują unikalų apdovanojimą.
JUBILIATAI. Pagal tradiciją buvo apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelnę žmonės, neseniai minėję jubiliejines sukaktis. Olimpiniais žiedais 60-dešimtmečio proga LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė apdovanojo Seimo pirmininkės pavaduotoją Algirdą Sysą.
Kauno plaukimo mokyklos treneriui Ramojui Kalyčiui 70 m. sukako kovo 20 d., jis buvo apdovanotas Olimpine žvaigžde. Savo trenerį gėlių puokšte pasveikino ir olimpietis Vytautas Janušaitis.
85-mečio proga LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“ buvo įteiktas buvusiam Lietuvos kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojui Romualdui Rageliui. LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ 75-mečio proga buvo apdovanotas olimpietis, pedagogas ir treneris, liaudies menininkas Kęstutis Orentas. Toks pat apdovanojimas įteiktas ir buvusiam Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės nariui, treneriui, teisėjui Arūnui Aidukui (60 m.).
Marytė Marcinkevičiūtė
