Triumfuojanti sunkioji atletika ir metų sportininkas
„Istorijoje dar nėra tokių gerų metų sunkiajai atletikai buvę“, - po Lietuvos sporto apdovanojimų ceremonijos rėžė Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos vadovas Bronislovas Vyšniauskas. Treneris tikino, tai pasiekta nelengvai.
„Labai geri metai. Europos vicečempionas Žygimantas Staniulis, olimpinis prizininkas Aurimas Didžbalis, - komentavo treneris. – Aišku, būna nesėkmių, traumos persekioja. Pakėlė, atrodo gražu, bet užkulisiuose reikia iki to ateiti – ilgas ir duobėtas kelias.“
Olimpiadoje bronzos medalį iškovojęs A. Didžbalis apstulbino pasaulį savo firminiu atbuliniu salto, o metų pabaigoje buvo išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku. „Mažytę paslaptį galiu pasakyti – svajonės pildosi, reikia jų turėti. Vieną jų laikau savo rankose. Tikiuosi ne paskutinė. Nauja siekiamybė atsirado gyvenime, nauji tikslai. Artėja nauji metai. Norisi tobulėti dar labiau, džiuginti ne tik save, bet ir trenerį, visą Lietuvą“, - kalbėjo A. Didžbalis.
Anot B. Vyšniausko panašius metus Lietuvos sunkioji atletika išgyveno nebent 2004 metais, kai jo sūnus Ramūnas Atėnų olimpiadoje užėmė penktą vietą ir tapo Europos vicečempionu. „Širdyje buvo malonu. Tuomet vienas buvo, o dabar du – Staniulis ir Didžbalis“, - kalbėjo B. Vyšniauskas.
Irkluotojams – Rio medalių lietus
2000 metais Sidnėjuje Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė dviviete valtimi iškovojo bronzos medalius, tačiau tokio gausaus medalių derliaus kaip Rio de Žaneire Lietuvos akademinio irklavimo atstovai niekada neturėjo.
Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis tik prieš finišą užleido pirmąją poziciją ir pasidabino olimpiniu sidabru, o Milda Valčiukaitė su Donata Vištartaite iškovojo bronzos medalių komplektą.
„Kryptingas normalus darbas apvainikavo ketverių metų triūsą. Sportas – loterija. Vertinčiau ne šių metų, o visų ketverių metų ciklą – taip gyvena ir irkluotojai, ir federacija, - tv3.lt kalbėjo Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
Anot jo, tenka tik apgailestauti, kad Rolando Maščinsko trauma sujaukė daugeliui planus – iš M. Griškonio vienvietėje valtyje taip pat lauktas aukštas rezultatas.
„Streso buvo daug. Realiai buvo gerai sukomplektuota rinktinė, geros pozicijos, o teko staigiai daryti pakeitimus. Mindaugas ruošėsi startuoti su vienviete, o čia teko sėsti į dvivietę, kur svarbu vienas kito jautimas, atidirbamas ne per kelias valandas ar dienas. Prisitaikyti nėra lengva. Tačiau dar niekas taip nėra prispaudęs brolių Sinkovičių kaip mūsiškiai, kroatai tikrai išsigando. Mums gal trūko mėnesio iki to aukso“, - teigė D. Pavilionis.
Jis tikino, kad su šiais sportininkais irklavimas nesibaigia, kiekvienais metais priauga pamaina: „Yra Armandas Kelmelis, keturvietė komanda dar savo žodžio netarė. Irklavimas – brandaus amžiaus sportas. Realiai mūsiškiai turėtų tas komandas išlaikyti, turėtų priaugti ir jaunų – Tokijaus olimpiadoje turėsime didesnę komandą.“
Baidarininkai perrašė istoriją
„Sėkmingiausi metai per visą baidarių ir kanojų istoriją“, - skambiai deklaravo Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romas Petrukanecas. Tuo netenka abejoti – baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas olimpiadoje pelnė bronzos medalius 200 m distancijoje, o lyderiams ant kulnų lipę Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas liko penkti.
„Labai geri metai buvo. Visose varžybose visos amžiaus grupės laimėjo medalius. Vadimas Korobovas pasaulio jaunimo čempionate antras buvo. Džiugu, kad Rio šeši žmonės dalyvavo. Aurimo ir Edvino medalis – aukštas rezutlatas. Labai patenkinti. Gal tikėjomės daugiau iš kanojininko Henriko Žustauto (11 vieta) ir baidarininkio Igno Navakausko (9 vieta)“, - teigė pašnekovas.
Tiesa, džiaugsmą tramdo niūri ateitis – dviejų rungčių, kuriose rungėsi lietuviai Rio, Tokijaus olimpiadoje nebebus. „Nelieka sprinto 200 m distancijų. Tad tiek Aurimui su Edvinu, tiek H. Žustautui ir V. Korobovui teks persiorientuoti į kitus nuotolius. Apskritai sprinteriams nelengva pereiti į naują nuotolį. Daugelyje šalių šie sportininkai dėl to baigia karjerą“, - sakė R. Petrukanecas.
Olimpiadoje nepasisekė, bet medalių plaukikai susižėrė
Rio de Žaneiro olimpiadą Lietuvos plaukikai norės kaip įmanoma greičiau pamiršti ir žiūrėti į priekį. Tik septinta Brazilijoje likusi Londono olimpinė čempionė ir mūsų šalies plaukimo žvaigždė Rūta Meilutytė po žaidynių paėmė neterminuotas atostogas ir keliavo po pasaulį, kad atrastų motyvacijos ir tikslą.
„Jei vertintume visus metus – mums olimpinės žaidynės nepasisekė, kaip tikėjomės. Lūkesčiai buvo labai dideli iš R. Meilutytės ir iš kitų. Antrose pagal svarbą varžybose Europos čempionate laimėjome tris medalius. Rūta – pirma, Danas Rapšys ir Giedrius Titenis užėmė trečią vietą. Trys žmonės iš vieno svarbiausių sezonio startų dar niekada nėra parvežę medalių“, - tvirtino Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.
Jo nuomone, geras indikatorius yra estafetė – lietuviai plaukė Europos čempionate ir įveikė kvalifikakaciją į olimpiadą. „Paskutinis akentas – Kanadoje vykęs pasaulio čempionatas, važiavome be adaptacijos, didelio pasirengimo. Kai kurie realizavo tai, ko nepadarė olimpiadoje. Simonas Bilis laimėjo auksą ir bronzą, Danas Rapšys penktas, estafetė vėl plaukė finale. Įvertinimas aukštas“, - komentavo LPF vadovas.
Anot jo, Simonas mūsų žiniasklaidoje suspindo per vieną dieną, tačiau jis buvo to vertas: „Įsirašė į plaukimo elitą ir reikia tikėtis, kad neiškris. Turime padaryti daug namų darbų – reikia sistemą perdaryti, sutvarkyti Rūtos pasirengimą, padėti apsispręsti, kur ji ir kaip toliau ruošis. S. Bilis baigia universtitetą, jam ta pati problema iškils, kur toliau treniruotis.“
Lietuvos sporto apdovanojimuose už metų pergalę prizą atsiėmęs S. Bilis tvirtino, kad ir toliau dirbs su Toddu DeSorbo ir treniruosi Šiaurės Karolinos universitete, kur sąlygos itin geros. Per pusmetį į elitą įplaukęs panevėžietis – teikia vilčių, kad jo potencialas (Rio užėmė 8 vietą laisvojo plaukimo finale) visiškai atsiskleis po ketverių metų Tokijaus olimpiadoje.
„Andrius Šidlauskas, D. Rapšys per tuos ketverius metus suvyriškės, subręs fiziškai ir psichologiškai. Jie bus finalų plaukikai, o gal net kandidatai į medalius. Giedriui Titeniui po ketverių metų bus 31 metai. Kuo vyresnis organizmas, tuo jam reikia daugiau poilsio, - svarstė E. Vaitkaitis.
Jis teigė, kad Lietuvos plaukimo istorijoje niekada nebuvo tušti metai: „Žvelgiant nuo 2000 metų komandą tempė Gimbutis, Grigalionis, Janušaitis, Meilutytė, dabar Bilis. Ir genetiškai, ir fiziologiškai esame tinkami plaukimui. Baseinų infrastruktūra gerėja, tai pamaina bus.“
Plimutą Anglijoje palikusi ir su buvusiu treneriu Jonu Ruddu, gavusiu naują darbą Airijoje, atsisveikinusi R. Meilutytė sprendimą, kur toliau tęsti karjerą ir treniruotis, turėtų priimti iki kitų metų sausio pabaigos.
Olimpiada nenudžiugino, bet krepšininkams sezonas „geras“
Lietuvos krepšinio federacija jau kiek anksčiau įvairių Lietuvos rinktinių pasirodymą olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose įvertino „gerai“.
„Šie metai – tikrai derlingi metai jaunimo rinktinėms. Vaikinai visuose turnyruose, kuriuose dalyvavo, iškovojo medalius. Visos rinktinės žaidžia Europos elite – A divizione. Vyrai planą įvykdė – pateko tarp aštuonių geriausių olimpiados komandų. Grupė buvo nelengva, kadangi komandos rimtos. Aišku, reikia pasiaiškinti, kas įvyko, kodėl nėjome toliau – kad ateityje tokių klaidų nebūtų“, – sakė LKF prezidentas Arvydas Sabonis.
Jono Kazlausko auklėtiniai Rio žaidynėse B grupėje iškovojo tris pergales ir du skaudžius pralaimėjimus. Ketvirtfinalyje lietuviai buvo negailestingai sutriuškinti 64:90 Australijos nacionalinės ekipos. Galutinėje įskaitoje mūsų šalies rinktinė užėmė septintą vietą.
Moterų rinktinė nepateko į 2017 metų Europos čempionato atranką. U16 ir U20 vaikinų rinktinės iš Europos čempionatų grįžo su sidabro medaliais, U17 vaikinai užėmė trečiąją vietą pasaulio čempionate.
Tik neseniai pasibaigusiame U18 vaikinų čempionate, kuris buvo nukeltas dėl neramumų Turkijoje, lietuviai sugebėjo iškovoti sidabro medalius. Dvidešimtmetės Lietuvos merginos iškovojo antrąją vietą Europos B diviziono čempionate ir kelialapį į aukščiausiąjį, A divizioną. U16 merginų rinktinė užėmė šeštąją vietą, U18 merginų rinktinė – devintąją.
Penkiakovininkus pralaimėjimai grūdina
Atėnų, Pekino ir Londono olimpiadose visų spalvų medalius skynę Lietuvos penkiakovininkai patyrė triuškinamą nusivylimo smūgį Rio de Žaneire. Brazilijoje vykusiose žaidynėse lyderiais vadinti Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis dėl prasto burto žirgų loterijoje liko atitinkamai 31 ir 34 vietose, o debiutantė Ieva Serapinaitė užėmė 29-ą vietą.
„Nepasisekė su žirgais mūsų sportininkams olimpinėse žaidynėse. Gaila viso to darbo. Tokia ta sporto dalia – kartais laimi, kartais pralaimi. Jei ne olimpinės žaidynės, metai mūsų penkiakovininkams buvo neblogi – Laura Asadauskaitė tapo Europos čempione, gerai startavo keliuose pasaulio taurės etapuose, Justinas Kinderis pasaulio čempionate – aštuntas“, - tv3.lt komentavo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas Andrejus Zadneprovskis.
Anot jo, dabar svarbiausia išlaikyti tai, ką turime ir perduoti jaunimui visas tradicijas, kad penkiakovė gyvuotų dar 50 metų: „Iš tikrųjų norėtume, kad Laura ir Justinas dar startuotų Tokijaus olimpiadoje. Pagal amžių jie abu bus pačioje brandoje. Jiems linkiu kantrybės ir sveikatos. Reikia išnaudoti patirtį ir išlaikyti fizinę kondiciją, o jaunimui – pasitempti.“
A. Zadneprovskis tvirtino, kad dabar jau nereikėtų dairytis atgal. „Laikas gydo. Praėjo pakankamai laiko. Gyvenimas nestovi vietoje. Nusivylimo yra, bet atgal jau nebežiūrime. Tie pralaimėjimai grūdina, skatina siekti kažko daugiau“, - teigė LŠPF viceprezidentas.
Boksininkai sutramdė nusivylimą ir grįžo į sales
Pakiliai nusiteikę į Rio de Žaneirą išvyko boksininkai Eimantas Stanionis ir Evaldas Petrauskas, tačiau nusivylimas po „nuteisėjautų“ kovų buvo sunkiai pakeliamas. „Nusiminę, tačiau grįžo į sales. E. Petrauskui buvo padaryta peties operacija, o E. Stanionis irgi susitvarkė, nors buvo nusivylęs. Dabar turi ambicijų, ruošiamės kitam olimpiniam ciklui“, - komentavo Lietuvos bokso federacijos vadovas Darius Šaluga.
Jis tikino, kad jei ne olimpiada, sezonas mūsų šalies boksininkas buvo tikrai neblogas: „Turime Europos čempioną – rimtas laimėjimas. Turime jaunimo tarpe pora medalių. Padarėme pradžią komerciniams turnyrams, kurie sulaukė dėmesio. Boksas tampa matomesnis ir žiūrimesnis. Perspektyvaus jaunimo yra, prognozuoju ganėtinai neblogą ateitį.“
D. Šaluga nesigilino į olimpinius užkulisius, tik atkreipė dėmesį, kad čia svarbiausia finansinis aspektas. „Lieki už tam tikros ribos – kitų metų biudžete dėl to nukentėsime. Kai nėra olimpinio rezultato finansavimas bus prastenis“, - kalbėjo jis.
Paklaustas, kokių žingsnių Tarptautinė federacija ėmėsi, kad pažabotų teisėjų subjektyvumą, Lietuvos bokso federacijos prezidentas numojo ranka: „Jie darė tam tikrus pakeitimus taisyklėse, mėgino skaidrinti teisėjavimą, tačiau kaip parodė Rio olimpiada, realių veiksmų jiems padaryti nepavyko. Per mažai pastangų buvo. Įsisenėjos problemos.“
Lengvaatlečiams – neišsipildžiusių lūkesčių metai
Iš 16 lengvaatlečių olimpinėse žaidynėse tik keturiems pavyko prasibrauti į geriausiųjų dvidešimtuką – Zinaidai Sendriūtei (disko metimas, 10 vieta), Andriui Gudžiui (disko metimas, 12 vieta), Airinei Palšytei (šuoliai į aukštį, 13 vieta) ir Dianai Lobačevskei (maratonas, 17 vieta).
„Vienareikšmiškai sakyti, kad metai prasti, negalėčiau. Europos suaugusių čempionate medalis, jaunimo pirmenybėse medalis – reiškia grįžtame į medalių kelią. Olimpinės žaidynės viską nubraukia, jei vertini tik pagal jas. Tačiau gyvenimo olimpiada nebaigiame. Tiesiog turėjome neblogų šansų, bet juos paleidome dėl vienų ar kitų priežasčių. Neišnaudojo savęs A. Gudžius ir A. Palšytė pagal savo galimybes ir rezultatus“, - kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Jos nuomone, lietuviai žengia pirmuosius žingsnius medalių kelyje, nors tai daryti sudėtinga – konkurencija tik didėja, o sąlygos mūsų šalyje negerėja. LLAF atstovė tikino, kad lyderių branduolys išliks toks pats.
„Nė vienas nebaigia karjeros, Austra Skujytė kitais metais rimtai ketina startuoti pasaulio ir Europos čempionatuose. Dideles viltis dėčiau į rezervą – jaunimas neblogas pozicijas turi savo amžiaus grupėse. Turime galinčių žingsniuoti į priekį ir perspektyvių sportininkų, kurie Tokijaus olimpiadoje gali pasiekti savo karjeros piką. Tik kaip tą padaryti be aiškaus finansavimo? Be valstybės paramos užauginti olimpietį neįmanoma“, - tvirtino N. Medvedeva.
Laipiotojai jau pradėjo ruoštis Tokijaus olimpiadai
2020 metų Tokijaus olimpinėse žaidynėse bus keturių sporto šakų debiutas. Tai – banglenčių sportas, karatė, riedlentės ir sportinis laipiojimas. Pastarojo atstovai jau pradėjo kryptingai ruoštis, kai kitos sporto šakos dar mėgina aiškintis, ko reikia ir kaip vyks atranka.
„Vieną žmogų tikrai matome Tokijuje ir tam jis jau pradėjo ruoštis. Devyniolikmetis vaikinas nuo mažens laipioja. Sudėtingiausia čia yra tai, kad dabar visi paprastai važosi vienoje disciplinoje – boulderingo (uolakopai – trumpų maršrutų lipimas nenaudojant virvių ir saugos taškų), o Tokijuje jų bus trys. Prisidės dar greičio ruožas ir sudėtingumo rungtis. Tai iššūkis ne tik Lietuvos treneriams, bet viso pasaulio laipiotojams. Tenka ruoštis, kam iki šiol niekas nesiruošė“, - tv3.lt komentavo Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos (LLSA) prezidentė Inga Kupetytė-Bunevičienė.
Anot jo, kas paklius į olimpiadą, spręs veikiausiai reitingo sistema. „Turime optimizmo. Nėra paprasta, nes mūsų sporto bazė – boulderingas. Galima pasiruošti ir greičiui, bet trūksta sudėtingumo – nėra aukštų salių, į kurias teks važiuoti užsienyje. Kita vertus, dar yra laiko – jei žmogus laipiojantis, jam papildomai pasiruošti galima gerai per dvejus metus“, - tikino LLSA prezidentė.
Dar vienos geros naujienos iš Tarptautinio olimpinio komiteto sulaukė ir Muay Thai sporto šaka, kurios atstovai Lietuvoje turi stiprių sportininkų. Šimtus metų gyvuojantis Muay Thai arba tailandietiškas boksas tapo kandidatu į olimpinę šeimą.
