Oficialiai startavus pasaulio krepšinio čempionatui, Donguaną krepšinio centrą ir jo prieeigas nuspalvino žaliųjų Lietuvos sirgalių jūra. Numanoma, kad mūsų nacionalinę krepšinio ekipą grupės kovose šiame Pietų Kinijos mieste palaikys maždaug 600 sirgalių. Tai yra dukart mažiau nei prieš dvejus metus Europos čempionate Izraelyje, tačiau tuo pačiu ir kiek daugiau nei tikėtasi.
Čia mūsiškiai kaip visada itin spalvingi, o Donguane tokie išradingi apdarai traukte traukia ir didelį vietinių susidomėjimą, buvo noriai fotografuojami. Spalvingieji lietuviai ramias Donguano arenos apylinkes gerokai pagyvino – dabar prieš rungtynes čia skamba aistruolių dainos ir skanduotės, kuo kitų šalių sirgaliai čia nepasižymi. Sirgalių nusiteikimo nekeičia ir apniukęs oras, mat čia staigūs orų pasikeitimai yra įprasti. Tiesa, Kinija yra įdomybių šalis, todėl nenuostabu, kad čia atvykę tautiečiai jau spėjo susidurti ir su jiems neįprastomis problemomis:
„Maistas man ne puikus, karšta, pinigų nėra, kur išsiimti. Bet čia ne bėda.“
„Kaip senoviniais tarybiniais laikais. Kapitalizmo nėra čia – nei internetas neveikia, niekas. Kas lietuviams aktualu. Be interneto niekas negali. Reikia ir ryšio ir visko. Atskridome paskui komandą, buvo galvos skausmas ir kaip pirkti bilietus.“
„Bent pas mus, kai einame žiūrėti Lietuvoje rungtynes būna užkandžiai, alus. Kaip ir neatsiejamas krepšinio dalykas, o čia manau nėra tokios krepšinio kultūros ir to atrodo trūksta.“
Jei karštis ir užkandžių trūkumas dar nėra kritinio lygio bėdos, tai komunikacijos problemas čia jaučia visi be išimties. Kinijoje tik nedidelė dalis gyventojų kalba angliškai, rusų kalba gelbsti taip pat menkai, o šios šalies mastais nedideliame mieste Donguane vietinių, mokančių europiečiams įprastesnę kalbą – dar mažiau. Kaip pasakoja atvykę lietuviai, kalbos barjeras viešnagės metu stipriai kiša koją.
„Šiandien ateiname pasiimti bilietų, tai praktiškai niekas nekalba angliškai. Radome moterį, kuri galėjo paaiškinti iš bilietų pardavimo centro ir vos susikalbėjo su saviškiais. Vieną merginą radome, kuri galėjo kalbėti. Žinai, kad mažai kas kalba angliškai, nes jei dirbi versle, čempionato organizatoriai šitaip neapgalvojo yra košmaras. Žmonės gali likti ir be bilietų, nors ir iš anksto nusipirkus“, – pasakoja Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Remigijus Milašius.
O sirgaliai pasakoja:
„Didžiausia problema yra kalbos barjeras, kad neįmanoma. Dabar taksi važiavome, bandėme įrodyti, kad mums reikia prie penkto įėjimo, bet jis niekaip nesuprato, mums trūko kantrybė ir išlipome.“
„Niekas nekalba angliškai. Jokia kita kalba, tik kinų. Visi vaikšto su vertimo programėlėmis, viešbutyje dvi valandas registravomės. Tai labai vargina visur, kavinėse.“
Mūsiškiai visi kartu demonstruoja vienybę ir traukia tautišką giesmę. Lietuvos sirgaliai į čempionatą tradiciškai atsivežė ir didžiulę šalies vėliavą, ir keletą būgnų. Tiesa, prieš rungtynes kinų apsauga pastarųjų į areną įleisti nenorėjo, todėl įsikišti spręsti konfliktą teko netgi Lietuvos krepšinio federacijai. O štai čia – kiek neįprastas vaizdelis, mat prie lietuvių palaikyti rinktinę prisijungė ir saujelė kanadiečių. Kaip pasakoja patys vyrai, tai nusprendė padaryti iš didelės pagarbos lietuviams:
„Jūs, vaikinai, turite nuostabius sirgalius, tiesiog numeris vienas pasaulyje, o jūsų komanda žaidžia puikų komandinį krepšinį, o tokiame renginyje būti yra tik geriau, kai čia yra tiek lietuvių fanų.“
„Ilgus metus Kanadoje mes turėjome jūsų Joną Valančiūną, kurį praėjusį sezoną praradome, tačiau jis visuomet liks mūsų širdyse, mes jį mylime. Sergame už jus, o Lietuva mums yra antra geriausia komanda po Kanados.“
Teigiama, kad iki kitų Lietuvos rinktinės rungtynių su Kanados ekipa, lietuvių sirgalių armija dar nežymiai padidės. Tiesa, po pirmojo etapo Donguane mūsiškių gretos šiek tiek aptirps, mat dalis aistruolių rinktinę palaikyti planuoja tik grupių kovose.
