Po 9 metų pertraukos geriausias Lietuvos ledo ritulininkas 35 metų Dainius Zubrus vėl velkasi Lietuvos rinktinės aprangą. „Esu čia ir visas jėgas skirsiu šiam čempionatui. Noriu padėti komandai kažką pasiekti“, - po pirmosios treniruotės su nacionaline ekipa penktadienį kalbėjo „New Jersey Devils“ klubo puolėjas.
Sekmadienį Lietuvos ledo ritulio rinktinė pradeda kovas pasaulio čempionato pirmojo diviziono B grupėje, kur Berndto Haake auklėtiniai žais su Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Kroatijos nacionalinėmis ekipomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos ledo ritulio rinktinės tikslas – pasaulio čempionato medaliai
Ketvirtadienį į Lietuvą su šeima atskridusi ryškiausia Lietuvos ledo ritulio žvaigždė D. Zubrus penktadienį per pietus jau čiuožė su mūsų šalies rinktinės žaidėjais ant Vilniaus „Akropolio“ ledo. Trumpoje demonstracinėje treniruotėje daug laiko susipažinti su komandos draugais ir sistema nebuvo, bet NHL klubo puolėjas liko patenkintas.
„Paskutinį kartą čiuožiau varžybose NHL sekmadienį, po to buvau sporto salėje, o vakar nusileidau lėktuvu Lietuvoje. Lengva nebūna po kelionės. Svarbu buvo išeiti ant ledo, paprakaituoti. Gal dar ne taip jaučiuosi, kaip norėčiau, tačiau toliau bus geriau“, - specialioje spaudos konferencijoje po treniruotės kalbėjo D. Zubrus, išrinktas ir nacionalinės komandos kapitonu.
– Kodėl sutikote atvykti ir žaisti už Lietuvos rinktinę?
Atsakymas labai paprastas – esu lietuvis. Kur bežaisčiau ar besitreniruočiau, žmonės aplink mane, draugai, kolegos ir mano vaikai žino, kad esu iš Lietuvos. Anksčiau tokių galimybių nelabai buvo – arba žaisdavau NHL atkrintamosiose varžybose, arba traumos kamuodavo. Šiais metais viskas susiklostė taip, kaip yra. Aišku, nelabai malonu buvo nepatekti į atkrintamąsias varžybas. Esu čia ir visas jėgas skirsiu šiam čempionatui. Noriu padėti komandai kažką pasiekti.
– Po ilgo sezono jėgų daug liko?
– Po 17 metų NHL lygoje sveiku 100 proc. neįmanoma likti. Apie tai negalvoju. Sužaidžiau visas rungtynes šį sezoną. Jokios traumos neturėtų man maišyti. Turime specialistų, jei kažkas nutiktų. Šiuo metu jaučiuosi gerai ir pasiruošęs pradėti čempionatą.
– Kaip reagavo „Devils“ klubo vadovybė į prašymą išleisti į pasaulio čempionatą Lietuvoje?
– Gal buvo kažkiek nustebę. Nežinau, ar žinojo apie šį čempionatą. Jie supranta, kad man reikia čia būti ir neprieštaravo. Kaip tik klausė, ko reikia, gana greitai sutvarkė draudimus, išsiuntė laiškus. Santykiai tokie, kad vieni kitus suprantame.
– Ar nebuvo tokių klausimų, kur jis ten važiuoją, į kokį ten čempionatą?
– Tikrai ne. Pats taip negalvoju ir nenorėčiau, kad kiti taip galvotų. Mano tikslas kaip trenerių ir žaidėjų. Ruošiamės varžyboms ir norime laimėti. Mažai žinau šį lygį ir Lietuvos rinktinę. Šiuo metu esu Lietuvos rinktinės žaidėjas ir tuo didžiuojuosi.
– Ar jums reikės prisitaikyti prie komandos, ar komandai prie jūsų?
– Gal man reikėtų priprasti prie komandos, pasiruošti. Reikės pakalbėti su treneriu, pažiųrėti vaizdo įrašus. Laiko nėra daug, bet yra kaip yra. Tikiuosi padėsiu.
– Ką prisimenate iš 2005 metų pasaulio čempionato su Lietuvos rinktine?
– Tuomet buvau gana pavargęs. Sezonas buvo ilgas Rusijoje, lokauto metu prasibrovėme iki finalo, ten pralaimėjome. Buvo kelios dienos sugrįžti. Buvau ir apsirgęs. Vyrai žaidė kaip galėjo. Apylygės buvo varžybos, galėjome grįžti ir su medaliais. Jei lygis panašus, žinosiu, ko tikėtis. Atsiminimai malonūs. Tuomet ir mano tėtis buvo atvažiavęs, žiūrėjo varžybas, jam taip pat buvo malonu mane matyti žaidžiant už Lietuvos rinktinę.
– Tikriausiai viduje virė kova – ko labiau norėjote, patekti į NHL atkrintamąsias varžybas su „Devils“ ar iškritus žaisti už Lietuvos rinktinę?
– Mano visos jėgos buvo sutelktos, kad patektume į atkrintamąsias varžybas. Čia vyrai juokėsi, kad likus kelioms rungtynėms pora įvarčių įmušiau ir Lietuva pyko ant manęs (juokiasi). Sako, ką čia darai. Svajoju laimėti Stenlio taurę. Nepatekus į atkrintamąsias varžybas toks jausmas, kad praleidai metus, neišnaudojai progos. Visos jėgos nukreiptos tam, kad laimėčiau Stenlio taurę. Istorija rodo, kad reikia tik patekti į atkrintamąsias varžybas, o ten kaip naujas sezonas prasideda, bet kas gali bet ką įveikti.
– Kalbant apie įvarčius – „Devils“ komandoje mušti įvarčius ne jūsų pagrindinė užduotis. Ar nėra tiek įgūdžiai sumažėję?
– „Devils“ ekipoje galiu žaisti visose trijose puolimo pozicijose. Paskutinius pora metų mane stato, kai žaidžiame mažumoje. Šiais metais mūsų mažuma buvo geriausia NHL lygoje. Gal tuo galima ir pasididžiuoti. Ledo ritulys toks sportas, kur galima padėti daug kuo. Niekada nenorėjau būtų tas žaidėjas, kad jei įvarčio neįmušei, tai nieko gero nepadarei. Yra daug situacijų ir momentų, kur galima padėti komandai.
Aišku, visiems norisi įmušti įvartį. Bet gali komandai padėti įvairiose situacijose. Nebūtina tik įvarčius mušti. Vyrai tai supranta. Mano sezone liko penkios rungtynės. Ar liks jėgų? Nėra kam – reikia viską palikti Lietuvoje ant ledo ir tuomet atostogauti.
