24 metai. Tiek ilgai reikėjo laukti lietuviams didžiojo čempionato. 1998-aisiais Italijoje mūsiškiai liko devinti ir kuriam laikui pasitraukė nuo didžiosios rankinio scenos.
Istorijos metraščiuose, ties 2022-aisiais, – naujas įrašas. Lietuviai ketvirtoje atrankos grupėje liko treti su keturiais taškais. Pirmąją vietą iškovojo Portugalija (10 tšk.), o antrąją Islandija (8 tšk.). Būtent pergalė prieš pastaruosius Vilniuje tapo auksiniu raktu Lietuvai.
Europos čempionato atranka yra suskirstyta į aštuonias grupes po keturias komandas. Grupėje pirmosios dvi vietos garantuotai patenka į pirmenybes, o dar keturi bilietai išdalijami geriausius rezultatus rodžiusioms trečiosioms vietoms.
Tiesa, būtina paminėti, kad trečiųjų vietų lentelėje taškai gaunami tik už pergales prieš grupėje aukščiau esančias komandas. Jei lietuviai nebūtų įveikę islandų, Europos čempionatas būtų nuplaukęs.
Didžiulį pasiekimą įvykdę Lietuvos rankininkai rūbinėje šoko it laimėję patį čempionatą, dainavo Marijono Mikutavičiaus „Tris milijonus“. Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Donatas Pasvenskas pritarė, kad džiaugtis buvo ko.
Ir pati Lietuvos rankinio galva prie televizoriaus užsiėmė ne tik palaikymu, bet ir matematika.
„Pirmiausia žiūrint rungtynes norisi pergalės ir jos pasiekimo savo rankomis. Sirgau už rinktinę rungtynėse prieš Portugaliją, bet visada kirbėjo mintis galvoje – kaip ten tie rezultatai kitose arenose?
Buvo dingęs ir apetitas, bet po rungtynių atėjo atsipalaidavimo jausmas, nuslinko didelis akmuo. Atsirado noras ir švęsti, ir apetitas, ir nuotaika“, – savo patirtį apibūdino D. Pasvenskas.
LRF prezidentas sutiko, kad svarbiausios rungtynės šiame cikle buvo su Islandija. Lietuviai po dramatiškos kovos triumfavo 29:27, o iškovoti du įskaitiniai taškeliai tapo svarbiausia dėlionės dalimi.
„Nereikėjo ypatingai raginti žaidėjų ar papildomai motyvuoti, nes visi suprato, kad tai yra vienos rungtynės, kuriose viską turi atiduoti.
Teko bendrauti su Aidenu Malašinsku prieš rungtynes, klausiau kaip jaučiatės ir sakė, kad tai yra vienos rungtynės. Jose reikia atiduoti viską, ką turi, ir jie atidavė su kaupu.
Per savo laiką federacijoje nesu matęs tokių rungtynių, kokias sužaidėme prieš Islandiją. Reikia kalbėti apie emociją, užsivedimą, pilną išsikrovimą aikštelėje. Rūbinėje viskas puikiai matėsi. Tokia pergalė pasiekta, bet žaidėjai išsikrovę 120 procentų“, – svarbiausias atrankos rungtynes apibūdino buvęs krepšinio klubo Kauno „Žalgirio“ pardavimų vadovas.
Tiek rungtynėse Vilniuje, tiek Portugalijoje rinktinės emocingumas atrodė aukščiausiame lygyje. Po kiekvieno įvarčio žaidėjai žiūrėjo į suolą, kėlė kumščius į viršų, rėkė iš pasitenkinimo lyg tai būtų finalas.
Treneris Mindaugas Andriuška neturėjo daug laiko šios komandos paruošti taktiškai, tačiau reikia sutikti, kad psichologija tokiam triumfui buvo itin svarbi.
„Žinote, visi treneriai yra skirtingi ir ne visi patys iš savęs yra emocingi, bet randa būdą kaip žaidėjus teisingai nuteikti, suburti į vieną kumštį. Galvoju, kad Mindaugas tikrai yra geras psichologas ir geba suburti asmenybes į komandą.
Taktiniams sprendimams rinktinės lango metu daug laiko nėra – treniruotėms turi vieną, dvi dienas. Būtent psichologinis momentas yra svarbus atrankinėse varžybose“, – svarstė D. Pasvenskas.
Kalbėdamas apie Europos čempionato lygį LRF prezidentas rado palyginimų ir su kita populiaria sporto šaka krepšiniu.
Pasak D. Pasvensko, kontinento pirmenybės pajėgumu niekuo nenusileidžia pasaulio čempionatui.
„Vien tas faktas, kad ten nebuvome 24 metus ir mūsų vidutinis lygis, Europos mastu, parodo, kad tai tikrai yra reikšmingas įvykis Lietuvos rankiniui.
Jei kažkam atrodo, kad patekti ten lengva, tai anaiptol. Į Europos čempionatą susirenka elitinės komandos. Tai yra gal net aukštesnio lygio pirmenybės nei pasaulio, nes ten pasitaiko silpnesnių komandų iš kitų kontinentų.
Europos pirmenybėse silpnų varžovų nėra. Geras pavyzdys – praeitame Europos čempionate Prancūzijos rinktinė nepateko į antrąjį etapą. Jie yra absoliutūs lyderiai – pasaulio, olimpiniai, daugkartiniai Europos čempionai.
Tai yra didžiulis įvykis, rytoj laukiame burtų, bet puikiai suprantame, kad silpnų varžovų nebus.
Rankinio čempionatą sulyginčiau su Europos krepšinio čempionatu. Man atrodo, kad tų sporto šakų populiarumas Europoje yra panašus. Jei bus čempionatas su aistruoliais, tai tikrai bus didžiulė šventė.
Rankinio fanatai dar daugiau keliauja nei krepšinio. Tikimės, kad sulauksime žiūrovų ir iš Lietuvos – yra didžiulis susidomėjimas, klausia apie atributiką, bilietus. Rytoj po burtų traukimo paaiškės, kuriame mieste žaidžiame ir galima bus planuoti kelionę į rankinio šventę“, – įdomias paraleles išvedė D. Pasvenskas.
Balandžio 29-ąją, rungtynėse prieš Islandiją, krito Lietuvos vyrų rankinio rinktinės rekordas. Jau minėtas Aidenas Malašinskas tapo visų laikų rezultatyviausiu rinktinės žaidėju aplenkdamas karjerą baigusį Andrių Stelmoką.
420 įvarčių per 92 rungtynes su Lietuvos marškinėliais įmetęs žaidėjas rungtynėse prieš Islandiją atseikėjo 12 tikslių smūgių. Dar du jis pridėjo portugalams.
35-erių veterano patirtis buvo neįkainojama šiame cikle, o ir šiandien jis žaidžia Čempionų lygos klube Zaporožės „Mator“. Ar pavyks sėkmingai pakeisti tokią asmenybę?
„Galėčiau pasakyti, kad tai yra neeilinė asmenybė. Tie visi metai atiduoti rinktinei, įvarčiai parodo, koks jis yra atsidavęs.
Aidenas visada nori padėti rinktinei, ne vieną kartą yra sakęs, kad jam svarbiau ne klubiniai pasiekimai, o noras papulti į pasaulio ar Europos čempionatą su rinktine. Kai žaidėjai mato tokį atsidavimą, niekam nekyla klausimų, ką reikia daryti.
Aidenas ne kartą yra atvažiavęs šiek tiek anksčiau į stovyklas, išsigydęs traumas ir ėjęs į aikštelę. Tai yra pavyzdys profesionalaus sportininko – mityba, kūno priežiūra... tai yra žmogus, į kurį reikia lygiuotis.
Aišku, jis vienas lauke ne karys. Jis turi puikius pagalbininkus, ypač gynyboje. Šioje atrankoje išsiskyrė Jonas Truchanovičius, Gerbas Babarskas, Lukas Simėnas. Tai yra ne vieno Aideno pasiekimas, o visos komandos, – lyderį gyrė D. Pasvenskas ir pratęsė apie pamainą dabartiniams veidams. – Gera naujiena yra ta, kad visi rinktinės žaidėjai tik artėja prie savo piko arba yra jame.
Šie vyrukai dar turi tikrai nemažai laiko kartu. Aidenas dar tikrai yra geroje formoje ir tai įrodė, bet manau pakeitimą jam rasime.
Šilta vieta tuščia ilgai nebūna – yra Benas Petreikis Vokietijoje, Arminas Stankūnas debiutavo penkiais įvarčiais prieš portugalus. Branduolys yra, laiko yra ir tikiuosi, kad tai nebus vienkartinis rezultatas.
Net ir pagal reitingą mūsų rinktinė papuola tarp 24 geriausių Europos komandų ir labai tikiuosi, kad ten išsilaikys.“
Apie šios rankinio pergalės įtaką tolimesniam vystymuisi kalbėti dar sunku, nes rezultatas pasiektas labai neseniai. Visgi kokio postūmio ateityje tikisi federacija?
„Labiausiai tikiuosi, kad ateitų dar daugiau vaikų sportuoti rankinį. Visada turėjau mintį, kad rezultatas mums leis atvesti vaikus į sales.
Pirmadienį sulaukėme federacijoje skambučio su klausimu – kur lankyti rankinį? Tai yra labai svarbu. Dalyvavimas čempionate, žiniasklaidos dėmesys parodys rankinį plačioje šviesoje ir tikiuosi, kad visi pamatys, koks tai puikus sportas.
Kalbu ne tik apie vyrų, bet ir moterų rankinį – daug kas sutinka, kad būtent moterų rankinis yra įdomiausia žiūrėjimui komandinė sporto šaka.
Aišku, norėtųsi turėti didesnį federacijos biudžetą ir platesnį rėmėjų ratą. Tikimės, kad patekimas ir žiniasklaidos dėmesys leis lengviau rasti rėmėjų, – kalbėjo D. Pasvenskas ir pasvarstė, kodėl iki šiol nebuvo geresnio rėmimo. – Yra daug priežasčių. Rinktinė nežaidžia taip dažnai – keletą kartų per metus.
Lietuvos rankinio čempionatas nėra tiek viešinamas, kiek futbolas ar krepšinis. Natūralu, kad rėmėjai atsargiai žiūrėjo į tas galimybes.
Mes tikrai sunkiai dirbome, kad rankinis būtų ir televizijoje, ir spaudoje, ir internete, tad būtent šį sezoną susidėjo labai daug gerų dalykų. Per visą istoriją, turbūt, nebuvo tiek rankinio per televiziją.
Reikia dirbti, mes judame ta linkme ir aš tikiuosi, kad jei rankinis bus matomas, tai turėsime ir rėmėjų.“
Europos čempionato burtų traukimo ceremonija vyks ketvirtadienį 18 val. Lietuvos laiku, o pirmenybės vyks 2022 m. sausio 13-30 dienomis.
