Pagal jo įsakymą, neįgaliuosius sportininkus treniruojantys specialistai neteko galimybės įgyti kvalifikacinių kategorijų už auklėtinių pasiekimus Lietuvos čempionatuose.
Pasak LPOK generalinio sekretoriaus Pauliaus Kalvelio, bandymai įtikinti KKSD vadovus tvarkos ydingumu atsimušė į sieną, todėl kreipimasis į Lygių galimybių kontrolierius – neišvengiamas.
„Teko ne kartą bendrauti su KKSD atstovais. Jie į jokias diskusijas nesileidžia ir atšauna, kad neįgaliųjų čempionatuose nėra žmonių, todėl nėra už ką treneriams suteikti kategorijas. Mano nuomonė – visiškai priešinga. Jeigu KKSD neįgaliųjų sporto atžvilgiu ir toliau vykdys tokią politiką, tai po aštuonerių ar dvylikos metų, vaizdžiai tariant, galėsime užkalti LPOK langus. Nes iš esmės dabar esame gyvi entuziazmu. O norime tikrai nedaug – tik tiek, kiek turi sveikieji sportininkai“, – sakė P. Kalvelis.
2017 m. vasario 8 d. E. Urbanavičiaus įsakymu, su neįgaliaisiais dirbantiems treneriams kategorijos suteikiamos tik už pasiekimus tarptautinėse varžybose: parolimpinėse žaidynėse, suaugusiųjų pasaulio ir Europos čempionatuose, jaunimo pasaulio ir Europos čempionatuose, kitose suaugusiųjų ir jaunimo tarptautinėse varžybose.
Palyginimui, sveikų sportininkų treneriams kategorijos suteikiamos ne tik už rezultatus tarptautinėje arenoje, bet ir už pasiekimus nacionalinio lygio varžybose. Pavyzdžiui, sveikųjų atletų treneriai 1-3 kategorijas gali gauti už pasiekimus Lietuvos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių ir net vaikų čempionatuose. Be to, šalies taurės varžybose, studentų pirmenybėse.
Pasak LPOK vadovų, šis KKSD žingsnis – didelis smūgis mūsų šalies neįgaliųjų sporto pamatams. Nuo kvalifikacinės kategorijos, kurių iš viso yra šešios, priklauso trenerio atlyginimo dydis. O pagal dabartinę tvarką treneriai nemotyvuojami net pradėti dirbti su negalią turinčiais atletais.
„Darbas su neįgaliaisiais specifinis, sudėtingesnis. Jį perprasti, motyvuoti sportininkus dažnai yra sunkiau nei dirbant su sveikaisiais. KKSD žingsnis verčia trenerius susimąstyti: kam man dirbti su neįgaliu sportininku, jeigu aš jį atvedu į Lietuvos čempionato aukso medalį, bet iš to naudos turiu apskritą nulį? Suprantama, treneris rinksis darbą su sveiku sportininku, kuris jaunučių čempionate laimės prizinę vietą ir iš to gaus finansinės naudos. Treneriams nėra jokios motyvacijos dirbti su neįgaliaisiais. Vien idėja gyvas ilgai nebūsi“, – neįgaliųjų sporto ateitį liūdnai piešė P. Kalvelis.
Pagal KKSD vadovo įsakymą, treneriai gali pretenduoti į šešias kvalifikacines kategorijas. Anot P. Kalvelio, klausimų kelia ir aukščiausių kategorijų suteikimo tvarka. Pavyzdžiui, šeštą kategoriją gali gauti tie neįgaliųjų treneriai, kurių auklėtiniai tampa parolimpinių žaidynių prizininkais. Tuo metu sveikųjų treneriai į šią kategoriją pretenduoja auklėtiniams sėkmingai pasirodžius olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose, Europos čempionatuose, pasaulio taurės varžybose.
„Dabartinėje trenerių kategorijų suteikimo tvarkoje aš matau diskriminacinį elementą. Treneriai, dirbantys su neįgaliaisiais, negauna kategorijos, jeigu jų sportininkai tampa Lietuvos čempionais arba prizininkais. Tačiau, dirbant su sveikaisiais, kategorija suteikiama. Be to, sveikųjų treneriai turi platesnes galimybes gauti aukščiausias kategorijas. Manau, kad tai akivaizdi diskriminacija“, – KKSD veiksmais piktinosi LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis.
KKSD sporto bendruomenės kritikos sulaukia ne pirmą kartą. Šių metų pradžioje nepasitenkinimą sukėlė departamento sprendimas reformuoti jam pavaldų Lietuvos olimpinį sporto centrą, iš kurio atleisti ir likimo valioje palikti treneriai, medikai. Ne mažesnė sumaištis kilo dėl KKSD sukurtų naujų finansavimo kriterijų, pagal kuriuos ženklios dalies valstybės asignavimų neteko nemažai federacijų, išugdžiusių pasaulinio lygio sportininkus.
