Galbūt kam nors tai ir neskambėtų kaip beprotiškai intenstyvus ritmas, žinant tai, kad NBA reguliariajame sezone komandos sužaidžia net po 82 rungtynes. Tačiau, jei prie žalgiriečių Eurolygos kovų pridėtume dar ir kovas vietiniame fronte LKL bei KMT turnyruose, bendras sezono rungtynių skaičius gautųsi iš ties solidus.
Ne veltui taip dažnai kalbama ir apie ilgesnį atsarginių žaidėjų suolą, kuris padeda krepšininkams sezonui persiritus į antra pusę išsilaikyti geroje formoje bei žaidybiniame ritme.
Be „Žalgirio“ Europoje dar žais ir tokie Lietuvos klubai kaip Vilniaus „Rytas“, Panevėžio „Lietkabelis“ bei Vilniaus „Wolves“.
Portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti, kaip atrodys ir kitų Europoje žaisiančių Lietuvos ekipų tvarkaraščiai bei ar bendras rungtynių kiekis labai smarkiai atsiliks nuo „Žalgirio“.
Mažiausiai mačų Europoje – pas Lietuvos čempioną
Mažiausiai rungtynių Europoje, net jei ir labai sėkmingai kovos ir anksti iš kovų nepasitrauks, sužais dabartinis Lietuvos čempionas Vilniaus „Rytas“.
Sostinės klubas jau penktąjį sezoną iš eilės žaidžia FIBA čempionų lygoje, kuri toli gražu nepasižymi tokiu rungtynių kiekiu kaip, pavyzdžiui Europos taurė, kurioje jam teko žaisti anksčiau.
Pirmajame Čempionų lygos etape komandos sukirstytos į aštuonias grupes. „Rytas“ atsidūrė F grupėje, kur jo varžovai –„Falco Szombathely“ (Vengrija), Vroclavo „Šląsk“ (Lenkija) ir „Reggio Emilia“ (Italija).
Tad jeigu neiškops į kitą etapą, „Rytas“ turnyre sužais mažiausiai šešerias rungtynes.
Jeigu grupėje užims antrąją arba trečiąją vietą, pateks į įkrintamąsias, maksimaliai gali laukti dar trys mačai. Patekus į top16 etapą, prisidėtų dar šešerios rungtynės, patekus į ketvirtfinalį dar maksimaliai trys. Na ir idealiausiu atveju, jeigu nukeliauti iki finalo, prisidėtų dar dvi rungtynės.
Taigi, visumoje, jeigu „Rytą“ lydėtų sėkmė ir tektų Europoje sužaisti maksimaliausią kiekį rungtynių, jų skaičius per sezoną siektų dvidešimt.
FIBA Čempionų lygos varžybos, be kita ko, išsiskiria ir savo varžybų grafiku su itin dideliais tarpais tarp mačų.
Pavyzdžiui, pirmojo etapo kovos vyksta nuo spalio pradžios iki gruodžio vidurio, o vienerias rungtynes nuo kitų skiria net dvi savaitės. Sakykite ką norite, tačiau tokie tarpai tarp mačų komandoms, kurios bando pagauti žaidimo ritmą, gero neprideda.
Palyginimui, Eurolygos reguliariajame sezone mačai vyksta kiekvieną savaitę, o rungtynių kai kuriomis savaitėmis būna net po dvi. Europos taurėje mačai taip pat vyksta kone kiekvieną savaitę.
Arčiau „Žalgirio“ – Europos taurės komandos
Jeigu lyginti su žalgiriečių rungtynių tvarkaraščiu Eurolygoje, arčiausiai jo iš kitų Lietuvos komandų, ginančių mūsų šalies garbę Europoje, yra „Wolves“ bei „Lietkabelio“ klubai, kurie varžosi Europos taurės varžybose.
Jeigu skaičiuotume tik reguliaraus sezono varžybas, abiems klubams ir viso teks sužaisti po 18 rungtynių – po vienerias namuose ir po vienerias išvykoje prieš devynis varžovus.
Europos taurės reguliariajame sezone komandos suskirstytos į dvi grupes po dešimt komandų.
Šešios geriausios abiejų grupių komandos pateks į atkrintamąsias. Pirmąsias dvi vietas grupėse užėmusios ekipos žengs tiesiai į ketvirtfinalį, o 3-6 vietas grupėse išsidalinusios ekipos žais tarpusavyje aštunfinalio rungtynėse dėl dar keturių kelialapių į ketvirtfinalį.
Tiek aštunfinalyje, tiek ketvirtfinalyje žaidžiama tik po vienerias rungtynes.
Į pusfinalį patekusios komandos žais maksimaliai trijų rungtynių serijas, lygiai taip pat ir finale maksimaliai gali laukti trys rungtynės.
Tai reiškia, kad idealiausiu atveju, jeigu pavyktų nužengti iki pat finalo, o tiek finale, tiek ir iki tol vykusiose serijose reikėtų maksimalaus kiekio rungtynių, per visą Europos taurės sezoną komanda galėtų maksimaliai sužaisti 26 rungtynes.
Palyginimui, jeigu „Žalgiriui“ be reguliaraus Eurolygos sezono dar tektų žaisti vienerias rungtynes įkrintamosiose, penkias rungtynes serijoje iki trijų pergalių ketvirtfinalyje, o tuomet po vienerias pusfinalyje ir finale, iš viso per Eurolygos sezoną būtų sužaista net 42 rungtynės.
