Jos ne tik futbolininkės, bet ir gražios, charizmatiškos moterys, kuriomis žavisi kiekvienas vyras. Geriausios mūsų šalies futbolo atstovės sutiko pasidalyti mintimis apie pykčius tarp merginų, vaidybą ir kuo jas patraukė populiariausia sporto šaka pasaulyje.
15 metų su futbolu nesiskirianti 27 metų Lietuvos moterų futbolo rinktinės narė Justina Lavrenovaitė vaikystėje lankytus šokius iškeitė į futbolą.
„Vieną dieną varčiau laikraštį ir pamačiau skelbimą, kad Vilniaus „Žalgirio“ stadione Lietuvos moterų rinktinė žais su Škotija. Nežinau, kodėl, bet nusprendžiau patraukti į stadioną ir palaikyti lietuvaites. Deja, joms žaidimas nesisekė – pralaimėjo 0:5. Nepaisant to, iš stadiono išėjau pakylėta ir euforijoje vien nuo minties, kad jei būčiau rinktinėje, žaistume daug geriau. Taip greitai šokius pakeitė futbolas“, – pasakojo 2005 metais geriausia šalies puolėja pripažinta futbolininkė.
– Kuo jūsų nuomone skiriasi moterų ir vyrų futbolas? – pasiteiravome J. Lavrenovaitės.
– Žinoma, greičiu ir techniniais elementais moterys nusileidžia vyrams ir turbūt niekada lygybės ženklo čia negalėsime dėti – fiziologija skiriasi. Tačiau moterų futbolas tampa vis techniškesnis ir greitesnis. Dažnai girdžiu, kad, įsijungę televizorių, futbolą žiūrintys žmonės tik po kurio laiko pastebi, kad transliuojamos moterų futbolo rungtynės, o ne vyrų. Pastebi tik tada, kai žaidėjos rodomos stambiu planu, nes kitaip neatskirsi, ar čia vyrai, ar moterys „gainioja“ kamuolį. Kita vertus, moterų futbolas yra nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Tai daro jį savotiškai žavų ir gražų, nes nežinai, ko iš merginų tikėtis, kokį sprendimą priims vienu ar kitu momentu, ar kokią netikėtą klaidą lygioje vietoje padarys.
Justina Lavrenovaitė (nuotr. LFF.lt archyvo)
– Kokie žaidimo elementai jums patinka labiausiai?
– Kurti žaidimą aikštės centre, skirstyti kamuolius. Taip pat patinka žaisti puolėjos pozicijoje, kai gavusi kamuolį galiu „skuosti“ iš visų jėgų vartų link, lenktyniaudama su gynėjomis.
– Ar konkurencija Lietuvos moterų futbole didelė?
– Kol kas dar tos konkurencijos nėra didelės, bet po truputį atsiranda vis daugiau ir daugiau, ypač tarp jaunesnių mergaičių. Didesnė bėda – merginos dažnai nenori konkuruoti ir jei tik ta konkurencija atsiranda, tai silpnesnės pasiduoda ir susitaiko, kad negauna žaisti, o ne stengiasi ir dirba, kad būtų geresnės.
– Kuo jums kaip merginai patrauklus futbolas?
– Man futbolas, visų pirma, patinka dėl to, kad tai komandinis žaidimas. Antra, jis – dinamiškas ir greitas. Žaisti futbolą reikia ne tik kojomis, bet ir galva. Tenka pačiai galvoti, kaip žaisti ir kokią poziciją užimti bei su komanda strateguoti. Išsidėstyti taip, kaip prašo treneriai ir įgyvendinti jų reikalavimus. Kita vertus, futbolą galima žaisti visur ir visada, tereikia turėti kamuolį. Futbolo kalba visur viena – lengva susirasti naujų draugų ir pažįstamų žaidžiant futbolą.
– Teko ką nors paaukoti dėl futbolo? Laisvalaikį ar santykius?
– Laisvalaikis visada kenčia, nes futbolas praktiškai ir pasiima didžiausią jo dalį. Bet dėl to visai nesikremtu, nes kitaip tas laikas greičiausiai būtų praleistas prie kompiuterio, televizoriaus ar draugų kompanijoje. Dėl santykių dažniausiai kenčia futbolas, o ne santykiai dėl futbolo. Bet viską įmanoma ir stengiuosi suderinti. Jei nepavyksta, tada anksčiau ar vėliau nugalėtojas lieka futbolas (juokiasi).
Valstybės dėmesys – per mažas
J. Lavrinovaitė sutinka, kad moterų futbolui skirtingai nei krepšiniui ar rankiniui skiriamas per mažas dėmesys tiek žiūrovų, tiek valstybės.
„Moterų futbolui skiriamas per mažas žiūrovių, valstybės, privataus sektoriaus dėmesys. Tačiau futbolo infrastruktūra reikalauja daug investicijų: tiek dirbtinės dangos, tiek natūrali veja reikalauja nuolatinės priežiūros. Neužtenka vien aptverti tam tikrą plotą pievos ir įsivaizduoti, kad tai – futbolo aikštelė. Deja, kol kas merginos Lietuvoje treniruojasi ir žaidžia dažniausiai būtent tokiose aikštėse. Todėl tas futbolas negražus ir neįdomus žiūrovams“, – sakė ji.
Su kolege sutinka ir kita futbolininkė bei judėjimo „Moterys už futbolą“ iniciatorė Vilma Šeškaitytė: „Dėmesio norėtųsi kur kas daugiau. Bet visų pirma norėtųsi, kad pasikeistų visuomenės požiūris į merginas, žaidžiančias futbolą. Džiugu, kad Lietuvos futbolo federacija palaiko moterų futbolą. LFF strategijoje numatyta, kad 2020 metais iš visų žaidžiančių futbolą kas ketvirta bus mergina. Be to, įvairias su moterų futbolu susijusias iniciatyvas palaiko UEFA ir FIFA.“
Išvažiuoti neleidžia klubai
Paklausta, ko siekia futbolininkės Lietuvoje, J. Lavrenovaitė tikino, kad Lietuvoje nėra labai skatinamas ir vertinimas profesionalus sportininkas.
„Visuomenės nuomonė neigiama: sportininkai kvaili, neturi išsilavinimo. Valstybė ir klubai dar nėra suinteresuoti padėti profesionaliam sportininkui persikvalifikuoti patyrus traumą arba pabaigus karjerą likti sporte: tapti treneriais, teisėjais, inspektoriais. Merginoms – dar sunkiau, nes profesionalios sportininkės uždirba mažiau, dar turi pasirūpinti šeima bei buitimi, – svarstė pašnekovė. – Kalbant apie Lietuvos futbolininkes, kiekviena mergina turi skirtingus motyvus. Vienos tikrai norėtų išvykti į užsienį ir užsidirbti pragyvenimui, bet dėl šeimos ir visuomenės spaudimo, kad iš sporto nepragyvensi, kad reikia įgyti išsilavinimą. Dažnai atsisakoma šios minties ir sportuoja kaip mėgėjos. Kita vertus, moterų futbolo klubai Lietuvoje labai nenori atiduoti savo geriausių žaidėjų, nes kitaip ekipa susilpnės.“
Tuo tarpu V. Šeškaitytė teigia, kad pragyventi žaidžiant moterų futbolą Lietuvoje praktiškai neįmanoma: „Ir moterų futbolo lygis nėra aukštas lyginant su Vokietija ir kitomis šalimis, garsėjančiomis giliomis vyrų ir moterų futbolo tradicijomis. Tačiau tai reiškia, kad yra kur žengti į priekį. Turime tikrai neblogų žaidėjų, keletas Lietuvos futbolininkių žaidžia Lenkijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, turi kontraktus.“
Vilma Šeškaitytė (nuotr. LFF.lt archyvo)
Vaidybos mažiau nei pas vyrus
Jau prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie simuliuojamas pražangas ir ši tema tikrai tapo opi. V. Šeškaitytės nuomone, moterų futbole vaidybos kur kas mažiau: „Dauguma trenerių pastebi, kad jeigu po susidūrimo žaidėja nesikelia nuo aikštės, tuomet verta sunerimti – trauma tikrai rimta.“
„Tokios akivaizdžios vaidybos kaip kartais matome vyrų futbole, moterų futbole dar neteko matyti. Merginos kaip tik dažniausiai kovoja iki galo ir be reikalo negriuvinėja bei nedejuoja“, – pastebėjo J. Lavrenovaitė.
Kur moterys ten ir intrigos
Sakoma, kad kur moterų kolektyvai, ten pykčiai ir intrigos. Futbolininkė J. Lavrenovaitė sako, kad kiekviena komanda turi savo vidinę atmosferą, nuotaiką, tarpusavio bendravimo manieras.
„Kai kuriose komandose yra tų pykčių ir intrigų. Net iš šalies matosi. Bet daugiausiai tai būna labai draugiškas ir linksmas merginių futbolininkių kolektyvas. Komandose merginos tikrai gerai sutaria viena su kita, nesipyksta, nors charakteriai visiškai skirtingi, geros draugės aikštelėje ir už aikštelės ribų, kartu leidžia laisvalaikį.“
Judėjimas „Moterys už futbolą“
Judėjimo „Moterys už futbolą“ iniciatorė V. Šeškaitytė teigia, kad šia akcija siekiama sugriauti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie moteris ir futbolą bei suburti moterų futbolą palaikančią bendruomenę.
„Idėja gimė pastebėjus vis didėjantį dailiosios lyties aktyvumą įvairiuose masiniuose futbolo renginiuose. Tai paskatino kurti projektą, skirtą tik moterims. Mūsų tikslas – į futbolą pažvelgti kitaip. Juk tai ne tik profesionalus sportas, bet ir gyvenimo būdas, laisvalaikio praleidimo forma, pramoga“, – teigė ji.
– Ko siekiama šiuo judėjimu? – pasiteiravome V. Šeškaitytės.
– Šio judėjimo metu kviečiame merginas, moteris ne tik žaisti futbolą, bet ir domėtis šiuo žaidimu, eiti į varžybas, dalintis įspūdžiais.
– Kokie tolimesni šio judėjimo planai?
– 2011 metų „Moterys už futbolą“ sudalyvavo trijose futbolo šventėse didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šiais metais Moters dienos proga buvo surengtas moterų futbolo festivalis Kaune. Džiugu, kad sulaukiame vis daugiau visuomenės dėmesio. Šiemet prie mūsų judėjimo prisidėjo garsaus futbolininko žmona Vaida Česnauskienė. 2012 metais numatomi dar trys „Moterys už futbolą“ renginiai, kurie vyks gegužės 26 dieną, rugsėjo 7 ir spalio 1 dienomis.
