Paskutinį šios vasaros savaitgalį Grigiškių stadione, šalia Kadriškių gatvės, vyko „Nakties siuto ištvermės išbandymas” skirtas padėkoti ir atiduoti pagarbą Lietuvos gyventojams, kurie karantino metu liko namuose ir saugojo savo ir kitų sveikatą.
Ta proga, visą dieną, Rytis Mežonis važiavo motociklu neliečiant vairo rankomis. Tuo pat metu, buvo siekiama pagerinti pasaulio rekordą – 187 mylių (800 ratų), bei ilgiausio vairavimo paleidus vairą.
Nepaisant besikeičiančių oro sąlygų, kiekvienas pamojavimas ir palaikymo šūksnis Rytį įkvėpė dar ir dar vienam ratui.
192 mylios (308 km) 8 valandos 29 minutės, tai nauji pasaulio rekordai motociklu nelaikant vairo rankomis kuriuos pastatė trakietis Rytis.
„Buvo baisu ir šlapia, kiekvienas žolės lopinėlis kėlė pavojų, ir tada po truputį pradėjau suprasti kad viskas tik mano galvoje. Po truputį baimė dingo ir kuo toliau, tuo drąsiau ir tiesiai nerdavau į balą, – kalbėjo motociklininkas Rytis. – Žmonių palaikymas ir nenoras pasiduoti leido sportininkui perkopti 50 mylių (80 km), po to 100 mylių (160 km) ir galiausiai tas sunkiausias per lietų ir vėją likusias 92 mylias“.
Taip buvo pasiekti net du pasaulio rekordai ir pagerinti – 192 mylios motociklu nelaikant jo vairo rankomis ir 8 valandos 29 minutės ant motociklo be sustojimo nelaikant vairo rankomis.
Rekordininkas Rytis aiškino, kad tik po dienos vakare pradėjo jausti skausmą ir jėgų nebūvimas. Atslūgus emocijoms ir adrenalinui jis po paros pradėjo jaustis be jėgų.
„Įsivaizduokite, koks jausmas važiuoti be sustojimo tiek valandų? Tai panašu turbūt į tai kaip iki Palangos ir atgal ir vėl iki Palangos. Tik sunkiau, nes ant motociklo judesiai apriboti o dar ir rankomis negalėjau laikyti vairo“, – nepamirštamomis emocijomis dalinosi Rytis.
Motociklas išdirbo 8valanadas 29 minučių be sustojimo. Kuro pakanka tik 120 mylių, todėl motociklo baką teko pildyti važiuojant be sustojimo manevruojant stadiono posūkiuose.
„Be savo komandos ir sirgalių palaikymo, kurie viso važiavimo metu morališkai palaikė, o kilus lietuj patys puolė mėginti šluoti vandenį nuo stadiono, kad tik man pavyktų važiuoti toliau, be jų to padaryti būtų neįmanoma. Tai buvo sunkus išbandymas ir man, ir tiems kurie liko ant žemės ir nuo pat pradžių buvo kartu. Todėl siunčiu jiems labai didelę padėką. Nepaisant sunkumų ir sunkios ankstyvą rytą prasidėjusios mums visiems dienos, rekordą pasiekus ir jį pagerinus buvau labai šiltai sutiktas ir pagerbtas , iki šiol šampaną jaučiu savo plaukuose“, – su jauduliu akimirkas prisiminė Rytis iš Trakų.
