LFF prezidentas Liutauras Varanavičius kelia ambicingus tikslus tiek Lietuvos rinktinei, tiek visam futbolui mūsų šalyje. Išskirtiniame interviu „Balsas.lt savaitei“ Lietuvos futbolo galva atskleidė, kokia yra dabartinė padėtis kovoje dėl rinktinės vyriausiojo trenerio kėdės, kokių atrankos burtų tikisi iš naujo ciklo, kaip vertina „A lygos“ sezoną, savo darbą UEFA ir futbolo ateitį Lietuvoje.
Rinktinės treneris – užsienietis, bet ne J. Couceiro?
– Kaip vertinate J. Couceiro darbą?
– Reikia pasakyti, kad pradžioje jo atėjimas davė didžiulę naudą – atmosfera rinktinėje buvo super. J. Couceiro su savimi atsinešė stiprų psichologinį ir emocinį užtaisą, taip pat įdiegė nemažai naujovių ir į taktiką.
Bet, pavyzdžiui, antrojo rato rungtynėse su Rumunija (0:1) ir Farerų salomis (1:2) jam nebepavyko nuteikti komandos kovoti iš visų jėgų, futbolininkai nebeužsivedė, o pergalę norėjo tiesiog pasiimti. Tai, beje, matėsi ir treniruočių stovyklų metu.
Taigi J. Couceiro darbą galima vertinti dviprasmiškai: pradžioje jis tikrai padarė daug gero, o vėliau savo auklėtiniams kai kuriais atvejais leido atsipalaiduoti.
– Kada paaiškės jo likimas Lietuvos rinktinėje?
– Kitų metų vasario 7 dieną Varšuvoje bus traukiami atrankos į 2012 metų Europos čempionatą burtai. Po jų paaiškės, su kuo mums teks žaisti kitame atrankos cikle, ir kokia bus mūsų finansinė situacija. Žinoma, surasti stambių rėmėjų iki to laiko beveik nesitikime, nes visgi situacija sunki.
Taigi po burtų ceremonijos ir spręsime, kam siūlyti Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio kėdę.
– Ar daug šansų, kad portugalui J. Couceiro pasiūlysite pasilikti dirbti?
– Nesame prieš jį nusiteikę ir nesakome jam „ne“. Pažiūrėsime, kokias sąlygas galėsime pasiūlyti, ir ar J. Couceiro jos tenkins. Be to, turime ir savo reikalavimų – pavyzdžiui, kad jis atsisakytų darbo Turkijos klube „Gaziantepspor“ ir visą dėmesį skirtų tik rinktinei.
Tačiau nereikia pamiršti, kad kontraktas su J. Couceiro baigiasi šių metų gruodžio 31 dieną, o kandidatų į trenerio vietą yra ne vienas ir ne du. Rinktis tikrai bus iš ko, nes Lietuvos rinktinė – patraukli komanda, o darbas su ja – prestižinis.
– O ar gali būti taip, kad net ir nepratęsus sutarties su J. Couceiro Lietuvos rinktinei diriguos treneris iš užsienio?
– Tokios galimybės negalime atmesti. Svarstome poros specialistų kandidatūras iš Vokietijos, tačiau jų pavardžių nenorėčiau atskleisti.
Svajonių varžovės – Anglija ir Olandija
– Pakalbėkime apie būsimus atrankos burtus. Kokios grupės ir kokių varžovų norėtumėte?
– Mūsų siekis – geras futbolas, o tai įmanoma tik su stipriais varžovais. Šiais metais rinktinė parodė, kad gali žaisti su labai rimtais priešininkais. Žaidžiant prieš tokius varžovus kaip rumunai, serbai ar prancūzai mūsų komandos lygis tik auga. Todėl tikėtumėmės stiprių varžovų ir kitą sezoną.
Be abejonės, norėtųsi tų varžovų, su kuriais dar neteko žaisti. Iš pirmojo krepšelio nėra labai svarbu, ką gauti, nes visos komandos yra panašaus pajėgumo. Tačiau mūsų grupėje norėtųsi anglų arba olandų. Juos įveikti būtų sunku, bet juk ir su vokiečiais, ir su ispanais esame taškų iškovoję.
Toliau būtų neblogai gauti nors vieną rinktinę iš Skandinavijos, įdomu būtų susitikti su Estija, o su komandomis iš Balkanų ir Kaukazo šalių žaisti nebūtų labai smagu. Gaila, kad lenkai yra būsimojo čempionato šeimininkai ir atrankoje nedalyvaus, nes su jais irgi norėtųsi išbandyti savo jėgas.
– O kokie varžovai būtų palankiausi iš paskutinio – silpniausiųjų rinktinių – krepšelio? Galbūt vėl Farerų salos?
– O ne (juokiasi). Su Farerų salomis jau ir taip praktiškai kiekvienais metais žaidžiame. Realiai būtų geriausia, kad su paskutinio krepšelio komandomis išvis netektų kovoti, t. y. kad patektume į penkių rinktinių grupę.
Visgi mūsų rinktinė negali pasigirti ilgu atsarginių žaidėjų suoleliu ir lygiaverte sudėtimi, todėl būtų lengviau išlaikyti koncentraciją, o laisvą laiką galėtume užpildyti draugiškais mačais.
– Koks tikslas bus keliamas rinktinei kitame atrankos cikle – iš paskutiniųjų kovoti dėl patekimo į EURO-2012 ar vis tik pasiruošti kitoms, pavyzdžiui, 2016 metų Europos čempionato, kuriame tikriausiai jau varžysis net 24 komandos, atrankoms?
– Apie tikslus kalbėti dar anksti. Viskas priklausys nuo įvairiausių niuansų – burtų, trenerio sumanymų ir pan. Yra du variantai: arba verstis vien tik rinktinės senbuviais ir kovoti dėl kiekvieno taško, arba stengtis užauginti pamainą, naujus žaidėjus ir į rinktinę pakviesti kelis geriausius futbolininkus iš mūsų U-21 komandos, ypač jei burtai jaunimo rinktinei bus nepalankūs.
– Ar nė vienas iš dabartinių Lietuvos nacionalinės komandos žaidėjų po pasipylusios kritikos jų ir trenerio atžvilgiu šio atrankos ciklo pabaigoje nepareiškė, kad nebeatvyks į rinktinę?
– Tai, kad ne. Visi supranta, kad kovoti už Lietuvą yra garbė.
– Kokiuose stadionuose Lietuvos rinktinė žais kito atrankos ciklo rungtynes?
– Na, Naujojoje Vilnioje stadiono iki to laiko jau tikrai nebespės pastatyti, o Kaune bėda ta, kad nėra kur treniruotis. Iš viso Lietuvoje su stadionais situacija nėra labai bloga – turime apie 20 gerų mažų stadionų. Vienintelė problema, kad nėra nė vieno didelio – Nacionalinio, kuriame galėtų žaisti rinktinė.
Bene geriausias situacija Marijampolėje, kur yra ir stadionas, ir treniruočių aikštė šalia. Nors žiūrovų telpa ne per daugiausiai, galima pristatyti tribūnas, tad ten tikrai bus žaidžiama – neaišku, tik kiek rungtynių.
Apie „A lygą“ ir darbą UEFA
– Kaip įvertintumėte neseniai pasibaigusį „A lygos“ sezoną? Koks buvo jo lygis ir ar užteko intrigos?
– Įvertinčiau teigiamai, ypač atsižvelgus į tai, kas buvo daroma prieš čempionato pradžią, kad jis neįvyktų. LFF priėmė rizikingą, bet teisingą sprendimą – padaryti kelias klubų licencijavimo nuolaidas ir priimti į čempionatą keturias komandas iš I-os lygos: Gargždų „Bangą“, Tauragės „Taurą“, Kauno „LKKA-Teledemą“ ir Pakruojo „Kruoją“. Tai pasiteisino. Kaip matėme, intriga buvo iki paskutinio turo.
Tokiu būdu šiemet turėjome atkaklią „A lygą“, intriguojančią I-ą lygą ir labai įdomią II-ą lygą.
– Kaip dėl kitų metų? Ar jau aiškėja būsimo čempionato kontūrai?
– Norą patekti į „A lygą“ pareiškė visos I-os lygos komandos, bet jos bus priimtos pirmiausia pagal sportinį principą – užimtas vietas. Geriausias pozicijas turi „Šilutė“, „Alytis“ ir „Mažeikiai“, bet dar žiūrėsime, ar jos įvykdys visus licencijavimo reikalavimus. Planuojame, kad čempionate turėsime 10 rimtų komandų, tiek pat – ir I-oje lygoje, o varžybos vyks keturių ratų sistema.
Futbolo sezonas turėtų prasidėti anksčiau – kovą – ir baigtis vėliau – lapkričio viduryje. Tam pritarė lapkričio 13 dieną posėdžiavęs LFF Vykdomasis komitetas.
– Kaip Jums sekasi darbas UEFA Vykdomajame komitete? Ar dažnai vyksta posėdžiai?
– Užimtumas tikrai didelis. Kažkaip kai dalyvavau rinkimuose, net nesitikėjau, kad taip bus. Vyksta daug susitikimų, posėdžių, projektų svarstymų, tad darbas ten užima apie 30 procentų viso mano laiko.
Kita vertus, džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie UEFA požiūrio į mažesnių šalių futbolo asociacijas formavimo.
– Ar esate geri draugai su UEFA prezidentu prancūzu Micheliu Platini?
– Bendraujame nuolat. Apie jį esu labai geros nuomonės. M. Platini supranta, kad futbolas – ne vien komercija, futbolas yra virš jos.
M. Platini taip pat žino, kad tikrasis futbolas nėra „Liverpool“ ir „Barcelonos“ rungtynės – tai, ką rodo per televizorių. Profesionalų futbolas sudaro tik 0,5 procento visos šios sporto šakos. Kiti 95,5 procento – tai vaikų, mėgėjų futbolas. Tai ir yra tikrasis futbolas.
– Kokios futbolo perspektyvos mūsų šalyje ir kada jis bus sporto šaka nr. 1 Lietuvoje?
– LFF nori ir siekia, kad 2020 metais futbolas būtų populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka. Neseniai atlikome tyrimą, išanalizavimo situaciją ir bendrai su futbolo visuomene išskyrėme keturias pagrindines užduotis: masiškumo skatinimas, profesionalumo didinimas, futbolo kultūros ugdymas ir infrastruktūros gerinimas.
Tačiau ne viskas priklauso tik nuo futbolo federacijos. Šiame procese turi aktyviai dalyvauti profesionalūs futbolo klubai. Siekiame, kad Lietuvoje gimtų klubinė kultūra: veiktų futbolo klubai turintys kad ir 30 komandų, kurie burtų aplink save vaikus, jaunimą, profesionalius sportininkus, sirgalius – būtų bendruomenės traukos centrai. Kai kuriuose miestuose tokių pavyzdžių jau turime, tikimės, jog tai tik pradžia.
Be abejonės, turi keistis ir bendras valstybės požiūris į žmonių užimtumą per sportą. Jeigu dabar egzistuojanti statistika, kad tik 10 procentų vaikų sportuoja, nesikeis – ne tik apie futbolą, bet ir apie kitas sporto šakas sunku bus kalbėti. Šiuo metu Seime pristatinėjame Lietuvos sporto strategiją, kuri turėtų susiklosčiusią situaciją pakeisti iš esmės. Tikimės jos patvirtinimo dar šiais metais.
TIK FAKTAI
2012 metų Europos pirmenybės vyks Lenkijoje ir Ukrainoje, o atrankos varžybų burtai bus traukiami kitų metų vasario 7 dieną Varšuvoje.
Lietuviai tikrai nepateks į vieną grupę su Slovėnijos, Latvijos, Vengrijos, Baltarusijos, Belgijos, Velso, Makedonijos ir Kipro futbolininkais, nes šie irgi priklauso ketvirtam pagal pajėgumą krepšeliui.
Iš viso atrankoje į 2012 metų Senojo žemyno čempionatą varžysis 51 valstybės atstovai. Jie bus suskirstyti į 9 grupes: 6 grupes (A-F) po 6 komandas ir 3 grupes (G-I) po 5-ias.
Atrankos ciklas į Europos pirmenybes tęsis nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų lapkričio.
Kelialapiai į Ukrainoje ir Lenkijoje vyksiančią futbolo šventę iškart atiteks visų devynių grupių nugalėtojams ir vienai geriausiai antrąją vietą užėmusiai rinktinei. Kitos aštuonios savo grupėse antrąsias vietas užėmusios komandos kovą pratęs atkrintamosiose varžybose.
Varžybų šeimininkės Ukraina ir Lenkija automatiškai pateko į čempionatą, todėl atrankoje į jį nesivaržys.
Tarptautiniame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė tarp 207 šalių užima 60 poziciją.
L. Varanavičius būtų nieko prieš, jei atrankos varžybų burtai į vieną grupę suvestų Anglijos ir Lietuvos futbolininkus
LFF prezidentas Lietuvoje norėtų išvysti ir Olandijos rinktinės žvaigždes
Lietuvos nacionalinė komanda su nekantrumu laukia kitos atrankos burtų ir naujų varžovų
AFP/Reuters/Scanpix nuotr.
