Krepšinio specialistas Linas Kvedaravičius portalui balsas.lt. teigė, kad rinktinė turi ir privalumų, ir trūkumų, o antras etapas turėtų būti kitoks.
„Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Lino Kleizos geras žaidimas leido rinktinei tęsti čempionatą, tai yra džiugi žinia, galbūt viena iš nedaugelio, kurią galime pastebėti Lietuvos rinktinės žaidime. Aikštelėje buvo chaosas ir gerai, kad atsirado komandoje toks žmogus, kuris prisiėmė atsakomybę ir atliko tai, ką turėjo atlikti“, - kalbėjo L. Kvedaravičius.
– Kodėl vakar niekaip nepavyko sustabdyti M. Teletovičiaus?
– Pirmus du kėlinius jis buvo dengiamas gana sėkmingai, tačiau, matyt, antroje rungtynių pusėje pritrūko jėgų, pasikeitė žmogus, kuris dengia Teletovičių ir nesugebėjo jo sustabdyti. Tai padaryti yra velniškai sunku, nes tai yra aukščiausios klasės žaidėjas, kuris gali nulemti rungtynių baigtį, be to, jam įkrito fantastiški metimai. Tačiau jį reikia dengti taip, kad jis negalėtų priimti kamuolio ir pirmus du ketvirčius tai buvo daroma, o rungtynių pabaigoje to neįvyko. Čia ir yra klausimas: kodėl žaidėjai nevykdė trenerio nurodymų?
– L. Kleiza pagaliau prabilo. Galbūt jam šios rungtynės bus svarbios psichologiškai ir jis pagaliau atsigaus?
– Lino žaidimas jau kelerias rungtynes po truputėlį gerėja, todėl tikėtina, kad L. Kleiza grįžta į tikro lyderio vaidmenį. Manau, kad kitas etapas turėtų būti visiškai kitoks ir jam pačiam, ir komandai.
– Kokios pagrindinės rinktinės problemos išryškėja žvelgiant į pirmą etapą?
– Pagrindinė problema – atkovoti kamuoliai, kova po krepšiais. Mes esame viena iš aukščiausių priekinių linijų čempionate, bet kamuolius dažnai pralošiam ir tai neramina. Dar viena problema, kad puolimas yra labai statiškas, reikia žaidėjams suteikti daugiau laisvės, kad jie kažką kurtų aikštelėje ir tai duotų geresnį rezultatą.
Privalumas tas, kad kiekvienose rungtynėse atsiranda vis naujas lyderis. Tai leidžia treneriui, turint ilgą suoliuką, išnaudoti žaidėjus tinkamai. Žinoma, jeigu čempionatas tęsiasi ilgai tai yra labai didelis privalumas, bet vakar matėme, kad jis galėjo ir baigtis ir tas suolelis jau niekuo nereikštų.
– Ilgas suolelis privalumas, tačiau treneriai nemažina M. Kalniečio laiko aikštelėje. Ar jam pavyks išžaisti šitiek laiko?
– Krūvis jam yra milžiniškas, nes rinktinė turi įžaidėjo problemą. Dėl to galbūt ir puolimas chaotiškas, ir kartais tvarkos aikštelėje trūksta.
– Buvo daug kalbėta, kad rinktinei trūksta dvasios ir vienybės. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Manau, kad atmosfera yra gera, bet kai pergalės yra tokios sunkios ir žaidimas klampus, galbūt iš šono atrodo, kad rinktinė nėra vieninga. Iš tiesų taip nėra, vyrai vienas kitą paragina, padrąsina ir bando surasti komandinį žaidimą, bet nepavyksta pajusti pergalių skonio, dabar jos yra išvargtos ir iškankintos.
– Koks įspūdis kyla žiūrint į antro etapo varžovus?
– Jeigu tos komandos pateko į antrą etapą, tai daug ką pasako. Tačiau mūsų grupė pirmame etape buvo velniškai sunki ir sudėtinga. Balkanų pragaras buvo nelengvas ir kad dvi baltų komandos iš jo išsikrapštė yra džiugu. Ant popieriaus belgai ir ukrainiečiai galbūt yra silpnesni, bet tos komandos jau yra pajutusios pergalės skonį ir bus pavojingos. O Prancūzai yra vieni iš čempionato favoritų, kurie irgi ieško savo tikro žaidimo, nes vis dar jo neranda. Tai yra labai pavojinga komanda ir lietuviams bus sunku.
– Visas šis čempionatas yra keistas, nes daug nurašytų, krepšinio tradicijų neturinčių komandų žaidė puikiai. Kas jus labiausiai nustebino?
– Suomija, kuri demonstruoja gražų žaidimą ir nugalėjo tituluotus priešininkus. Jie tikriausiai yra didžiausia šio čempionato sensacija. Čempionato pradžioje ir gruzinai demonstravo gerą formą. Šis čempionatas pateikė daug staigmenų. Žaidėjai migruoja per įvairias šalis, pasisemia patirties ir rinktinėje gali būti lyderiais.
