Maskvos srities „Chimki“ strategas su rusų portalo iz.ru žurnalistu pasidalijo mintimis apie bėgančias dienas, Eurolygos likimą ir kitas krepšinio temas.
– Kaip leidžiate karantino dienas?
– Kai išvykau iš Rusijos jau buvo problemų dėl tarptautinių skrydžių. Todėl kartu su asistentais iš Maskvos perskridome į Kaliningradą, išsinuomavome mašiną ir pasiekėme Lietuvos pasienį, kurį perėjome pėsčiomis. Būtent tada užsidarėme dviejų savaičių karantinui, nukeliavę į mano sodybą prie Kauno. Gerai leidome laiką, nes turiu didelį namą, o šalia visai yra ir miškas, tad buvo galimybė kažkiek pajudėti. Pastaruosius 6-7 mėnesius aš maitindavausi po kartą per dieną – tik pietaudavau, o tai man padėjo numesti 8 kilogramus Bet per karantiną vėl juos priaugsiu (juokiasi).
– Kaip pati saviizoliacija vyksta Lietuvoje?
– Lietuva yra nedidelė katalikiška šalis. Savaitgalį buvo Šv. Velykos, o per tokias šventes visi bando kažkur judėti, važiuoti, pas artimuosius. Kad to šįkart nebūtų ir pavyktų išvengti susibūrimų didelių buvo pasitelkta net policija, kuri uždarė miestus, pastatė patikros punktus. Pačiuos miestuose buvo daug teisėsaugos darbuotojų. Jei pasakyčiau tiesą, tai man tai labiau priminė karinę padėtį, bet dabar jau viskas ramiau. Šią savaitę važiavau į parduotuvę, tad užsidėjau kaukę ir pirštines. Dauguma tikrai sąžiningai laikosi karatino taisyklių.
– Prisimenate kažką panašaus, kas vyksta dabar?
– Gal 1992 metais kažkas panašaus buvo. Aš tada sugrįžau iš Vokietijos, o Lietuva labai rimtai pradėjo kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Mūsų šalyje buvo daug gaujų, jos vadinosi „šeimomis“, kaip Italijoje. Tada ir policija, ir kariuomenė metė visas jėgas normalizuoti gyvenimą, kovoti su jais. Taip pat buvo uždaromi miestai, reikėjo nešiotis su savimi dokumentus. Nors mus, krepšininkus, žinojo gerai, bet vis vien stabdė ir tikrino.
– Apskritai, kokiomis nuotaikomis dabar gyvenate?
– Aš tikrai neliūdžiu ir nenuleidžiu rankų, tai iššūkis visiems. Visi dabar juk atsistojo į vieną liniją – turtingi ir vargšai, politikai ir darbininkai, europiečiai ir afrikiečiai. Virusas visus sulygino, kiekvienas iš mūsų gali žengti neteisingą žingsnį. Visi tarsi esame tame pačiame laive. Visi kažkaip nuolat buvome užsiėmę, net per atostogas, o dabar judėjimas aprimo, viskas uždaryta, atsirado daugiau laiko pabūti su šeima.
– Eurolyga vis nepraranda vilties pratęsti sezoną. Ką jūs apie tai manote, dar vis realu tą padaryti?
– Norėtųsi jį užbaigti, tačiau nematau tam daug šansų. Realiausias pasiūlymas yra surengti visus mačus viename mieste, pavyzdžiui, Atėnuose. Bet kaip krepšininkams reiks grįžti į savo klubus? Sienos juk uždarytos, o kada atsidarys – neaišku. O ir jei sienos atsidaro, mes turėsime vos kelias savaites pasiruošti mačams. Kaip treneris sakau, kad tai neįmanoma. Lygis kris, o rungtynės gali pasibaigti rezultatu 45:40. Juk keičiasi pasiruošimas, žaidėjai negali pilnai treniruotis, net bėgioti kartais, kai kurie išvis gal svorio priaugo. Situacija tikrai sunki.
– Bet Eurolyga nori žūtbūt sezoną užbaigti...
– Na, jiems juk reikia vykdyti įsipareigojimus rėmėjams. Yra reklamos užsakovai ir kiti dalykai. Aš taip pat už tai, kad užbaigtume sezoną – ir Eurolygą, ir VTB. Bet tai turi vykti tik su sąlyga, kad nebus sveikatos rizikų žmonėms ir būtų gauti visi valdžios leidimai.
– Kaip ten bebūtų. Kokie, jūsų nuomone, yra trys geriausi Eurolygos sezono krepšininkai?
– Aleksejus Švedas ir Mike'as Jamesas. O kas dėl trečio, tai yra daug kandidatų į šią poziciją, tačiau pasirinksiu Gustavo Ayoną. Prieš kelis metus aš jį nurašiau, bet meksikietis šiemet atrodė labai gerai ir buvo kertiniu žmogumi Sankt Peterburgo „Zenit“ komandoje. Jis labai svarbi figūra, nuo jo daug priklausydavo klubo rezultatai.
– Ką išskirtumėte iš trenerių?
– Noriu pažymėti Kazio Maksvyčio darbą. Jis gerai anksčiau dirbo Lietuvos krepšinio čempionate, Klaipėdos „Neptūną“ buvo išvedęs net į Eurolygą. O atvykęs į Rusiją, Kazys įrodė savo aukščiausią kaip trenerio klasę. Permės „Parma“ buvo labai pavojinga komanda ir aš tikrai nenorėčiau su jais kautis VTB atkrintamųjų varžybų etape. Manau, kad jis vienas perspektyviausių Europos trenerių ir, be to, labai geras žmogus. Jis visiškai neserga žvaigždžių liga ir yra tikras krepšinio fanatikas.
– Pastaruoju metu garsiai aptariama žinia yra Artūro Karnišovo postas Čikagos „Bulls“ klube. Kaip Lietuvoje buvo sutikta ši žinia?
– Visi laikraščiai rašė apie tai. Artūras yra didelis šaunuolis, kad pasiekė tokių aukštumų NBA. Tą jis padarė žengdamas žingsnį po žingsnio savo sunkiu darbu. Dirbo skautu, padėjėju, o dabar štai tokia garbinga pozicija. Pamenu, kad jis buvo stiprus žaidėjas, kertinis krepšininkas po to, kai pasitraukė mano karta. A.Karnišovas buvo vienas pirmųjų lietuvių, išvažiavusių į JAV. Jis labai gerai pasirodė ir NCAA. Paskui tapo tikrai puikiu krepšinio valdininku. Iš savo pusės galiu tik palinkėti jam darbštumo ir sėkmės.
