1916 m. olimpines žaidynes turėjo surengti Vokietijos imperija, kuri renginiui Berlyne pastatė įspūdingą 30 000 vietų stadioną. Tačiau 1914 m. prasidėjus karui 1916-ųjų olimpinės žaidynės buvo atšaukos.
Nepakviesta Vokietija
1920 m. olimpinės žaidynės Antverpene, Belgijoje buvo pirmosios, į kurias buvo nepakviesta vokiečių tauta. Vokietija buvo apkaltinta I pasaulinio karo pradėjimu, ir nors šalis buvo valdoma naujos vyriausybės – žinomos kaip Veimaro respublika – Belgija, ir vėliau Prancūzijos olimpiados atstovai, uždraudė Vokietijos sportininkams dalyvauti tiek 1920-ųjų, tiek 1924-ųjų olimpinėse žaidynėse.
Praėjus dvidešimčiai metų po atšauktų 1916 m. žaidynių, Vokietija vėl turėjo rengti olimpiadą 1936-aisiais, šį kartą – valdant naciams. Amerikoje žydų ir katalikų koalicija paragino JAV olimpinį komitetą boikotuoti žaidynes, tačiau komiteto prezidentas Avery Brundage'as, atvirai prisipažinęs germanofilas, to nepaisė.
Vietoj to, 1936 m. Berlyno žaidynėms buvo leista vykti. Idėja buvo sportu įrodyti ir paneigti Adolfo Hitlerio rasinio pranašumo teorijas. Jesse Owensas, afroamerikietis lengvosios atletikos sportininkas, įrodė A. Hitleriui, kad šis klydo, laimėdamas keturis aukso medalius. Indijos ledo ritulio komanda vyrų finale taip pat sutriuškino vokiečius rezultatu 8:1.
Atšauktos žaidynės dėl Antrojo pasaulinio karo
Paskutinį kartą olimpinės žaidynės buvo atšauktos Antrojo pasaulinio karo metais. 1940 m. vasaros ir žiemos olimpines žaidynes buvo numatyta surengti Japonijoje, kuri būtų buvusi pirmoji ne Vakarų šalis, surengusi žaidynes, tačiau 1937 m. Japonija prarado savo teises, nes pradėjo karą su Kinija.
1940-ųjų vasaros olimpinės žaidynės iš pradžių buvo nukeltos į Helsinkį, Suomiją, o žiemos olimpiada – į Vokietijos miestą Garmisch-Partenkirchen, tačiau 1939-aisiais buvo atšauktos Hitleriui įsiveržus į Lenkiją.
Londone turėjo įvykti 1944-ųjų vasaros olimpinės žaidynės, tačiau jos dėl vis dar vykstančio karo buvo atšauktos. Toks pats likimas laukė ir 1944-ųjų žiemos žaidynių Cortina d'Ampezzo, Italijoje. Galiausiai žaidynės buvo surengtos Londone, 1948 metais. Olimpiadoje dalyvauti buvo uždrausta Vokietijos ir Japonijos sportininkams.
Nuo pat olimpiados pradžios 1894-aisiais, tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) teigė esąs apolitiškas ir neutralus organas, kurio užduotis yra skatinti tarptautinę taiką ir supratimą per sportą.
Tačiau tokie kritikai kaip Davidas Goldblattas, Pitzerio koledžo istorijos profesorius ir knygos „The Games: A Global History of the Olympics“ autorius, daug kartų yra nurodęs atvejų, kai olimpinių žaidynių atstovai ignoravo sumrtinius žmogaus teisių pažeidimus tik tam, kad tęstųsi žaidynės.
Meksike žaidynės tęsėsi nepaisant žudynių
Kareiviai matomi gatvėse netoli olimpinio stadiono, prieš Meksikos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, 1968 m. spalio 12 d., praėjus 10 dienų po to, kai Meksikos kariuomenė, protestuodama prieš policijos veiksmus, apšaudė jaunimo demonstrantus. Aukomis tapo nuo 200 iki 300 žmonių, o šis įvykis žinomas kaip Tlatelolco žudynės.
Meksikas yra ypač smerkiamas pavyzdys. Dešimt dienų prieš prasidedant 1968 m. vasaros olimpinėms žaidynėms Meksike, vyriausybės pajėgos apšaudė minias neginkluotų studentų protestuotojų, šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių, žuvo.
„Pagrindinė Meksiko žaidynių tema buvo taika, visas miestas buvo išdabintas taikos balanžiais, – pasakojo D. Goldblattas. – Meksikos vyriausybė nužudė šimtus studentų, pasitelkė terorą, kankinimus ir žmonių pradanginimus, ir viskas vyko žaidynių metu, tačiau TOK visiškai į tai nereagavo.“
Panašiai TOK iš pradžių nesiryžo uždrausti 1960-ųjų Pietų Afrikos olimpinių žaidynių, kai buvo vykdoma rasinės segregacijos politika, tačiau galiausiai nusileido Afrikos tautų spaudimui, kurios grasino, kad boikotuos žaidimus, jei bus leista dalyvauti išskirtinai tik baltosioms Pietų Afrikos komandoms. Pietų Afrikai buvo draudžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse nuo 1960 m. iki 1992 m.
Terorizmas ir olimpinės žaidynės
Šis palestinietis buvo vienas iš grupės, kuri 1972 m. Miuncheno olimpiados metu įkaitais paėmė 12 Izraelio sportininkų.
Net po vieno tamsiausių olimpiados istorijos momentų, žaidynės nebuvo atšauktos. 1972 m. ginkluota Palestinos teroristų grupė užpuolė aptvertą Izraelio teritoriją olimpiniame kaimelyje, Miunchene, Vokietijoje, nužudydama du Izraelio sportininkus ir paimdama dar devynis įkaitais. Po to visi devyni likę Izraelio sportininkai buvo nužudyti. Užuot nutraukę Miuncheno žaidynes, olimpinių žaidynių atstovai tęsė varžybas po dviejų dienų sustabdymo.
1996 m. vasaros žaidynėms Atlantoje, Džordžijos valstijoje, taip pat buvo leista vykti po to, kai šimtmečio olimpiniame parke vykusio nemokamo koncerto metu sprogo savadarbė bomba.
Du žmonės mirė, o daugiau nei šimtas buvo sužeisti, tačiau tik po kelių valandų Atlantos olimpinio organizacinio komiteto prezidentas pasakė: „Olimpinio judėjimo dvasia įpareigoja tęsti žaidynes“.
