2012 metų vasaros olimpinių žaidynių deglo nešimo estafetėje mūsų šalį atstovaus du patyrę sporto vilkai. Ugnį neš pirmoji Lietuvos plaukikė olimpinėse žaidynėse 58–erių Birutė Statkevičienė ir krepšinio veteranas, šeimų turnyro įkūrėjas Kazimieras Budrys, šiemet atšventęs 75 metų jubiliejų.
Sportininkai pripažino, kad deglo nešimas atstovaujant Lietuvą – ne tik garbė, bet ir jų viso gyvenimo darbo bei pasiekimų įvertinimas.
„Tarp dvidešimties žmonių, kurie kandidatavo į deglo nešikus, buvo daug mano studentų. Dėl to visiškai nesijaudinau, nes jei būtų išrinkę mano studentą, tai vis tiek būtų mano darbo įvertinimas, – džiaugėsi B. Statkevičienė. – Bet kai išrinko mane, pasijutau nejaukiai. Slegia tokia nežinomybė, nes niekada ten nebuvau ir nežinau, kaip viskas vyks.“
Abu deglo nešėjai niekaip negali pamiršti meilės savo sporto šakai, todėl nepaisydami amžiaus, sportuoja iki šiol, dalyvauja veteranų čempionatuose.
„Kai neberungtyniavau už Klaipėdą, tapau jūreiviu. Tačiau net tuomet negalėjau pamiršti krepšinio. Tikriausiai buvau pirmas žmogus Lietuvoje, kuris sugalvojo, kad galima žaisti tris prieš tris laivų triumuose“, – atskleidė K. Budrys.
K. Budrys ir B. Statkevičienė Fotodiena/Dmitrijus Radlinskas
Šeimų turnyre – pasaulinės žvaigždės
Prieš daugiau nei 35 metus K. Budrys suorganizavo analogo Europoje iki tol neturėjusį šeimų krepšinio turnyrą, kuris dabar panašėja į tikras pirmenybes su atskirais etapais bei atkrintamosiomis varžybomis.
Šeimų turnyre žaidė ne tik paprasti krepšinio entuziastai. 75-erių metų sportininkas sugebėjo į jį prisivilioti tokias krepšinio žvaigždes kaip Modestą Paulauską ir Arvydą Sabonį.
Paulauskų šeima aštuonis kartus tapo šio turnyro nugalėtojais. Kazimieras prisimena seną draugystę – M. Paulauskas buvo pirmasis jo komandos draugas Klaipėdoje. O štai A. Sabonis – užsispyręs žmogus, atskleidžia veteranas – jį kalbinti reikėjo net šešerius metus, tačiau sportininkas išduoda, kad buvo verta.
„Kai Sabonių šeima žaidė aikštelėje buvo tokia jaudinanti akimirka, kad Arvydo žmona Ingrida sėdėjo tribūnose ir vos neverkė. Po rungtynių ji man pasakė: aš dar niekada taip nesijaudinau dėl Arvydo, net tuomet, kai jis žaidė aukščiausiame lygyje. Bet ačiū tau, Kazimierai, už jam suteiktą galimybę“, – prisiminė krepšininkas.
Didžiausia Lietuvos krepšinio žvaigždė jau žaidė šeimų turnyre, o kas laukia ateityje? K. Budrys turi ambicingų planų ir teigia, kad netrukus vyks Europos šeimų krepšinio turnyras. „Ateityje jame pamatysime ir brolius Gasolius su šeimomis, ir Dirką Nowizki. Aš tuo net neabejoju“, – užtikrintu tonu rėžė klaipėdietis.
Arvydas Sabonis (Alius Koroliovas/ELTA nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Surištomis rankomis ir kojomis
B. Statkevičienė gali plaukti ne tik įprastais būdais: nugara ar krūtine. Tai ji įrodė 2000 metais, kai surištomis kojomis ir rankomis perplaukė Lampėdžių karjerą Kaune.
„Tuomet, kai Jurgis Kairys su lėktuvu praskrido po tiltais, visi pradėjo trimituoti, kad tai labai didelis įvykis ir aš nusprendžiau, kad galiu parodyti galbūt dar įspūdingesnį dalyką – plaukti surištomis kojomis ir rankomis. Susisiekiau su žurnalistais ir pranešiau apie tai, taigi teko plaukti. Bet tik vėliau suvokiau, ką aš iš tiesų sugalvojau ir keturias naktis negalėjau užmigti. Nervinausi. Tai buvo rugsėjo mėnuo, vanduo jau šaltesnis“, – nuogąstavimus prisimena sportininkė.
Veteranė teigia, kad tai buvo būdas visuomenei parodyti, jog plaukimas ne tik sporto šaka, bet ir gyvybiškai būtinas įgūdis, kurį įvaldyti gali net neturintys rankų ir kojų. „Tuomet dar juokaudama prašiau paauglio sūnaus, kuris taip pat plaukikas, kad pademonstruotų tai už mane. Bet jis suabejojo ar tai įmanoma“, – juokėsi moteris.
Plaukikė dar ir dabar tiksliai prisimena ne tik šį įvykį, bet ir priežastys, dėl kurių pradėjo sportuoti. Anot jos, daug lėmė atsitiktinumas – Kaune, netoli vaikystės namų, įsikūrė naujas baseinas.
„Ten, kur gyvenau vaikystėje nebuvo net šilto vandens. Gyvenome susispaudę, vargingai – buvome daugiavaikė šeima ir mus augino tik mama. Todėl šviesus, gražus baseinas, šiltas vanduo mane viliojo, o ir mama labai norėjo, kad turėtumėm kokį rimtą užsiėmimą“, – užsiminė B. Statkevičienė.
Olimpiada – sportininko svajonė?
Sakoma, kad olimpinės žaidynės – kiekvieno sportininko aukščiausias karjeros taškas ir didžiausia svajonė. Tačiau čia abiejų deglo nešėjų nuomonės išsiskyrė.
Anot K. Budrio, olimpinės žaidynės – kiekvieno profesionalaus sportininko tikslas, įdomiausios ir vertingiausios varžybos: „Net man nedalyvauti, o nešti deglą ten yra milžiniška garbė, svarbiausias mano gyvenimo ir sportinių pasiekimų įvertinimas.“
B. Statkevičienė, kuri dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir buvo pirmoji plaukikė iš Lietuvos, dalijosi kitokiais prisiminimais: „Prisimenu, kad visi sportininkai labai bijojo, nes gavome „Adidas“ sportbačius, o ant mūsų krūtinių buvo užrašas: CCCP (Sovietų Sąjunga – aut. pas.) Mums buvo uždraudę juos reklamuoti, o žurnalistai puolė fotografuoti, todėl visą laiką slapstėmės. Keistas jausmas.“
Ryškiausias sportininkės prisiminimas iš olimpinių žaidynių – blogas startas. Kaip pati sako, ji užėmė tik šešioliktą vietą, nors galėjo plaukti finale.
„Galbūt todėl, kad startavau ne už Lietuvą, olimpinėse žaidynėse išskirtinio jausmo nejaučiau – jos buvo tokios pat, kaip visos kitos varžybos, – pripažino plaukikė. – Tačiau ką tik prisiminiau įdomų sutapimą – dalyvavau dvidešimtosiose olimpinėse žaidynėse, o dabar, kai reikės nešti deglą, bus jau trisdešimtosios.“
Lietuvos krepšininkai vyks į Londoną
Praūžus Europos krepšinio čempionatui, jau nuo pat Lietuvos rinktinės pralaimėjimo ketvirtfinalyje dažniausiai lietuvių aptarinėjamas klausimas – kaip rinktinei seksis olimpiniame krepšinio atrankos turnyre. K. Budrys neabejoja, kad Londone jis ne tik neš deglą, bet ir pamatys Lietuvos krepšinio rinktinę, o galbūt ir medalius.
„Manau, kad rinktinė tikrai pateks į olimpines žaidynes, duodu 99 procentus. Svarbu išvengti traumų, bet nepamirškime, kad į rinktinę sugrįžti turėtų Linas Kleiza bei Jonas Mačiulis. Taigi turime visus šansus. Ir jais pasinaudosime, o kaip seksis ten, čia jau kitas klausimas“, – tvirtai teigė krepšinio entuziastas.
Taip pat sportininkas pastebi, kad kitais metais rinktinėje tikrai turėtų atsirasti jaunų veidų. Jau po šio, ne visiškai sėkmingo, Europos čempionato lietuviai svarstė ar Kęstutis Kemzūra pasielgė teisingai duodamas šansą vyresniems žaidėjams.
„Nebuvo viskas taip blogai. Tiesiog šiais metais krepšinį matėme ant kiekvieno kampo, nuo jo ir galvą skaudėjo, net man. Su kiekviena diena visi vis garsiau kalbėjo, kad vyrai viską laimės. Būtų ir laimėję, jei nebūtume jų spaudę. Komanda tiesiog perdegė. Todėl kitais metais viską daryti reikia ramiau“, – pralaimėjimo priežastis aiškino veteranas.
Lietuvos rinktinė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Lygino laidinį telefoną su išmaniuoju
B. Statkevičienė palaiko savo sporto šakos atstovus ir linki jiems geriausios kloties Londono olimpinėse žaidynėse. Anot jos, jei sportininkas iš tiesų myli Lietuvą, varžybose jis atiduos visą save.
Lietuvos plaukimo viltis Londone – jaunoji plaukikė Rūta Meilutytė. Keturiolikmetė Trabzone, Turkijoje, vykusiame jaunimo olimpiniame festivalyje iškovojo visų spalvų medalius, pagerino Lietuvos rekordą bei įvykdė olimpinį A normatyvą.
„Gerai pažįstu Rūtą ir ja labai tikiu. Prieš dvejus metus pamačiau, kaip ji plaukia ir jau tuomet supratau, kad ši mergina – naujos kartos plaukikė. Mūsų visi geriausi plaukikai, tarp jų ir Rūta, labai gerai plaukia krūtine. Bet ji taip pat puikiai plaukia laisvu stiliumi trumpą nuotolį“, – dėstė deglo nešėja.
Moters negąsdino ir jaunas sportininkės amžius. Plaukikė sportuoja Didžiojoje Britanijoje, ten rungiasi pagrindinėse rungtynėse, taigi patirties jai netrūksta. „Tačiau lyginti Vytautą Janušaitį su R. Meilutyte – tas pats, kas lyginti seną, laidinį telefoną su išmaniuoju. Rūta – naujos kartos žmogus“, – pabrėžė ji.
B. Statkevičienė taip pat išskiria Giedrių Titenį, mat jis turi šansų kovoti dėl vietos finale. Kiti plaukikai, anot veteranės, galbūt pateks tik į pusfinalius.
TIK FAKTAI
Olimpinės ugnies kelionė į Londoną bus ketvirtoji, kurioje dalyvaus Lietuvos atstovai. Lietuviai anksčiau deglą nešė 1980 metais prieš Maskvos olimpiadą, 1992 metais prieš Barselonos olimpines žaidynes ir 2006 metais prieš Turino žiemos olimpines.
K. Budrys 1995 metais pasaulio ir 2010–aisiais Europos veteranų krepšinio čempionatuose iškovojo sidabro medalius. B. Statkevičienė ne tik plaukia pati, bet ir treniruoja neįgaliuosius. Jos auklėtinis K. Skučas tapo Atėnų parolimpinių žaidynių vicečempionu bei pasaulio neįgaliųjų čempionu , S. Gylytė –Lietuvos neįgaliųjų plaukimo rekordininke.
